Amerikiečių epinė drama, legendinės šeimyninės sagos apie italų mafijos gimimą pirmoji dalis, pelniusi tris „Oskarus” ir keturis „Aukso gaublius”. Puikus Marlono Brando vaidmuo įvertintas „Oskaru”, kurio aktorius atsisakė. Populiariojo Mario Puzo to paties pavadinimo romano ekranizacija. Veiksmas vyksta 1945 metais Niujorke. Tarp dviejų mafijų klanų vyksta žiauri, žūtbūtinė, kruvina kova. Dono Korleonės mafija - tai pirmiausiai šeima, susijusi giminystės ryšiais, draugyste ir net meile. O klano galva yra visų krikštatėvis tiek perkeltine, tiek tiesiogine prasme. Kruvinų kovų scenos ir idiliški šeimos švenčių vaizdai – vestuvės, krikštynos. Don Korleonės sūnus Maikas iš švelnaus, intelektualaus jaunuolio virsta šaltakrauju diktatoriumi, kuriam svetimi tėvo mieli gestai.

Milijonierius Filipas susižeidė skraidydamas parasparniu ir tapo priklausomas nuo kitų. Polėkio nestokojantis jaunas imigrantas Drisas ką tik atliko bausmę kalėjime už smulkias vagystes ir ieško naujų nuotykių. Dviejų skirtingų vyrų likimai susipins visam gyvenimui, kurį kiekvienas iš jų supranta savotiškai. Nuo kaklo iki kojų paralyžiuotas aristokratas pasisamdys linksmų plaučių Paryžiaus priemiesčio vaikiną, visai netinkamą būti asmeniniu slaugytoju...

Džokeris, ko gero, yra vienas spalvingiausių blogiukų kino istorijoje. „Gimęs“ 1940 m., be daugybės komiksų, Džokeris iki šiol yra pasirodęs daugiau nei 250-yje filmų, televizijos serialų, knygų ir vaizdo žaidimų. Didžiuosiuose ekranuose Džokeris debiutavo 1966-aisiais, tačiau tikra megažvaigžde tapo 1989 m., kuomet jį suvaidino pats Džekas Nikolsonas. Venecijos kino festivalyje Geriausiu metų filmu pripažintoje juostoje režisierius Todd Phillips pateikia dar nematytą Džokerio atsiradimo istoriją. Gotamo mieste savo vietos gyvenime nerandantis Artūras Flekas (aktorius Joaquin‘as Phoenix‘as) dienomis dirba samdomu klounu, o vakarais stengiasi prasimušti kaip „stand-up“ komikas. Deja, nesėkmingai. Suirzęs, nusivylęs ir kartėlio kupinas Flekas vieną dieną tampa chuliganų auka. Galutinai nusivylęs ir ėmęs prarasti sveiką protą, Flekas pamažu ima virsti cinišku, žiauriu ir negailestingu Džokeriu.

Režisieriaus Christopher Nolan epinis trileris pasakoja apie amerikiečių fiziką J. Robertą Openheimerį, vadovavusį atominės bombos kūrimo programoje „Manheteno projektas“. R. Openheimeriui priklauso idėja suburti visus fizikus, dirbančius atominės bombos srityje, į vieningą mokslinį centrą Los Alamose, JAV.

Frenkas – šešiolikmetis mokinys. Vieną gražią dieną jis suvokia, kaip galima pasipelnyti apgaulės būdu. Jis apsimeta įvairiausios profesijos atstovais ir neteisėtų būdu įgyja pustrečio milijono dolerių. Netrukus Frenką ima persekioti ryžtingas FTB pareigūnas Karlas. Frenkas visai to nepaiso ir šaiposi iš Karlo, kartais jam skambinėdamas telefonu. Kai Frenko gyvenime atsiranda gražuolė Brenda, jis paprašo jos rankos. Deja, Frenko laimė gali trukti neilgai.

