Robotas kyborgas pavadintas Terminatoriumu yra atsiunčiamas iš ateities į 1984-uosius, kad nužudyti Sarą Connor, kurios tuo metu dar negimęs sūnus ateityje ves žmonių rasę į pergalę prieš mašinas. Jei Terminatoriui pasiseks, žmonija bus pasmerkta. Saros vienintelė viltis yra karys, kuris atsekė Terminatoriu iš ateities. Žmonijos likimas priklausys nuo to, kuris iš jų ras Sarą pirmasis...
Ateiviai gyvena tarp mūsų. Jie niekuo nesiskiria nuo žmonių, jų neįmanoma atskirti įprastinėje gatvės minioje. Tačiau jie dirba savo juodą darbą, kurio tikslas – sužlugdyti žmoniją. Tamsūs akiniai nuo saulės filmo herojų Džoną Nadą paverčia išskirtiniu stebėtoju – su šiais akiniais jis mato ateivius. Daugelio praeivių veidai tėra tik kaukės, slepiančios baisias atvykėlių grimasas. Net reklaminiai plakatai mieste ir laikraščių antraštės pasirodo yra tik į visuomenę infiltruotų būtybių komandos, kurios veikia žemiečių pasąmonę.
Saterio Keino kūriniai sumušė visus populiarumo rekordus. Tačiau Keino talento gerbėjai negali atsikratyti „pašalinio romano poveikio“ – toks stiprus literatūros įspūdis.Klinikas užplūdo žmonės be orientacijos, praradę atmintį, su stipriais mąstymo bei asmenybės sutrikimais. O pats siaubo romanų autorius dingo prieš du mėnesius, palikdamas tik beprotišką pelną leidėjams. Paieška tyrėjus atveda į Keino aprašytas vietas…
1799-ieji. Nežmoniškas siaubas kausto Niujorko valstijos mažo kaimelio gyventojus. Vienas po kito dingsta žmonės, o kūnai vėliau randami nukirstomis galvomis. Sklinda legendos apie piktąją dvasią, įgavusią begalvio raitelio pavidalą ir siautėjančią po aplinkinius, amžinai rūko gaubiamus paslaptingus miškus… Ar pavyks herojams atskleisti kraupiojo raitelio be galvos paslaptį? Kas jis – velnias ar žmogus? Kodėl jis žudo mažojo kaimelio gyventojus?
Šeši paaugliai keliauja automobiliu, kai staiga turi išeiti iš kelio, kai aptinka avarijos užblokuotą kelią. Tačiau jaunuoliai pasiklysta tankiuose Vakarų Virdžinijos miškuose, kur juos persekios kanibalai, siaubingai nusivylę dėl nenatūralaus jų maitinimo per kartas ...
Džonas Kleinas (Richardas Gere'as) – „Washington Post“ žurnalistas kažkaip keistai atsiduria mažame Vakarų Virdžinijos miestelyje. Jo automobilis nebevažiuoja, išsijungia telefonas, sustoja laikrodis. Vyras beldžiasi į artimiausią namą prašydamas pagalbos, bet duris atidaręs žmogus jį užpuola piktai šaukdamas, kad jis jau trečią dieną iš eilės laužiasi į jo duris. Bet Džonas neprisimena čia buvęs. Prieš dvejus metus Džono žmona Merė (Debra Messing) mirė ligoninėje nuo sužalojimų, patirtų per avariją. Prieš mirtį ji piešė kažkokį keistą padarą su sparnais - gigantišką drugį. Ar jos piešiniai turi ką nors bendra su šiuo miesteliu? Holivudo režisieriaus Marko Pellingtono 2002 metų mistinis trileris „Žmogaus-drugio pranašystės“ atstovauja tai kino srovei, kuri siekia atskleisti vadinamąją paralelinę tikrovę. Tačiau įdomiausias dalykas yra tas, kad filme vaizduojami mistiški bei nepaaiškinami įvykiai yra atsitikę iš tikrųjų.
Talentingas mokslininkas Sebastijanas Keinas (Kevin Bacon) vadovauja slaptam JAV valstybės tyrimo projektui, kuriam pavesta išspręsti žmogaus nematomumo paslaptį. Kai formulė puikiai suveikia eksperimentuose su gyvūnais, arogantiškas, nepaprastu talentu gamtos apdovanotas tyrėjas nepaklūsta Pentagonui ir nusprendžia išbandyti stebuklingą serumą su savimi… Jam atsiveria neregėtos galimybės, sunkiai įsivaizduojamos galios, pamažu užgožusios bet kokius Sebastijano moralės principus ir atvedusios į nenuspėjamą ir bauginančią baigtį…
Koledžo studentai mėgsta pasakoti legendą apie profesorių, kuris nužudė šešis studentus, o vėliau nusižudė pats. Ji prisimenama kiekvienais metais, kruvinos egzekucijos dieną... Netrukus mirtys ima kartotis. Žudikas gali būti ne tik, bet kuris dėstytojas, bet ir bet kuris studentas, prisidengęs mistine istorija. Tačiau studentė Natali turi savo versiją, kuria niekas netiki. Ji mano, kad žmogžudystės tiesiogiai susijusios su siaubo istorijomis, savotiška juodojo folkloro rūšimi. Šiurpą keliančias fantazijas, keliaujančias iš lūpų į lūpas mėgsta ir vaikai, ir suaugę. Kiekviena karta turi savo istorijų rinkinį, susijusį su tam tikra vietove ir laikmečiu. Tad nieko nuostabaus, kad universitete taip pat paplitusios kai kurios siaubo legendos, perduodamos iš lūpų į lūpas. Natali neabejoja, kad kruvinos žmogžudystės – tai siaubo folkloro pasakojimų realizacija.