Tolimoje šalyje, negailestingas valdovas Lordas Farquaad’as į tolimąjį užkampį išvijo visas pasakų būtybes. Valdovui pasipriešinoti sugebėjo trys būtybės: Pirmasis – žalias, smirdintis ogras, tačiau su auksine širdim, vardu Šrekas; jo kilnusis bendražygis, negalintis nutilti, Asilas; ir gražioji, bet „kieta“ princesė Fiona, kurią į žmonas pasiimti nori pats piktasis Duloc’o valdovas.
Marona – nedidukė labradoro mišrūnė. Nepalenkiamai atsidavusi ir nuoširdi – ji pripildydavo šviesos ir tyrumo kiekvienus namus, palikdavo ryškų pėdsaką savo šeimininkų gyvenimuose. Šie vienas po kito vadino ją skirtingais vardais, tikriausiai tik tiek ir prisiminė, tačiau Marona kiekvieną jų apsupdavo tik meile. Savo paskutiniąją valandą kalytė prisimena visus kadaise sutiktus ir besąlygiškai mylėtus žmones ir nusprendžia, kad laimė susideda iš trijų dalykų – pastogės, mylinčio šeimininko ir gero kaulo.
Banginių plovyklos darbuotojas Oskaras svajoja apie turtus. Per kvailą atsitiktinumą žuvus ryklių mafijos krikštatėvio dono Lino sūnui Frenkiui, povandeniniame mieste pasklinda gandas, jog tai jis nugalėjo žiaurų gangsterį. Netikėtai įgijusi grėsmingo ryklių žudiko reputaciją, mažoji žuvelė tampa tikra garsenybe, nuolatiniu straipsnių ir televizijos reportažų herojumi. Įsiutęs donas Lino paskelbia tikrą mažojo herojaus medžioklę…