Harlanas Tombris yra itin sėkmingas (ir, žinoma, turtingas) rašytojas, švenčiantis 85-erių metų sukaktį. Šia proga į jo namus suvažiuoja visa didžiulė Harlano šeima. Kitą rytą po puikaus vakarėlio Harlanas randamas negyvas. Bylą tiriantis detektyvas Blankas labai greitai ima įtarti, kad mirtis nebuvo tokia natūrali, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Uždraudęs gausiai susirinkusiems giminaičiams bei tarnams išeiti iš namo, detektyvas pasiraitoja rankoves ir ima aiškintis, kas padėjo Harlanui persikelti į aną pasaulį.

San Fransokyo (išgalvotas San Francisko ir Tokijaus mišinys) mieste gyvenantis keturiolikmetis Hiro – jaunas, tačiau itin gabus šiuolaikinių technologijų genijus. Vieną dieną į jo rankas pakliūva… tikrų tikriausias pripučiamas robotas Beimaksas. Juokingai mielas pripučiamas padaras yra vyresniojo Hiro brolio kūrinys. Beje, šis robotas – kitoks. Beimakso krūtinėje plaka mylinti ir užjaučianti širdis. Na ir kas kad ją vis reikia pakrauti elektros energija. Hiro ir Beimaksas tampa puikiais bičiuliais. Ir jie būtų gyvenę ilgai ir laimingai, niekuo nesirūpindami… Tačiau miestą užgriūva paslaptingo nusikaltėlio piktadarystės.

Šnipų gyvenimas yra rimtas ir pavojingas, tad kodėl gi iš jo nepasišaipius. Nuotykių ir veiksmo komedija „Kingsman. Slaptoji tarnyba“ būtent tai ir padarys. Visko matęs ir patyręs šnipų šnipas veteranas po savo kietu sparneliu priglaudžia šio verslo naujoką. Jaunąjį savo kolegą jis įtrauks į kvapą gniaužiančias istorijas ir išmokys visų pačių slapčiausių slaptųjų agentų darbo subtilybių. Bet ko gi tikėtis, kai į rimtus šnipų žaidimus įsitraukia nieko nemokantis naujokėlis? Daug nesusipratimų ir juoko!

Antrosios „Sergėtojų“ dalies veiksmas vyksta praėjus porai mėnesių nuo pirmojo filmo pabaigos. Piteris sužino tiesą apie savo tėvą, o tai – kartu su jausmais Gamorai – priverčia galvoti apie savo šeimą. Pirmoje dalyje pasiaukojęs Grutas šiame filme yra mažas medelis, kurį Roketas saugo kaip savo akį. Bičiuliai susiranda naujų sąjungininkų, įgyja naujų priešų ir toliau smagiai kelia sumaištį Galaktikoje.

„Atvykimas“. Įtampos kupina juosta apie kontaktą su nežemiška civilizacija. Klausimas, ar esame vieni šioje begalinėje visatoje, žmoniją kamuoja jau labai seniai. Tačiau kad ir kiek apie tai būtų mąstyta, pirmasis kontaktas su svetima civilizacija visuomet bus netikėtas ir gąsdinantis. Kai vieną dieną skirtingose pasaulio vietose nusileidžia keliolika milžiniškų kosminių laivų, daugybė žmonių puola į paniką. Tačiau kai kelias dienas nieko blogo nenutinka, žmonės ima ruoštis užmegzti kontaktą. Valdžios atstovai pagalbos kreipiasi į vieną geriausių pasaulio lingvisčių Luizą Benks (aktorė Amy Adams). Jai skiriama užduotis pabandyti užmegzti pirmąjį kontaktą ir išsiaiškinti atvykėlių ketinimus Žemės atžvilgiu. Pirmą kartą patekusi į ateivių laivą, Luiza net neįsivaizduoja, nuo ko pradėti. Tačiau po kelių valandų pora jos idėjų pasiteisina: svetimieji akivaizdžiai linkę bendrauti. Prasideda sunkioji darbo dalis

