Viena ryškiausių XX a. figūrų Hovardas Hjudžesas buvo tikra amerikietiška svajonė – įtakingas novatorius, apsukrus pramonininkas, žavingas kino prodiuseris ir aistringas aviatorius. Talentingasis amerikiečių režisierius Martinas Scorsese filme koncentruojasi į įdomiausią Hjudžeso gyvenimo laikotarpį – nuo 1920-ųjų iki 1940-ųjų, kuomet jo drąsa ir atsidavimas darbui davė stulbinančių išradimų tiek aviacijoje, tiek kino pramonėje. Tuo didžiųjų išradimų, siautulingų meilės istorijų ir žiaurių korporacinių kovų laikotarpiu Hovardo Hjudžeso ambicijos pirmą kartą susidūrė ir su šlovės, pinigų bei jo kultivuojamo perfekcionizmo kaina. Filmas apdovanotas 5 „Oskarais“.

Jaunas, patriotiškai nusiteikęs vaikinas, iškeliauja į Vietnamą narsiai kautis už savo šalį. Čia Ronas sužeidžiamas. Jis atsibunda ligoninėje ir tuoj suvokia, kad nebegali valdyti kojų. Paralyžiuotas, visų pamirštas ir paliktas, jis ilgai kankinasi specialioje ligoninėje suluošintiems Vietnamo karo veteranams. Pagaliau Ronas grįžta namo, o čia jo laukia dar didesni išbandymai. Po daugybės patirtų kančių Ronas ima suprasti, koks beprasmiškas yra karas, ir ima vis dažniau pasisakinėti prieš JAV karinius veiksmus Vietname.

Baigiantis 1787 m., iš Portsmuto išplaukė tristiebis burlaivis „Bounty“. Jam vadovavo 33 metų Viljamas Blajus. Įgula plaukė į Taičio salą pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Iš ten į Jamaiką ji turėjo nugabenti duonmedžio sodinukus. Taip britų valdžia tikėjosi išspręsti Jamaikos cukranendrių plantacijose dirbusių vergų maitinimo problemą. Tolima kelionė neturėjo kelti didelių rūpesčių. 28 metrų ilgio „Bounty“ buvo naujas ir tvirtas laivas, kapitonas – patyręs jūrininkas. Jis dalyvavo D.Kuko ekspedicijoje. Abejonių kėlė įgula – nedaugelis gerai išmanė savo darbą. Į laivą priimta jūrų pėstininkų komandai, kuri drausmintų nepaklusnius jūrininkus, saugotų įgulą nuo čiabuvių antpuolių. V.Blajus vyresnybės laikytas sumaniu, energingu, pareigingu karininku. Tačiau buvo griežto, o kartais ir žiauraus būdo. Jis plūsdavosi keiksmažodžiais, nepaklusniuosius liepdavo nuplakti arba sukaustyti grandinėmis.

Biografinė drama supažindina su 1970-ųjų JAV televizijos laidų vedėju Chacku Barrisu, kuris gyveno dvejopą gyvenimą - buvo ne tik televizijos laidų prodiuseris, bet ir samdomas žudikas, vykdė (o gal ne...) slaptas CŽV užduotis. Chuckas Barris parašė autobiografinę knygą , kurioje lyg tarp kitko prisipažino nužudęs 33 žmones. Tuo nepatikėjo nei artimiausi bičiuliai, nei kolegos. Iki šiol nėra tikrai žinoma, ar CŽV agentai tikrai buvo užverbavę TV žvaigždę, ar jis pats sugalvojo šią skandalingą istoriją. Kaip atskirti realybę nuo prasimanymo? Gal jis pats išsigalvojo neegzistuojančius herojus, gal jį kankino haliucinacijos.