Po žmonos ir jos meilužio nužudymo bankininkas Andrew Dufresne nuteisiamas kalėti Šoušenko kalėjime. Bėgant metams, jis išlaiko viltį ir svajones išeiti laisvėn ir ilgainiui užsitarnauja pagarbą iš kitų kalinių, ypač vieno - “Red“ Reddingo, kuris savo rankose laikė visą kalėjimo juodąją rinką. Andrew tampa įtakingu nuteistuoju. Bet ar taps jo svajonės realybe?
Labai drovus Todas Andersonas siunčiamas mokytis į mokyklą, kurią yra baigęs jo vyresnysis brolis. Todo labai aktyvus ir be galo populiarus tarp klasės draugų kambario kaimynas Neilas kenčia nuo tėvo priespaudos. Abu jaunuoliai ir keletas jų draugų lanko naujo anglų kalbos mokytojo profesoriaus Kytingo pamokas. Charizmatiškas ir drąsus mokytojas papasakoja jiems apie "Mirusių poetų draugiją" ir taip skatina sukilti prieš esamą tvarką. Kiekvienas randa būdą tai padaryti ir keičia savo gyvenimą.
Keturi mažo Oregono valstijos miestelio draugai - jautrusis Gordis (Vilas Wheatonas), “kietas vyrukas” Krisas (Riveris Phoenixas), išsišokėlis Tedis (Corey Feldmanas) ir baikštusis Vernas (Jerry O’Connelis) – ryžtasi surasti žuvusio jų vienmečio kūną. Norėdami miestelėnų akyse tapti didvyriais, jie leidžiasi į nepaprastą dviejų dienų žygį, kuris vaikinams virsta tikru gyvenimo išbandymu. Jie rūko, keikiasi, pasakoja neįtikėtinas istorijas, bet, ištikus nelaimei, ištikimai gelbsti vienas kitą. Kai paaugliams tenka susiremti su karingai nusiteikusia miestelio gauja, kuri taip pat ieško žuvusiojo kūno, keturi draugai savyje atranda tiek jėgų, kiek nė nemanė turį. “Likime kartu” – išskirtinis filmas apie draugystę ir neišdildomus paauglystės įspūdžius. Pilnas sąmojo ir netikėtumų, filmas pastatytas pagal Stephen Kingo novelę “Kūnas”.
Kalbėdami apie karo filmus, kritikai visuomet pamini Lewiso Milestono šedevrą sukurtą dar 1930-aisiais metais. Tuomet gimė geriausia Eriko Marijos Remarko romano „Vakarų fronte nieko naujo“ ekranizacija, iki šiol laikoma viena geriausių karo dramų. Jauno idealisto Polio Boimerio trumpo gyvenimo istorija tapo aistringu kaltinimu militaristinei politikai ir tobulai įkūnijo Pirmojo pasaulinio karo apkasuose pražudytos „prarastosios kartos“ atminimą. Organizuodami filmavimus kino studijos „Universal“ vadovai negailėjo lėšų nei karo scenoms, nei moderniausioms tų laikų technologijoms. Šiais laikais šis senas, bet nepasenęs Lewiso Milestono filmas laikomas karinės dramos etalonu. Filmas apdovanotas dviem pagrindiniais tų metų Oskarais: už geriausią metų filmą ir režisūrą.
Beldžiant į dangaus vartus – 1997 m. vokiečių režisieriaus Thomas Jahn filmas. Jo pavadinimas kilęs nuo Bobo Dilano dainos, originaliai kurtos 1973 m. vesternui „Patas Garetas ir Bilis Kidas“. Filme du pagrindiniai veikėjai – Martin Brest ir Rudi Wurlitzer – susitinka onkologinėje ligoninėje, abu ką tik sužinoję, kad nepagydomai serga vėžiu. Išgėrę tekilos, jie nusprendžia pabėgti iš ligoninės ir važiuoti pamatyti jūrą. Bėgdami pavagia automobilį, kuris, kaip vėliau paaiškėja, priklauso pogrindinio pasaulio bosui.
