Pasakojimo centre atsidūrė „drambliažmogiu“ pramintas Džonas Merikas, kurio figūrą ir ypač veidą subjaurojo baisi liga. Pikti žmonės tuo pasinaudojo ir išsigimėlį už pinigus rodė cirke. Iš šios sukrečiančios istorijos režisierius sugebėjo iškristalizuoti galingai skambančią paralelę – fiziškai išsigimusio „drambliažmogio“ išvaizda nublanksta prieš vidines ilgai puoselėtos senos geros Anglijos anomalijas.

Visiškai paralyžuotas Jeanas-Do tampa įkalintas savo kūno skafandre ir gali judinti vien tik kairiąją akį, mirksinčią tarsi drugelis suplasnoja savo sparneliais. Vienas mirksnis reiškia „taip“, o du mirksniai - „ne“. Laki vaizduotė, nepalaužiamas protas, specifinis humoro jausmas ir neblėstanti atmintis veikia visu pajėgumu...

Tai jaudinanti istorija apie žmogų, egzotiškose senovės Amerikos prerijose bei Pirmojo Pasaulinio karo apkasuose, ieškantį kompromiso tarp savęs ir savo šeimos. Anthony Hopkinsas vaidina Jungtinių Valstijų kavalerijos karininką, kuris atsistatydino, protestuodamas prieš nepakenčiamą požiūrį į indėnų tautą, ir apsigyveno nuošalioje Montanos kalvų papėdėje kartu su trimis labai skirtingais savo sūnumis: šaltakraujiškuoju Alfredu, idealistu jaunyliu Samueliu ir maištinguoju, egzotišku viduriniuoju Tristanu. Juos visus sieja beatodairiška meilė šeimai, tačiau kai į brolių gyvenimą įsiveržia moteris (J. Ormond), konkurencija tarp jų virsta neapykanta.

Jaunutė meno koledžo studentė Kendi įsimyli bohemišką poetą Deną. Meilė svaigina, pasaulis atrodo tobulas. Visiško užsimiršimo ir ekstazės pora siekia vartodama heroiną. Narkotikai nugramzdina į saldų sapną, nutrina ribas tarp realybės ir svajų. Tačiau netrukus jiems tenka palikti svaigulio kupiną iliuzinį rojų – narkotikams nuolat trūksta pinigų, tad nematydama kitos išeities, Kendi pradeda verstis prostitucija. Denas neprieštarauja, nes nebegali gyventi be kasdienės dozės. Dabar jų vienintelis rūpestis – kaip prasimanyti šlamančių dar vienai pražūtingo preparato porcijai ir dar kartą gurkštelėti iš gyvenimo šaltino. Nei vedybos, nei Kendi nėštumas nepadeda atsikratyti priklausomybės nuo narkotikų. Abudu lekia į juodąją bedugnę, akimirksniu praryjančią ir neviltį, ir neaprėpiamą liūdesį. Nejau nėra jokios išeities? Ar paklydę neįžvelgiamoje tamsoje jiedu sugebės vėl iš naujo susirasti vienas kitą?

Džonis Polardas garsėjo nuostabiomis, deja, išgalvotomis istorijomis ir tuo, kad jam visai nesisekdavo žirgų lenktynėse. Visi žinojo, kad jis per sunkus ir per didelis būti žokėjumi. Tačiau Džonis neišmanė, kuo daugiau verstis ir kaip kitaip pelnytis duoną. Vieną gražią dieną jis sutiko milijonierių Čarlį Hovardą... Šis nusipirko juokingą žirgą – kresną kuiną, niekad nelaimėjusį nė vienerių lenktynių. Įsivaizduokite, kaip iš jo šaipėsi kitų žirgų savininkai ir lenktynių mėgėjai, kai pamatė keistąją porelę – peraugusį žokėjų Džonį ir nevikriai stripinėjantį arkliuką Džiuvėsėlį. Tačiau šaipytis ir juoktis buvo per anksti. "Arklių užkalbėtoju” pramintas garsusis žirgų treneris Tomas Smitas ėmėsi rengti Džiuvėsėlį lenktynėms.

1890-ieji. Milžiniška šėlstanti smėlio audra, galingas skėrių antplūdis, užtemdantis negailestingai kepinančią saulę, ir kiti sunkiai protu suvokiami mirtini spąstai. Tai tik keletas nepaprastai pavojingų kliūčių, kurios laukia šauniausio Vakaruose ilgų distancijų raitelio – amerikiečio „Pony Express“ kurjerio Frenko Hopkinso – ir jo mustango Idalgo. Jiedu dalyvauja sunkiausiose ir pavojingiausiose lenktynėse „Ugnies vandenynas“. Frenkas – pirmasis ne karališko kraujo ir ne arabiškos kilmės vyras, arabų šeicho pakviestas dalyvauti šiose lenktynėse. Čia varžosi geriausi ristūnai ir raiteliai, jiems ne tik tenka įveikti tris tūkstančius mylių saulės išdegintoje Arabijos dykumoje, bet ir perprasti piktus priešininkų kėslus.

Kai paslaptingos jėgos ėmė mažinti populiaciją žemėje, tik viena taisyklė ėmė galioti: jei tai pamatai, paaukoji gyvybę. Taip nutiko ir Malorie, kuri yra atskiriama nuo savo dviejų vaikų ir vienintelis būdas jiems išgyventi – įveikti paslaptingus miškus bei visai šeimai susitikti vienoje vietoje, kurioje galima tikėtis aukštesnių jėgų malonės. Bėda ta, kad tai jie turi atlikti visiškai aklai.

Vilhelmas ir Džeikobas Grimai, pasitelkę pagalbon neribotą fantaziją ir kaimiečių prietarus, uždarbiauja "išvarydami" iš apylinkių raganas, demonus ir kitas piktąsias dvasias. Jiems neblogai sekasi, tačiau tik tol, kol jie neatklysta į Marbadeno kaimą. Šalia kaimo esančiame miške dingsta merginos. Netikėtai gudruolių brolių sukčiavimai iškeliami viešumon, o jie bėga į nelemtąjį mišką...