Nelaisvėje, Sakkar planetoje, be savo kūjo kalintis Toras vieną dieną išgirsta, kad Asgarde vyksta labai negeri dalykai – valdžią į savo rankas perima piktadarė Hela. Asgardui gresia sunaikinimas. Norėdamas grįžti į gimtinę ir išgelbėti jos ateitį, Toras yra priverstas stoti į gladiatorišką kovą su senu savo draugu – Halku. Kova dėl išlikimo prasideda. Šio filmo režisieriumi, daugelio nuostabai, tapo Naujosios Zelandijos kino kūrėjas Taika Waititi. „Toras: Ragnarokas“ yra pirmasis jo tokio didelio biudžeto filmas, tačiau T. Waititi kūryba daugeliui buvo žinoma – jis yra juodosios komedijos „Ką mes veikiame šešėliuose“ autorius.

Laukia didžiuliai pokyčiai! Mieli ir spalvingi nuotaikų žmogučiai įsikūrę Riley galvoje pažįsta mergaitę iš vidaus ir išorės, tačiau viskas pasikeičia pasirodžius naujai emocijai: Nerimui.

Padedamas ausyse nuolat skambančios mėgiamos muzikos, Vaikis tiesiog tobulai vairuoja automobilį. Tai be galo patinka jo bosui Dokui, kadangi Vaikio darbas – po apiplėšimo pabėgti nuo bet ko, kas bando vytis Doko surinktą komandą. Kadangi vairavimas ir yra pagrindinė Vaikio aistra, pinigai jam rūpi ne itin - jam kur kas svarbiau, kad ausinėse skambėtų jo mėgstamas ritmas, o venomis plūstų adrenalinas. Šis iš pažiūros keistas jo bruožas kelia įtarimų nusikaltimo bendrininkams, ypač, impulsyviam ir psichopato bruožų turinčiam Batsui.

Džonas Vikas gyvena paprastą ir tylų gyvenimą. Vienišas jo dienas praskaidrina mielo šunelio draugija ir pasivažinėjimai kolekciniu „Mustangu". Vieną iš tokių dienų, sustojus pasipildyti degalų atokioje degalinėje, Džono automobilis patraukia nelabai garbingų vyrukų dėmesį. Į vieno iš jų klausimą „kiek kainuoja?" atsakęs - „neparduodama", Džonas padaro klaidą.

Styvas Roždersas (akt. Chris Evans) – silpnas mažylis, gimęs Didžiosios depresijos metais vargingoje ir nepasiturinčioje šeimoje. Antrojo pasaulinio karo metu vaikinas svajojo apie karinę tarnybą, deja, ir čia jam koją pakišo sveikata. Liesas, silpnos sveikatos Styvas pripažįstamas netinkamas karo tarnybai. Nukabinusį nosį vaikiną užkalbina generolas Česteris Filipsas (akt. Tommy Lee Jones) ir pasiūlo savanoriškai dalyvauti moksliniame eksperimente. Bandymo metu paliegęs Styvo kūnas transformuojasi į raumeningą ir tvirtą, o pats vaikinukas tampa didvyriu – Kapitonu Amerika, apsiginklavusiu skydu ir ginančiu savo šalies piliečius.

Erdvėlaivis „Avalon“ į tolimą planetą, pavadintą „Sodyba II“, gabena daugiau nei penkis tūkstančius žmonių, pasiryžusių pradėti naują gyvenimą toli nuo gimtosios Žemės. Kadangi kelionė tolima, visi keleiviai užšaldyti specialiose miego kamerose ir bus atgaivinti tik erdvėlaiviui priartėjus prie tikslo. Tačiau avarijos metu sugenda Džimo miego kamera, likus 90-čiai metų iki skrydžio pabaigos. Suvokęs, kad nesuras būdo vėl užsišaldyti, naujosios planetos jis nepasieks, jis nutaria sugadinti gražuolės Auroros miego kamerą.

