Amerikiečių epinė drama, legendinės šeimyninės sagos apie italų mafijos gimimą pirmoji dalis, pelniusi tris „Oskarus” ir keturis „Aukso gaublius”. Puikus Marlono Brando vaidmuo įvertintas „Oskaru”, kurio aktorius atsisakė. Populiariojo Mario Puzo to paties pavadinimo romano ekranizacija. Veiksmas vyksta 1945 metais Niujorke. Tarp dviejų mafijų klanų vyksta žiauri, žūtbūtinė, kruvina kova. Dono Korleonės mafija - tai pirmiausiai šeima, susijusi giminystės ryšiais, draugyste ir net meile. O klano galva yra visų krikštatėvis tiek perkeltine, tiek tiesiogine prasme. Kruvinų kovų scenos ir idiliški šeimos švenčių vaizdai – vestuvės, krikštynos. Don Korleonės sūnus Maikas iš švelnaus, intelektualaus jaunuolio virsta šaltakrauju diktatoriumi, kuriam svetimi tėvo mieli gestai.
Žvejai aptinka leisgyvį vyriškio kūną, išmestą ant jūros kranto. Jis labai sunkiai sužeistas ir nieko neprisimena: nei kas jis yra, nei kas jam atsitiko. Viskas, kas liko iš paslaptingai ištrintos jo praeities - šlaunyje implantuotas milžiniškos sąskaitos Šveicarijos banke numeris, neeiliniai lingvistiniai bei savigynos sugebėjimai. Kamuojamas visiškos nežinios, Bornas nusprendžia išsiaiškinti savo praeitį.
Viskas, ko Džeisonas Bornas trokšta, tai išnykti, tačiau jį persekioja žmonės, kurie Džeisoną ir pavertė tokiu, koks jis yra: kovine mašina, nežinančia, nei kas yra pralaimėjimas, nei kas yra jis pats... Praradęs žmogų, kurį mylėjo, Bornas trečioje epopėjos dalyje priverstas bėgti nuo dar geriau treniruotų žudikų, tobulesnių technologijų ir kulkų lietaus. Jis suvokia, kad išsigelbėti gali tik išsiaiškinęs, kas jis yra iš tikrųjų. O atsakymai slypi pačioje pradžioje. Bornas iškeliauja ieškoti pradžios ir atsakymų į savo klausimus, žūtbūt besistengdamas išvengti viso pasaulio, kuris rimtai pasiryžęs ištrinti Borną nuo žemės paviršiaus!
Žavus, gana turtingas, išsilavinęs, inteligentiškas 26-erių tarnautojas Patrikas Batemanas dirba Vostryte. Dienomis gyvena įprastai tvarkingą ir nepriekaištingą jau nemažai pasiekusio jauno valdininko gyvenimą – prabangūs apartamentai, prabangi ir stilinga apranga, deranti tokios padėties jaunam vyriškiui. Kasdienė rytinė mankšta, ilgas stilingas prausimasis, kūno puoselėjimo procedūros, kremai, masažai ir, pagaliau, darbas, apsiribojantis “susitikimų su svarbiais asmenimis” kalendoriaus pildymu. Tiesą sakant, jam darbas labai nepatinka, bet valdininkas kaip įmanydamas stengiasi visą atlikti tobulai. O naktis jis leidžia visai netradiciškai, įgyvendindamas savo susikurtąją „amerikietiškąją svajonę“ kaip užkietėjęs prievartautojas ir žudikas. Jam patinka “pirkti” prostitutes, patinka seksas be jokių apribojimų.
CŽV vadovybė yra sunerimusi dėl pasaulį apskriejusių žinių, kad Džeisonas Bornas nužudė buvusį Kinijos premjerą. Visiems yra žinomas, kad "Džeisonas Bornas" realybėje neegzistojantis žmogus. Tai yra tik CŽV specialaus agento Deivydo Vebo slapyvardis. Tai reiškia, kad kažkoks nežinomas nusikaltėlis pasinaudojo Borno tapatybė ir sukėlė diplomatinį skandalą tarp JAV bei Kinijos. Visą šį galvosūkį teks išspręsti tikrajam Džeisonui Bornui, t.y. Deivydui Vebui...
Veiksmas vyksta 1950-aisiai. Manheteno prausyklos patarnautojas Tomas Ripley pasiskolina Princetono mokyklos striukę, kad galėtų groti pianinu sodo vakarėlyje. Jį pamato turtingas vieno tos mokyklos auklėtinio tėvas. Tomas apsimeta, kad sūnų pažįsta, tad greitai gauna 1000 dolerių kelionei į Italiją, kur turės įtikinti Dickie Greenlaf'ą grįžti namo.
