Niujorko policininkas Džonas Makleinas atvyksta į Los Andželą aplankyti žmonos, kuri darbovietėje linksminasi Kalėdų vakarėlyje. Staiga pastatą užgrobia teroristai. Profesinė pareiga, žmoniškumas ir meilė suteikia ryžto stoti į žūtbūtinį mūšį.
Beribės žinios, ypatinga galia, nemirtingumas. Kad tai turėti - reikia kiekvieną naktį žudyti. Tokią tiesą jaunam reporteriui sutarto interviu metu atskleidžia malonios išvaizdos vampyras. Jis pasakoja apie savo gyvenimą, trunkantį 200 metų... Aistringos meilės istorijos ir skaudžios netektys, išdavystės ir amžina vienatvė. Jo draugai ir meilužiai palieka šį pasaulį, o nemirtingam vampyrui lieka nenumaldomas kraujo troškimas.
Nenorėdamas didinti politinės įtampos tarp Izraelio ir Palestinos, Stevenas Spielbergas prie filmo „Miunchenas“ kūrybinės komandos paprašė prisijungti Izraelio Ministrą Pirmininką Arielį Sharoną. Kartu su buvusiu JAV prezidentu B. Klintonu bei jo pagalbininkais šis politikas bus vienas iš patarėjų, padedančių baigti kurti ir reklamuoti juostą, atkuriančią tragiškus 1972-ųjų Miuncheno Olimpiados įvykius. „Nemanau, kad kokia nors meno rūšis – filmas, knyga, paveikslas – gali surasti išeitį iš beviltiškos šiandieninės Vidurio Rytų situacijos. Tačiau pabandyti verta. Kažkur tarp viso šito nesusitaikymo turi būti taikos prašytojas. Didžiausias priešas – tai ne palestiniečiai ar izraeliečiai. Didžiausias priešas šiame regione yra nesutaikomumas“, - įsitikinęs Stevenas Spielbergas.
Džonas Konstantinas buvo pragare ir iš ten sugrįžo. Prieš savo valią gimęs su dovana atpažinti angelus ir demonus, užsimaskavusius žmonėmis ir gyvenančius žemėje, Konstantinas nebeištveria kankinančių vizijų ir nusižudo. Tačiau nesėkmingai. Kažkieno valia jis atgaivinamas ir sugrąžinamas į gyvųjų žemę. Tačiau dabar, žinomas kaip žmogus, bandęs atimti sau gyvybę, Konstantinas turi saugoti žemiškąją sieną tarp dangaus ir pragaro. Jis veltui tikisi, kad pradėjęs kovoti su blogiu, išsigelbės. Tačiau Konstantinas tikrai ne šventasis. Vis labiau nusivildamas tiek savo dabartiniu, tiek praėjusiu gyvenimu, jis daug geria, niršta ant viso pasaulio ir niekina bet kokią mintį apie heroizmą. Jis kovos, kad išgebėtų tavo sielą, bet nenorės tavo dėkingumo, susižavėjimo, o tuo labiau užuojautos. Viskas, ko jis nori – dingti iš šito pasaulio.
Rachelė Keller yra tiriamoji žurnalistė, nesuteikianti daug patikimo tam, ką ji laiko savotiška miesto legenda: matyt, cirkuliuoja vaizdajuostė su bauginančiais vaizdais, lydima telefono skambučio, numatančio, kad prieš savaitę iš anksto įvyks žmogaus mirtis. kas tai matė. Tačiau kai keturi paaugliai miršta praėjus lygiai savaitei po žiūrimo vaizdo įrašo, smalsumas užvaldo ir nesustos, kol neras juostos ir jos nepažiūrės.
Rouz gyvena tarsi košmare – jos vienintelė dukrelė Šeronsunkiai serga. Medikai jai negali pasiūlyti jokių viltį teikiančių gydymo būdų. Nusivylusi motina griebiasi bet ko, kas gali pagelbėti jos vargšui kūdikiui. Rouz su dukrele išsiruošia į kelionę, tačiau kažkokiu būdu net nepajutusios kerta portalą į kitokį pasaulį. Kitoje portalo pusėje jos išnyra keistame ištuštėjusiame ir šiurpą keliančiame Tyliosios kalvos miestelyje.
Oliveris (akt. Azhy Robertson‘as) nuo pat kūdikystės buvo kitoks. Autizmo sutrikimą turintis vaikas, net ir sulaukęs mokyklinio amžiaus, gyvena savo pasaulyje, praktiškai nekalba ir šalinasi žmonių. Vaikai, kaip žinia, gali būti itin negailestingi tiems, kurie yra kitokie nei jie patys. Dėl savo kitoniškumo, Oliveriui būtinas mobilusis telefonas ar planšetė – kad jų pagalba galėtų bendrauti su aplinkiniu pasauliu. Vieną dieną nutinka kažkas nepaprasto: iš ekrano į jį kreipiasi nepažįstama būtybė, prisistatanti Lario vardu ir taip pat ieškanti draugo.