Keturi paaugliai atranda paslaptingą, seną vaizdo žaidimą. Jį įjungę ir pradėję žaisti, jaunuoliai pavirsta savo naudojamais avatarais ir yra nusviedžiami į džiunglių gūdumą. Spenseris tampa drąsiu nuotykių ieškotojų Breivstounu, galingo sudėjimo futbolo žvaigždė Fridžas pavirsta vos pusantro metro tesiekiančiu vyruku pravarde Einšteinas, viena populiariausių mokyklos merginų tampa vidutinio amžiaus profesoriumi, o tylenė Marta – aršia kovotoja. Ketveriukė netrukus supranta, kad „Džiumandži“ nėra tiesiog žaidimas pramogai. Pagrindinė šio žaidimo užduotis – išgyventi. Pavojai tyko už kiekvieno kampo, ar, tiksliau, už kiekvieno medžio. Kad nugalėtų žaidimą ir sugrįžtų į savo pasaulį bei savo kūnus, ketveriukė privalės leistis į pavojingiausią gyvenimo kelionę, atras tai, ką prieš 20 metų džiunglėse paliko Alanas Perišas ir privalės pakeisti požiūrį tiek į save, tiek į savo draugus. Nes kitu atveju amžiams liks įkalinti žaidime.

Imperatorius. Meilužis. Tironas. Legenda. Atėjęs iš niekur, jis užkariavo viską. Naujoji legendinio režisieriaus Ridley Scotto juosta pasakoja apie intrigų, žiaurumo, drąsos ir įžūlumo pilną Napoleono kelią į šlovės viršūnę jo mylimos žmonos, imperatorės Džozefinos akimis. Šiurpą varančius negailestingus politinius žaidimus lyg kaleidoskope keičia kvapą gniaužiantys imperatoriaus mūšiai neabejotinai viename įspūdingiausių šių metų didžiojo ekrano filmų.

Kartu su savo gydytoja Siena Bruks (aktorė Felicity Jones), padedančia jam atgauti prarastą atmintį, profesorius leidžiasi į užuominų paieškas. Jų kelionė nusidriekia po visą Europą ir kiekvienas naujas dėlionės gabalėlis vis labiau artina kraupią tiesą: policijos rastas šifras yra ne „Dieviškosios komedijos“ iliustracija, o pranašystė. Pranašystė apie tai, kad naujas itin galingas virusas netrukus sunaikins mažiausiai pusę žmonijos. Lyg to būtų maža, prof. Lengdonas pats netrukus tampa įtariamuoju, pavogusiu istorinę Dantės kaukę. Vis dar kamuojamas amnezijos, profesorius privalo išlaviruoti tarp įtarimų ir kiekviename žingsnyje slypinčių pavojų, kad įmintų šifro mįslę ir laimėtų šias lenktynes su laiku, nes nuo to priklauso žmonijos išlikimas.

Neeilinis įvykis kine: pirmą kartą vienas prieš kitą stoja du žinomiausi pasaulio superherojai. Gotamo milijardierius Briusas Veinas yra įsitikinęs, kad Supermeną būtina sutramdyti, nes jo galios gali būti pražūtingos žmonėms. Betmenas atvyksta į Metropolį ir meta iššūkį didvyriui iš Kriptono. Minties nugalėti Supermeną apsėstas ir milijonierius Leksas Liutoris. Pasitelkęs visus savo išteklius ir išmonę, jis sukuria galingą monstrą vardu Doomsday. Betmenas ir Supermenas privalo bent laikinai užmiršti tarpusavio nesutarimus ir suvienyti jėgas prieš naują grėsmę. Jiems į pagalbą ateina ir Paslaptingoji Moteris, kuri, kaip netrukus paaiškėja, yra prieš daugiau nei 5000 metų gimusi paties Dzeuso duktė.