Valdingu charakteriu pasižyminti Barbara Kovet dirba vienoje Londono mokykloje. Ji sugeba pažaboti pačius nepaklusniausius mokinius, tačiau iš tiesų po griežtumo kauke slypi vienišas, draugų ir artimųjų neturintis žmogus, vakarais savo mintis išliejantis nesibaigiančiame dienoraštyje. Kol vieną dieną mokykloje ir Barbaros gyvenime atsiranda Šeba. Nuoširdi, šilta dailės mokytoja, turinti gražią šeimą, randa kelią į Barbaros širdį. Įsiliejusi į Šebos gyvenimą, pagyvenusi moteris joje randa ištikimą draugę, kurios visada ieškojo. Tačiau viena netikėtai atskleista intymi paslaptis visam laikui pakeičia jų draugystę...
Dešimtmetis našlaitėlis Oliveris prieglaudoje nebeapsikentęs bado, skurdo ir nuoskaudų, nusprendžia pabėgti. Mielas, visų paliktas berniukas iš mažo kaimelio tikisi kitokio gyvenimo ir vieną dieną pabėga į Londoną. Bet didelio miesto kreivose gatvelėse atvykėlio laukia dar daugiau pavojų nei jis paliko užnugaryje.
Geidžiamiausias Didžiosios Britanijos viengungis Hju Grantas vaidina plevėsą londonietį Vilą. Jis gyvena prabangiai, naudodamas tėvo palikimą. Tačiau Vilas nesiekia jokios atsakomybės ar ilgalaikių santykių su moterimis, kol vieną dieną jis susitinka su vieniša mama Siuze. Vilas pradeda meluoti, sakydamas, kad turi sūnų, kad įtikintų Siuzę. Taip jie sudaro netikrą šeimą, kad apsaugotų Siuzės sūnų Markusą nuo vienišumo. Vilas ir Markusas, susitarę, pradeda vaidinti tėvą ir sūnų. Tačiau kyla klausimas, ar šis melas ir vaidinimas gali ilgai tęstis.
Baigiantis 1787 m., iš Portsmuto išplaukė tristiebis burlaivis „Bounty“. Jam vadovavo 33 metų Viljamas Blajus. Įgula plaukė į Taičio salą pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Iš ten į Jamaiką ji turėjo nugabenti duonmedžio sodinukus. Taip britų valdžia tikėjosi išspręsti Jamaikos cukranendrių plantacijose dirbusių vergų maitinimo problemą. Tolima kelionė neturėjo kelti didelių rūpesčių. 28 metrų ilgio „Bounty“ buvo naujas ir tvirtas laivas, kapitonas – patyręs jūrininkas. Jis dalyvavo D.Kuko ekspedicijoje. Abejonių kėlė įgula – nedaugelis gerai išmanė savo darbą. Į laivą priimta jūrų pėstininkų komandai, kuri drausmintų nepaklusnius jūrininkus, saugotų įgulą nuo čiabuvių antpuolių. V.Blajus vyresnybės laikytas sumaniu, energingu, pareigingu karininku. Tačiau buvo griežto, o kartais ir žiauraus būdo. Jis plūsdavosi keiksmažodžiais, nepaklusniuosius liepdavo nuplakti arba sukaustyti grandinėmis.
Tomas atrodo visai kaip žmogus – auksiniai plaukai, pavargusios akys, liesas kūnas, įspraustas į tamsų kostiumą. Tomas elgiasi kaip žmogus – viskas, ką jis žino apie Žemę, yra matyta per televizorių, viskas, ką jis nori žinoti, matyti ir girdėti, yra televizija. Tomas jaučia kaip žmogus – jis ilgisi namų ir artimųjų, beviltiškai ieško išsigelbėjimo ir šilumos. Tomas yra ateivis, kuris atvyko į mūsų planetą ir beregint pateko į žemiškąjį priklausomybių nuo valdžios, pinigų, alkoholio, sekso ir televizijos pragarą. Tomas yra tik žmogus. Jis nukrito į Žemę.
Džonas Kleinas (Richardas Gere'as) – „Washington Post“ žurnalistas kažkaip keistai atsiduria mažame Vakarų Virdžinijos miestelyje. Jo automobilis nebevažiuoja, išsijungia telefonas, sustoja laikrodis. Vyras beldžiasi į artimiausią namą prašydamas pagalbos, bet duris atidaręs žmogus jį užpuola piktai šaukdamas, kad jis jau trečią dieną iš eilės laužiasi į jo duris. Bet Džonas neprisimena čia buvęs. Prieš dvejus metus Džono žmona Merė (Debra Messing) mirė ligoninėje nuo sužalojimų, patirtų per avariją. Prieš mirtį ji piešė kažkokį keistą padarą su sparnais - gigantišką drugį. Ar jos piešiniai turi ką nors bendra su šiuo miesteliu? Holivudo režisieriaus Marko Pellingtono 2002 metų mistinis trileris „Žmogaus-drugio pranašystės“ atstovauja tai kino srovei, kuri siekia atskleisti vadinamąją paralelinę tikrovę. Tačiau įdomiausias dalykas yra tas, kad filme vaizduojami mistiški bei nepaaiškinami įvykiai yra atsitikę iš tikrųjų.