Teatro užkulisiuose dramaturgas tampa savo naujausios pjesės visiškai nepavykusio spektaklio liudininku. Teatro vadovas reikalauja parašyti kažką naujo ir kaip įmanoma greičiau. Džeimsas Metju Baris Kensingtono parke sutinka Deivisų šeimą - jauną mamą Silviją ir keturis jos berniukus. Stebėdamas smagiai žaidžiančius ir į jokias problemas dėmesio nekreipiančius vaikus rašytojas pradeda dėlioti idėjų pamatus naujam kūriniui. Netrukus rašytojas tampa geru šeimos draugu. Berniukams patinka Džeimsas ir jie vadina rašytoją pačiu geriausiu pasaulyje dėde, tuo tarpu našlė Silvija aiškiai parodo, kad nėra pasiruošusi naujam meilės romanui. Pernelyg dažni vizitai pas Devisų šeimą sukelia tikrą įtarimų bangą… Tačiau būtent šie svetimi keturi berniukai įkvepia dramaturgą parašyti garsiąją pjesę apie Niekados šalį, fėją, piratus ir vaikus, kurie gali skraidyti. Tai dramos, fantazijos, romantikos, tragedijos ir jaudinančių akimirkų kupinas filmas, kurį galima vadinti pasaka suaugusiems.
Piktosios karalienės pilyje moteris pagimdo vaikelį, kuriam, anot pranašystės, lemta išvaduoti karalystę nuo blogosios valdovės. Motina, norėdama išgelbėti vaikelį, įmeta jį į upę. Mažylis atsiduria nykštukų kaimelyje, kur jį priglaudžia ir augina mažasis Vilou. Abiems tenka slėptis, kai karalienės kariai atvyksta ieškoti berniuko. Prasideda ilga, pilna nuotykių kelionė, ir niekas nežino, ar mažajam Vilou pavyks išgelbėti vaiką, ar išsipildys pranašystė, ar ateis galas piktosios karalienės valdymui...
Vienas kūrybingiausių ir lakiausia fantazija pasižyminčių režisierių – Timas Burtonas – pristato klasikinės Liujiso Kerolio pasakos „Alisa Stebuklų šalyje“ ekranizaciją. Nuo pat 1865-ųjų metų „Alisa Stebuklų šalyje“ yra viena mėgstamiausių viso pasaulio vaikų pasakų, tačiau savyje talpina kur kas daugiau. Visą tą laiką (jau beveik pusantro šimto metų) viso pasaulio suaugusieji žavisi rašytojo fantazija, kurios vedinas šį savo pasakojimą L.Kerolis pavertė neišsemiamu alegorijų, simbolių ir paslapčių lobynu. Pasakojimas apie mergaitę Alisą, nusekusią paskui Triušį į jo urvą, įkvėpė daugybę literatūros, dailės ir kino kūrėjų.
Paauglę prieš jos valią patėvis uždaro į psichiatrinę ligoninę. Tačiau ji neprarado troškimo gyventi. Tiesiog jai tenka griebtis kitokių būdų, kad atgautų buvusį gyvenimą: ji pasitraukia į fantazijų pasaulį. Čia jos neriboja nei laikas, nei erdvė - ji laisva keliauti ir daryti ką nori. Merginos protas ištrina ribas tarp fantazijos ir realybės. Prasideda neįtikėtini nuotykiai. Tačiau didžiausias jos noras - susigrąžinti laisvę, pasprukti iš ligoninės.