Policija tiria laivo sprogimą. San Pedro uoste po sprogimo rasti 27 žmonių kūnai ir beveik 100 milijonų dolerių vertės narkotikų siunta. Išsigelbėjęs vyriškis vargiai gali ką paaiškinti, tik nežinia ar jis išsigando sprogimo, ar įvykiai prieš sprogimą jį išgąsdino dar labiau. Netrukus paaiškėja, kad įvykių grandinės pradžia – prieš šešias savaites apvogtas treileris.
Markas Rentonas – sąmojingas, linksmas, bet ir liguistas, o kartais tiesiog nepakenčiamas – mūsų laikų herojus. Jo gyvenimas – klaikus narkotikų, sekso, naktinių diskotekų ir aistros futbolui mišinys. Begalė nevykėlių, melagių, psichopatų, vagišių ir valkatų dedasi jo draugais. Markas kartais bando atsikratyti įsisenėjusių įpročių, bet nesėkmingai. Jis ir pats niekaip negali apsispręsti, ką pasirinkti: dabartinį pavojingą, beprotišką lėkimą nežinia kur, ar ramų, padorų ir viskuo aprūpintų gyvenimų.
Keturi mažo Oregono valstijos miestelio draugai - jautrusis Gordis (Vilas Wheatonas), “kietas vyrukas” Krisas (Riveris Phoenixas), išsišokėlis Tedis (Corey Feldmanas) ir baikštusis Vernas (Jerry O’Connelis) – ryžtasi surasti žuvusio jų vienmečio kūną. Norėdami miestelėnų akyse tapti didvyriais, jie leidžiasi į nepaprastą dviejų dienų žygį, kuris vaikinams virsta tikru gyvenimo išbandymu. Jie rūko, keikiasi, pasakoja neįtikėtinas istorijas, bet, ištikus nelaimei, ištikimai gelbsti vienas kitą. Kai paaugliams tenka susiremti su karingai nusiteikusia miestelio gauja, kuri taip pat ieško žuvusiojo kūno, keturi draugai savyje atranda tiek jėgų, kiek nė nemanė turį. “Likime kartu” – išskirtinis filmas apie draugystę ir neišdildomus paauglystės įspūdžius. Pilnas sąmojo ir netikėtumų, filmas pastatytas pagal Stephen Kingo novelę “Kūnas”.
Rašytojas Tomas (Paul Bettany) pirmasis pasitinka Greisę ir ima įkalbinėti miestiečius paslėpti ją. Atsidėkodama moteris sudaro gan keistą sandėrį: dirbti kiekvienam miestelėnui. Ji privalo kasdien padaryti gerą darbą, bet kai už Greisės galvą pasiūloma didelė pinigų suma, žmonės nutaria dar kartą peržiūrėti sutartį. Dogviliečiai sutinka priglausti bėglę, bet dabar ji privalės atidirbti tą pinigų sumą, kurią miestelis prarado. Nuo šiol Greisė turi dirbti nuo ryto iki vakaro, kęsti pažeminimus, įžeidinėjimus, teikti miestelėnams lytines paslaugas. Palaipsniui ji tampa vergė ir kalinė. Viena, ko nežino miestelio gyventojai, yra tai, jog Greisė atlieka misiją ir visi jie žaidžia su ugnimi.
Beldžiant į dangaus vartus – 1997 m. vokiečių režisieriaus Thomas Jahn filmas. Jo pavadinimas kilęs nuo Bobo Dilano dainos, originaliai kurtos 1973 m. vesternui „Patas Garetas ir Bilis Kidas“. Filme du pagrindiniai veikėjai – Martin Brest ir Rudi Wurlitzer – susitinka onkologinėje ligoninėje, abu ką tik sužinoję, kad nepagydomai serga vėžiu. Išgėrę tekilos, jie nusprendžia pabėgti iš ligoninės ir važiuoti pamatyti jūrą. Bėgdami pavagia automobilį, kuris, kaip vėliau paaiškėja, priklauso pogrindinio pasaulio bosui.
Ar seksas gali sugriauti nuostabią draugystę tarp vyro ir moters? Štai apie ką šneka Haris ir Salę savo kelionės iš Čikagos į Niujorką metu. Praėjus 11 metai jie vis dar neranda atsakymo. Ar šie du draugai ir pripažins, kad jie skirti vienas kitam, o gal ir toliau neigs tą potraukį, kurį jaučia vienas kitam nuo to laiko kai tik susipažino
Vasaros atostogų metu paplūdimyje susitinka du žavūs jaunuoliai. Denis su Sende pradeda bendrauti, stiprėja abipusė simpatija, tačiau vasara baigiasi ir Sendė turi grįžti į Australiją. Abiem jaunuoliams apmaudu, kad teks skirtis, vos pradėjus vienam kitą pažinti. Abiejų laimei, Sendės tėvai nutaria likti svečioje šalyje, mergina pradeda mokytis toje pačioje mokykloje kaip ir Denis. Na, o nuolat būnant kartu kyla vis daugiau nesusipratimų – meilės išbandymų...
Emigrantas iš mažos Rytų Europos šalies Viktoras Navorskis nusprendė pasislėpti nuo karo siaubų Amerikoje. Tačiau tą pačią akimirką, kai lėktuvas nusileido Niujorko oro uosto terminale, ta šalis buvo nušluota nuo žemės paviršiaus ir pripažinta neegzistuojančia. Tai reiškia, kad žmogaus pasas ir kiti dokumentai tapo negaliojančiais. Neturėdamas asmenybės ir namų, Victoras Navorskis apsigyvena tiesiog oro uosto pirmajame terminale.
“Gegutė” – taip rusų armijos kareiviai vadindavo suomių snaiperius. 1944 m. Suomija pasitraukia iš Vokietijos sąjungininkų gretų. Ta proga buvusį savo bendražygį, suomį Vilį vermachto kareiviai prikala prie uolos, palieka jam geležinės grandinės apribotą judėjimo laisvę ir perspektyvą artimiausiu metu tapti mirtininku. Arba iš bado ir šalčio, arba nuo kitapus sopkos? Įsikūrusių rusų kareivių kulkos. Rusų armijos kapitonas Imanas pakliūva į savo armijos saugumo rankas ir yra vežamas į štabą, kur turėtų išgirsti nuosprendį. Tikriausiai mirties. Vokiečių lėktuvų antskrydžio metu Ivano sargybiniai žūsta, o jį, sužeistą ir be sąmonės, atranda samė Ani. Parsitempia į savo namu, atgaivina ir sušildo. Po kurio laiko į Ani sodybą atkeliauja ir nuo grandinės išsilaisvinęs Vilis, nešinas snaiperio šautuvu.