Moteris, kuri atsibunda kriogeninėje kameroje ir neatsimena, kaip ten atsidūrė, turi rasti išeitį prieš pritrūkdama oro.

Tomas Andersonas gyvena neišsiskiriantį, nuobodoką gyvenimą. Tačiau kartais jį aplanko keistas, nepaaiškinamas jausmas, kad šis gyvenimas kažkoks netikras. Kad egzistuoja kažkas daugiau – kažkas neapčiuopiamo, nematomo, bet nė kiek ne mažiau realaus. Siekdamas įveikti šį nerimą, Tomas ima lankytis pas psichoterapeutą ir vartoti jo paskirtus vaistus – kažką neaiškiai primenančias mėlynas piliules. Tačiau tai menkai tepadeda. Tomą sukrečia atsitiktinis susitikimas su moterimi, kurią – jis galėtų prisiekti – jau kažkur yra matęs. Keisčiausia, kad ji jaučiasi taip pat. O tada vieną dieną aplinkybės susiklosto taip, kad Tomas praryja jam pasiūlytą raudoną piliulę. Akimirksniu vyrui nuo akių nukrenta apgaulės šydas, slėpęs nuo jo kraupią tiesą ir, atgavęs atmintį, Tomas sugrįžta į tikrąjį – Matricos pasaulį. Jame Neo vėl suranda Trinitę, naujų draugų ir iš naujo kyla į kovą už savo ir visos žmonijos laisvę.

Kalifornijos vidurinėje mokykloje verda gyvenimas. Paaugliai draugauja, pykstasi, siaučia vakarėliuose ir, žinoma, apie viską pasakoja internete. Po vieno siautulingo vakarėlio „YouTube“ atsiranda dviprasmiškas vienos mokinės – Lauros Barns „pasirodymas“. Naujiena netrunka pasklisti. Iš pradžių puse lūpų, o vėliau ir į akis merginą bendramoksliai ima vadinti ne pačiais gražiausiais žodžiais. Nepakėlusi patyčių, Laura pakelia prieš save ranką. Mokyklos bendruomenė sukrėsta, tačiau išsiaiškinti, kas į internetą įkėlė lemtingąjį filmuką, nepavyksta ir pamažu viskas užsimiršta.