Joe, scenaristas, kuris jau seniai prasiskolino visiems, kam galėjo, ir, bėgdamas nuo tų skolų, netyčia aptinka Normos Desmond trupančius rūmus, kuriuose ji gyvena su savo liokajumi Maksu. Norma - nebyliojo kino legenda, vis dar gyvenanti savo šlovės laikais, nors jie jau seniai praėjo. Jis pažada jai padėti su scenarijumi, kuris ją gražins į šlovės viršūnes ir kuo toliau, tuo labiau pats ima klimpti į tuštybės liūną. Joe vis atsisako jos dovanų, tačiau jo rankos jas visas priima. Galiausiai atsisakyti tokio gyvenimo būdo tampa labai sunku. Tačiau šių dviejų žmonių fone visada yra liokajus Maksas. Jis yra pirmasis Normos Desmond vyras, kuris iš meilės jai sutiko tapti jos tarnu. Jis iki šiol rašo jai gerbėjų laiškus ir visais būdais stengiasi išsaugoti jos susikurtą iliuziją. Kiekvienas iš mūsų turime savo kalėjimą - vieniems tai būna šlovė,kitiems - turtas ar gyvenimo būdas, tačiau dažniausiai juo tampa meilė.
Sukrečiančios istorijos centre – „Titanike“ įsiplieskę dviejų socialinės ir turtinės prarajos skiriamų jaunų žmonių – septyniolikmetės aukštuomenės damos Rouz ir valkataujančio dailininko Džeko, paskutinę akimirką kortomis išlošusio bilietą ir įsėdusio į laivą, – jausmai. Tačiau jų meilei lemta liepsnoti tik vieną naktį... Po 84 metų 101-ų sulaukusi Rouz proanūkei papasakos šią tragiškos meilės ir didžiausios katastrofos istoriją...
Vasaros atostogų metu paplūdimyje susitinka du žavūs jaunuoliai. Denis su Sende pradeda bendrauti, stiprėja abipusė simpatija, tačiau vasara baigiasi ir Sendė turi grįžti į Australiją. Abiem jaunuoliams apmaudu, kad teks skirtis, vos pradėjus vienam kitą pažinti. Abiejų laimei, Sendės tėvai nutaria likti svečioje šalyje, mergina pradeda mokytis toje pačioje mokykloje kaip ir Denis. Na, o nuolat būnant kartu kyla vis daugiau nesusipratimų – meilės išbandymų...
Havajuose gyvenantis jūrų zoologas Henris visą savo laisvalaikį skiria į Havajus atostogauti atvykusioms moterims vilioti. Tačiau vieną dieną mergišius sutinka mielą ir žavią Liusę, kurią įsimyli iš pirmo žvilgsnio. Tačiau Liusė kenčia nuo trumpalaikio atminties praradimo po autoavarijos. Ji atsimena tik vienos dienos įvykius. Jai kiekvienas rytas – tai rytas po avarijos. Tad visada Liusė sutinka Henrį tarsi pirmą kartą. Ir Henriui belieka tikėtis, kad Liusė juo vėl ir vėl susidomės.