Ledynmetis prasideda, iš dalies, dėka hyperaktyvaus, besimaivančio priešistorinio graužiko – pusiau voverės, pusiau žiurkės Skrato. Mamutas Manfredas atsiduria netinkamoje vietoje, bet tinkamu metu. Nenoromis jis tampa tinginio Sido gynėju. Iš pradžių Manfredas nenori turėti nieko bendro su žmonių palikuoniu. Bet kai palaižūniškas, aštriadantis tigras Diego pasisiūlo prisiimti atsakomybę už Roshaną, nepatiklus mamutas, turintis negerų įtarimų, nusprendžia pats pasirūpinti mažuoju berniuku…
Nelaimingus atsitikimus inscenizuojantis žudikas sugrįžta. Šį kartą, bandydamas apsaugoti nedėkingą mafijos bosės sūnų, išgelbėti savo vienintelio draugo gyvybę bei siekdamas atkurti santykius su maniakiškų polinkių turinčiu tėvu, jis turi įveikti paslaptingo priešininko siunčiamus geriausius pasaulio samdomus žudikus.
Kuomet jauna prancūzų žurnalistė Judita gauna užduotį paimti interviu iš dailininko Salvadoro Dali, jos vos neištinka infarktas. Juk tai Dali! – menininkas-legenda, garsėjantis tiek savo siurrealistiniais paveikslais, tiek savo ne mažiau siurealistiška ir ekstravagantiška asmenybe. Pirmasis Juditos susitikimas su gyva legenda neabejotinai patvirtina, kad visos jos baimės yra tikros. Dar daugiau – atsiranda naujų problemų. Dailininkas turi ištisą sąrašą ekstravagantiškų reikalavimų, kurių neišpildžius, Judita interviu matys kaip savo ausis be veidrodžio. Taip prasideda daugybę metų truksianti vargšės žurnalistės odisėja, siekiant įgyvendinti meistro reikalavimus ir gauti išsvajotąjį interviu. Bėgant metams, Judita vis labiau įsidrąsina, Dali sensta ir tampa dar labiau ekscentriškas, interviu idėja pamažu virsta dokumentinio filmo scenarijumi, tačiau galutinis tikslas vis vien nepriartėja nė per milimetrą.