“Gyvenimas yra gražus” yra kaip du filmai: pirmame pasakojama jauno žydo Guido (Roberto Benigni) istorija. Guido, kaimo prasčiokas, atvyksta į miestelį dirbti pas savo dėdę viešbutyje. Eina 1939-ieji, fašizmas Italijoje vis labiau stiprėja ir pasirodo pirmosios antisemitizmo apraiškos. Tačiau Guido politika nerūpi: jis įsimyli jauną mokyklos mokytoją Dorą (Nicoletta Braschi, tikroji Benigni žmona) ir pasitelkęs visą savo padūkusį žavesį ir sėkmę užkariauja jos ranką ir širdį (nepaisant to, kad Dora jau buvo susižadėjusi). Guido ir Dora sukuria nuostabią šeimą ir jiems gimsta puikus sūnus. Dabar prasideda antras filmas, veiksmas vyksta koncentracijos stovykloje. Guido ir jo sūnus Giosue (Giorgio Cantarini) yra ištremiami. Dora įlipa į ta patį traukinį, tuo įrodydama, kad jai šeima svarbiau už asmeninę laisvę. Tėvas nenori sakyti sūnui, kodėl jie pateko į šitą mirties stovyklą ir kodėl jis negali būti kartu su mama, todėl sugalvoja tokią gudrybę...
Kuklus draudimo bendrovės darbuotojas Baksteris, norėdamas kažkaip pakilti karjeros laiptais, savo viengungio buto raktus skolina ne tik draugams, norintiems „nuklysti į šoną“, bet ir viršininkui. Ir iš tikrųjų reikalai ima taisytis, tačiau nutinka netikėta dalykas: Baksteris susipažįsta su viršininko meiluže Fran - nelaiminga, depresijos prislėgta mergina - ir įsimyli ją ...
Meilės mieste Paryžiuje gyvena jauna, žavi ir naivi mergina vardu Amelija. Nuo pat vaikystės į pasaulį ji žiūrėjo visai kitokiomis akimis. Sukrėsta netikėtos mamos mirties (tiesiai ant jos užkrito nuo Noterdamo katedros nušokusi savižudė turistė iš Kanados) ir visiškai nekreipiančio į ją dėmesio gydytojo tėčio, kuris buvo prilietęs dukrelę tik vieną kartą ir tai per medicininį patikrinimą, ji pradėjo domėtis labai keistais dalykais - pastebėti pačius nereikšmingiausius dalykus. Užaugusi Amelija dirba kavinėje ir gyvena išnuomotame bute Monmartro rajone, bet jaučiasi labai vieniša. Tačiau ateina diena, po kurios viskas apsiverčia aukštyn kojom. Per televizorių pamačiusi reportažą apie tragišką princesės Dianos mirtį, Amelija paleidžia iš rankų buteliuko kamštelį, kuris nurieda iki kambario sienos ir išjudina iš vietos vieną plytą. Už jos mergina suranda senovišką dėžutę su nepažįstamo žmogaus nuotrauka, plastmasiniais kareivėliais ir kitokiomis smulkmenomis.
Vienas žymiausių W. Alleno filmų, atnešęs jam „Oskarą“ už geriausią režisūrą, scenarijų ir pasakojantis dviejų neurotiškų žmonių meilės istoriją: pirmą susitikimą, draugystę, problemas ir išsiskyrimą.
Viljamas Takeris – paprastas vyrukas, gyvenantis Noting Hile ir dirbantis savo knygynėlyje. Kartą į jo parduotuvėlę užsuka gražiausia ir geidžiamiausia pasaulio moteris, garsi aktorė Ana Skot. Vienišius Viljamas negali patikėti jam žybtelėjusia laimės akimirka. Paskui likimas jam nusišypso dar kartą, tiesa, kiek ironiškai – jis ir vėl sutinka Aną ir aplieja apelsinų sultimis. Džentelmenas Viljamas pasiūlo užsukti į šalia esančius savo namus ir persirengti. Netikėtai Ana jį pabučiuoja. Kino žvaigždė su knygų pardavėju pradeda bendrauti, tačiau būti šalia garsenybės nelengva, ypač kai ją medžioja paparacai, po namus trainiojasi kvanktelėjęs kambariokas, o protas visai nesutaria su jausmais...
