Herojiška meilės ir keršto istorija perduodama iš kartos į kartą. Ją skaito mielas senelis savo sergančiam anūkui. Beskaitant pasakos eilutes, istorija atgyja: gražuolė princesė, gyvenanti fantastiškame pasaulio kampelyje, sutinka savo gyvenimo meilę, tačiau šis, neturtingas darbininkas, išplaukęs laivu, nebesugrįžta. Prabėga penkeri metai. Princesė, nebetikėdama, kad jos mylimasis gyvas, išteka už turtingo sosto paveldėtojo. Deja, vestuvių nuotaką aptemdo trys nusikaltėliai. Kas ryšis gelbėti gražuolę?
Pasaulis apstulbsta, kai Vilis Vonka, ilgus metus gyvenantis atsiskyrėlis savo fabrike, paskelbia, kad penkiems laimingiesiems bus surengta ekskursija po fabriką, atskleistos visos jo nuostabių saldainių paslaptys, o vienas iš jų laimės visam gyvenimui šokoladą. Niekas taip nenori šio prizo kaip jaunasis Čarlis, bet kadangi jo šeima yra tokia neturtinga, kad nusipirkti net vieną plytelę šokolado yra malonumas, nusipirkti pakankamai plytelių, kad rastų vieną iš penkių auksinių bilietų, yra labai mažai tikėtina. Tačiau filmų šalyje gali nutikti stebuklų. Čarliui kartu su keturiais kitais šiek tiek išdykusiais vaikais pasitaiko gyvenimo šansas ir ekskursija po fabriką. Pakeliui kiekvieną iš išdykusių vaikų ištinka lengvos nelaimės, bet ar Čarliui pavyks nugalėti šansus ir laimėti auksinį bilietą?
Žvejai aptinka leisgyvį vyriškio kūną, išmestą ant jūros kranto. Jis labai sunkiai sužeistas ir nieko neprisimena: nei kas jis yra, nei kas jam atsitiko. Viskas, kas liko iš paslaptingai ištrintos jo praeities - šlaunyje implantuotas milžiniškos sąskaitos Šveicarijos banke numeris, neeiliniai lingvistiniai bei savigynos sugebėjimai. Kamuojamas visiškos nežinios, Bornas nusprendžia išsiaiškinti savo praeitį.
Viskas, ko Džeisonas Bornas trokšta, tai išnykti, tačiau jį persekioja žmonės, kurie Džeisoną ir pavertė tokiu, koks jis yra: kovine mašina, nežinančia, nei kas yra pralaimėjimas, nei kas yra jis pats... Praradęs žmogų, kurį mylėjo, Bornas trečioje epopėjos dalyje priverstas bėgti nuo dar geriau treniruotų žudikų, tobulesnių technologijų ir kulkų lietaus. Jis suvokia, kad išsigelbėti gali tik išsiaiškinęs, kas jis yra iš tikrųjų. O atsakymai slypi pačioje pradžioje. Bornas iškeliauja ieškoti pradžios ir atsakymų į savo klausimus, žūtbūt besistengdamas išvengti viso pasaulio, kuris rimtai pasiryžęs ištrinti Borną nuo žemės paviršiaus!
Žavus, gana turtingas, išsilavinęs, inteligentiškas 26-erių tarnautojas Patrikas Batemanas dirba Vostryte. Dienomis gyvena įprastai tvarkingą ir nepriekaištingą jau nemažai pasiekusio jauno valdininko gyvenimą – prabangūs apartamentai, prabangi ir stilinga apranga, deranti tokios padėties jaunam vyriškiui. Kasdienė rytinė mankšta, ilgas stilingas prausimasis, kūno puoselėjimo procedūros, kremai, masažai ir, pagaliau, darbas, apsiribojantis “susitikimų su svarbiais asmenimis” kalendoriaus pildymu. Tiesą sakant, jam darbas labai nepatinka, bet valdininkas kaip įmanydamas stengiasi visą atlikti tobulai. O naktis jis leidžia visai netradiciškai, įgyvendindamas savo susikurtąją „amerikietiškąją svajonę“ kaip užkietėjęs prievartautojas ir žudikas. Jam patinka “pirkti” prostitutes, patinka seksas be jokių apribojimų.
CŽV vadovybė yra sunerimusi dėl pasaulį apskriejusių žinių, kad Džeisonas Bornas nužudė buvusį Kinijos premjerą. Visiems yra žinomas, kad "Džeisonas Bornas" realybėje neegzistojantis žmogus. Tai yra tik CŽV specialaus agento Deivydo Vebo slapyvardis. Tai reiškia, kad kažkoks nežinomas nusikaltėlis pasinaudojo Borno tapatybė ir sukėlė diplomatinį skandalą tarp JAV bei Kinijos. Visą šį galvosūkį teks išspręsti tikrajam Džeisonui Bornui, t.y. Deivydui Vebui...