Du tarpusavyje nepažįstamus vyrus, Benigną ir Marką, likimas atveda į privačią Madrido ligoninę. Prieš keletą mėnesių atsitiktinai jie buvo susitikę teatro spektaklyje, bet šį kartą vyriškius suvienija tragedija – Miško klinikoje gydomos jų mylimos moterys, dėl skirtingų priežasčių panirusios į komą. Benignas ligoninėje dirba slaugu ir prižiūri baleto šokėją Alisiją, kurią gatvėje partrenkė automobilis, o žurnalistas Markas atvyksta budėti prie matadorės Lidijos, sunkiai sužeistos per kovą su jaučiu koridoje. Abu vyrai kalbasi ir dalijasi išgyvenimais su savo mylimosiomis, nors iš jų nesulaukia jokio atsakymo. Benignas labai laimingas, kad pagaliau rado vienintelę širdies damą Alisiją, kuri taip pat aistringai jį myli. O Markas dažnai depresuoja ir liūdi, nes neturi galimybės išsiaiškinti, ką iš tiesų jam jaučia Lidija...
Vienuolikmečio Bilio Elioto tėvas ir brolis – kalnakasiai, o mama senokai mirusi. Atsitiktinai berniukas užklysta į baleto klasę, kurią ką tik atidarė toje pačioje miestelio salėje, kur jis lanko taip nekenčiamą boksą. Magiškas šokio judesio grožis pakeri vaiko vaizduotę. Tuo metu jo tėvas ir vyresnysis brolis dalyvauja streike ir vos pajėgia išmaitinti šeimą. Tad labai įsiunta paaiškėjus, kad Bilis bokso treniruotėms skirtus pinigus išleidžia tokiam nevyriškam užsiėmimui. Baleto mokytoja ponia Vilkinson, norėdama Bilį paruošti stojamiesiems į Londono karališkąją baleto mokyklą, įkalba jį lankyti individualias nemokamas pamokas. Tačiau konkurso dieną Bilis negali išvažiuoti, mat jo brolis susimuša su policininkais. Savo sielvartą Bilis išreiškia šokiu, kurį turėjo matyti tik jo bičiulis Maiklas. Netikėtai šokantį sūnų užklumpa tėvas. Sūnaus talentas taip sujaudina tėvą, kad šis pažada, jog Bilis važiuos į Londoną laikyti stojamojo egzamino.
Nerūpestingas anarchistas ir smulkus vagišius Mišelis Puakaras pavagia mašiną ir nužudo besivejantį policininką. Ieškomas teisėsaugos, jis užmezga santykius su amerikiete Patricija Frankini, Sorbonos universitete studijuojančia žurnalistiką. Jie planuoja išvykti iš Paryžiaus, bet Mišelis prieš tai nori susigrąžinti skolą iš kito nusikalstamo pasaulio veikėjo ir tikisi, kad mergina keliaus su juo į Italiją. Nors jo nuotrauka išspausdinta vietiniuose laikraščiuose, vagišiui tai nė motais. Policininkai Mišeliui vis labiau lipa ant kulnų, kai šis bando gyventi pagal amerikietiškus filmus ir sekioja paskui gražuolę amerikietę. Patricija įskundžia partnerį policijai.
Filmas sukurtas pagal tikrą gyvenimo istoriją. Du draugai – Enzo Molinari ir Žakas Mayol – kartu augo vienoje iš Graikijos salų. Užaugę toje pačioje vietoje, bėgant laikui neišskiriami iki šiol draugai pasuka skirtingais keliais. Vienintelis dalykas, kuris juos suartina ir atstumia tuo pačiu metu yra meilė nardymui. Tapę profesionalais Žakas ir Enzo pradeda konkuruoti dėl geriausio gilumų nardytojo titulo. O pasirodžius horizonte simpatiškajai Džoan, kuri pavergia Žako širdį, konkuravimas tarp draugų virsta tikra beprotybe. Jie jau peržengė 120 metrų ribą. Žakui ir Enzo žydra bedugnė yra mielesnė, nei gyvenimas žemėje.
Geidžiamiausias Didžiosios Britanijos viengungis Hju Grantas vaidina plevėsą londonietį Vilą. Jis gyvena prabangiai, naudodamas tėvo palikimą. Tačiau Vilas nesiekia jokios atsakomybės ar ilgalaikių santykių su moterimis, kol vieną dieną jis susitinka su vieniša mama Siuze. Vilas pradeda meluoti, sakydamas, kad turi sūnų, kad įtikintų Siuzę. Taip jie sudaro netikrą šeimą, kad apsaugotų Siuzės sūnų Markusą nuo vienišumo. Vilas ir Markusas, susitarę, pradeda vaidinti tėvą ir sūnų. Tačiau kyla klausimas, ar šis melas ir vaidinimas gali ilgai tęstis.