Prancūzija, šeštojo dešimtmečio pabaiga. Į mažą provincijos miestelį atvyksta žavi ir paslaptinga jauna moteris Viana su savo dukra. Šiek tiek patyrinėjusi naujos vietovės įpročius ir papročius, Viana nutaria pradėti savo verslą. Padedama smalsaus ir didžiai iniciatyvaus savo kaimyno – psichologijos žinovo, Viana atidaro šokolado krautuvėlę. Konservatyvūs miestelėnai susipažįsta su saldumynų ir kitų gana smerktinų dalykų teikiamais malonumais bei savo elgesiu sukelia rimtą miestelio dorovės saugotojų susirūpinimą. Pastorius šokolado bei jo gaminių ragavimą laiko nuodėmingu įpročiu, o Vianą kaltina vaikučių tvirkinimu, nes krautuvėlė įsikūrusi tiesiai prieš bažnyčią. Vienintelis miestelio aristokratas rimtai išsigąsta dėl savo gentainių moralės, o miestelyje prasideda naujas gyvenimo etapas.
Kai jaunas vyriškis Deividas (akt. M. Ruffalo) išsinuomoja butą San Franciske, jis tikrai visiškai nesitiki rasti jame įnamį. Vos pradėjus tvarkyti naująjį būstą, netikėtai pasirodo jauna žavi moteris Elizabet (akt. R.Witherspoon). Mergina tvirtina, kad šis butas priklauso jai. Deividas įsitikinęs, jog visa tai - tik didžiulis nesusipratimas, tačiau paslaptingoji viešnia dingsta taip pat tyliai ir staigiai kaip ir atsirado. Naujakurys pakeičia spynas ir nusprendžia, kad bus geriausia kuo greičiau pamiršti šį keistą vizitą. Deja, naujos spynos negelbsti - Elizabet pasirodo vėl ir vėl! Tyliai, netikėtai, dažniausiai - pačiomis netinkamiausiomis akimirkomis. Apsilankymų tikslas - papriekaištauti Deividui dėl to, kaip šis tvarkosi JOS bute. Galiausiai vaikinas patiki, jog turi reikalų su vaiduokliu! Tiesa, paslaptingoji Elizabet niekaip negali suprasti, kaip juo tapo. Deividas ryžtasi padėti keistai viešniai įminti šią mįslę.
Oliveris ir Emilė atsitiktinai susipažino lėktuve, skrendančiame iš Los Andželo į Niujorką ir netruko nuspręsti, kad jie – pats akivaizdžiausias žmonių, visiškai netinkančių vienas kitam į porą, pavyzdys. Kaip mes kartais apsirinkame… Prabėgo septyneri metai. Per juos gyvenimas ne kartą suvedė filmo herojus, tačiau, lyg tyčia, kiekvieną kartą – netinkamoje vietoje ir netinkamu laiku. Tie septyneri metai kiekvienam iš jų buvo kupini džiugių ir liūdnų akimirkų, naujų pažinčių ir išsiskyrimų, karjeros pasiekimų ir smukimų, vilčių ir nusivylimų. Iš atsitiktinių pažįstamų jie tapo geriausiais draugais, galinčiais išsipasakoti vienas kitam didžiausias savo paslaptis. Beieškant tikros meilės ir santykių, kurie nebūtų pasmerkti žlugti, Oliveriui ir Emilei prireikė septynerių metų susivokti, jog galbūt tai, kas juos iš tiesų sieja yra Meilė. Ar bent jau labai panašu į tai...
Pamesti galvą negerai. Ypač - Las Vegase. Du nepažįstamieji (juos vadina akt. Kameron Diaz ir Ashtonas Kutcheris) ryte atsibunda vienas šalia kito viename mieste, viename viešbutyje ir vienoje lovoje. Beprotiškai skauda galvą ir nei vienas nieko neprisimena. Kartu su lėtai slenkančiomis minutėmis neišvengiamai sugrįžta ir atmintis. Abu su savo kompanijomis atvyko į Las Vegasą. Abu išvakarėse "šiek tiek" išgėrė. Be abejo, abu išbandė laimę kazino salonuose.... Atmintis staiga grįžta ir čia iškyla "mažutė" problema. Nes vienas iš jų pasiskolino monetą iš antrojo ir būtent su ja išlošė didžiulį Aukso puodą. Negana to, visiškai nebesivaldydami, jie dar ir susituokė! Atsisakyti pinigų nei vienam nesinori, nes abu jaučiasi savaip teisūs. O kadangi techniškai jie yra vedę, tai ir pretenzijos į išvakarėse netikėtai užgyventą turtą yra visiškai lygios. Užverda kova, kurioje arba nelaimės nei vienas, arba - abu.