Kino gamyba yra nelengvas užsiėmimas. Pavyzdžiui, kuriant dokumentinį filmą apie vampyrus tikrai naudinga, kad veikėjai pažadėtų negerti kraujo iš jūsų kaklo. Dėl viso pikto svarbu nepamiršti skiltelės česnako ir kryžiaus ant kaklo. Viago (379 m.), Diakonas (183 m.) ir Vladislavas (862 m.) pažįstami jau daug metų. Jie tyliai ir ramiai gyvena nuomojamame name, bet seniai nemoka jokių mokesčių. Rūsyje vegetuoja pikčiausias ir vyriausias Piteris (net 8000 metų nešvenčia gimtadienių), kuris yra lyg iš akies trauktas Nosferatu. Kaip ir visiems padoriems vampyrams, bičiuliams būtinas šviežias kraujas. Jie šiek tiek nerimauja, kad jų niekas nekviečia į naktinius klubus. Galbūt adaptuotis visuomenėje padės ir maisto tiekimą užtikrins naujas geriausias draugas Stiu, kurio kraujo šiek tiek nori visi, bet draugiškai nutarė palikti jį žmogumi.
Geraširdė Helena nuo ryto iki vakaro pluša darbe. Ji turi išlaikyti ne tik save, bet ir savo vaikiną – nevykėlį rašytoją Džerį. Ir štai vieną gražią dieną Helena atleidžiama iš darbo. Susinervinusi mergina nusileidžia į metro stotelę ir skuba prie sustojusio traukinio. Jei Helena paskutinę sekundę spės įšokti į vagoną, ji grįš namo ir ras savo vaikiną lovoje su meiluže. Jei traukinio durys užsidarys prieš pat nosį – meilužės namie ji nesutiks ir apie savo vaikino neištikimybę dar ilgai nesužinos. Kuris variantas geresnis?
Kerštingas vampyrų žudikas, atsigaunantis po pasalos, kurioje buvo nužudyta visa jo komanda, privalo atgauti senovinę katalikų relikviją, kuri atsidūrus vampyrų rankose leistų jiems vaikščioti dienos šviesoje.