Veiksmas vyksta 1950-aisiai. Manheteno prausyklos patarnautojas Tomas Ripley pasiskolina Princetono mokyklos striukę, kad galėtų groti pianinu sodo vakarėlyje. Jį pamato turtingas vieno tos mokyklos auklėtinio tėvas. Tomas apsimeta, kad sūnų pažįsta, tad greitai gauna 1000 dolerių kelionei į Italiją, kur turės įtikinti Dickie Greenlaf'ą grįžti namo.
Valdingu charakteriu pasižyminti Barbara Kovet dirba vienoje Londono mokykloje. Ji sugeba pažaboti pačius nepaklusniausius mokinius, tačiau iš tiesų po griežtumo kauke slypi vienišas, draugų ir artimųjų neturintis žmogus, vakarais savo mintis išliejantis nesibaigiančiame dienoraštyje. Kol vieną dieną mokykloje ir Barbaros gyvenime atsiranda Šeba. Nuoširdi, šilta dailės mokytoja, turinti gražią šeimą, randa kelią į Barbaros širdį. Įsiliejusi į Šebos gyvenimą, pagyvenusi moteris joje randa ištikimą draugę, kurios visada ieškojo. Tačiau viena netikėtai atskleista intymi paslaptis visam laikui pakeičia jų draugystę...
Liujisas – vaikų namų auklėtinis, išradęs minčių skaitytuvą, kurį pavagia piktadarys Skrybėlius ir jo skrybėlė Doris. Liujisą aplanko iš ateities laiko mašina atskridęs paslaptingasis Vilburas Robinsonas ir išsigabena berniuką į ateitį ieškoti skaitytuvo.
Dešimtmetis našlaitėlis Oliveris prieglaudoje nebeapsikentęs bado, skurdo ir nuoskaudų, nusprendžia pabėgti. Mielas, visų paliktas berniukas iš mažo kaimelio tikisi kitokio gyvenimo ir vieną dieną pabėga į Londoną. Bet didelio miesto kreivose gatvelėse atvykėlio laukia dar daugiau pavojų nei jis paliko užnugaryje.
Tomas atrodo visai kaip žmogus – auksiniai plaukai, pavargusios akys, liesas kūnas, įspraustas į tamsų kostiumą. Tomas elgiasi kaip žmogus – viskas, ką jis žino apie Žemę, yra matyta per televizorių, viskas, ką jis nori žinoti, matyti ir girdėti, yra televizija. Tomas jaučia kaip žmogus – jis ilgisi namų ir artimųjų, beviltiškai ieško išsigelbėjimo ir šilumos. Tomas yra ateivis, kuris atvyko į mūsų planetą ir beregint pateko į žemiškąjį priklausomybių nuo valdžios, pinigų, alkoholio, sekso ir televizijos pragarą. Tomas yra tik žmogus. Jis nukrito į Žemę.
Po ilgų Pilietinio karo metų Džekas Somersbis pagaliau peržengia savo apleistų namų slenkstį kažkur Amerikos Pietuose. Sugrįžusį vyrą pasitinka ne tik žmona Lorelė ir sūnus Robertas, bet ir visas kaimas. Tačiau Lorelė žino, kad į namus ir į lovą įsileido ne savo vyrą, o visiškai svetimą prašalaitį, apsišaukėlį, stulbinamai panašų į daug metų nematytą Džeką Somersbį. Moteris nežino, kas jis, tačiau nepažįstamojo švelnumas, atsidavimas šeimai, rūpestingumas pažadina moters širdyje netikėtų jausmų bangą ir verčia meluoti visiems aplinkui. Tačiau kartą judviejų paslaptis iškyla į dienos šviesą...
Džonas Kleinas (Richardas Gere'as) – „Washington Post“ žurnalistas kažkaip keistai atsiduria mažame Vakarų Virdžinijos miestelyje. Jo automobilis nebevažiuoja, išsijungia telefonas, sustoja laikrodis. Vyras beldžiasi į artimiausią namą prašydamas pagalbos, bet duris atidaręs žmogus jį užpuola piktai šaukdamas, kad jis jau trečią dieną iš eilės laužiasi į jo duris. Bet Džonas neprisimena čia buvęs. Prieš dvejus metus Džono žmona Merė (Debra Messing) mirė ligoninėje nuo sužalojimų, patirtų per avariją. Prieš mirtį ji piešė kažkokį keistą padarą su sparnais - gigantišką drugį. Ar jos piešiniai turi ką nors bendra su šiuo miesteliu? Holivudo režisieriaus Marko Pellingtono 2002 metų mistinis trileris „Žmogaus-drugio pranašystės“ atstovauja tai kino srovei, kuri siekia atskleisti vadinamąją paralelinę tikrovę. Tačiau įdomiausias dalykas yra tas, kad filme vaizduojami mistiški bei nepaaiškinami įvykiai yra atsitikę iš tikrųjų.