1898-aisiais Klondaike siautėja aukso karštligė. Vienišas aukso ieškotojas, kaip ir daugelis kitų, atvyksta ieškoti laimės ir netrukus aptinka dosnią aukso gyslą. Tačiau ne vien ją – jis atranda meilę ir triukšmingus nuotykius, kurie visam laikui pakeičia jo ir dar kelių žmonių gyvenimus.

Hansas (Harry Earles) įsimylį oro trapecijos atlikėją Kleopatrą (Olga Baclanova). Kleopatra tik naudojasi jo dėmesiu dėl pramogos ir turi romaną su Herakliu (Henry Victor). Netrukus porelė išgirsta apie didelį Hanso palikimą ir nusprendžia jį pasisavinti. Kleopatrai tik reikės ištekėti už neūžaugos ir jį nunuodyti. Kadangi filmas vyksta tokioje avangardinėje aplinkoje, čia sutiksime begalę keistų personažų, kaip žmogų-skeletą, Siamo dvynes, bekojį žmogų, barzdotą moterį, asmenį turintį vyriškų ir moteriškų bruožų, protiškai atsilikusį "mažagalvį" su išplėstu veidu, žmogų-liemenį, kuris neturi nei rankų, nei kojų ir begalę kitų. Filmas tiesiog nenustoja į ekraną mėtyti vis keistesnes asmenybes laikui bėgant. Gal kas galvoja, kaip jiems pavyko padaryti tokį įtikinama grimą? Atsakymas paprastas, visi šiame filme pavaizduoti keistuoliai yra tikri išsigimėliai, užtat čia ir išryškėja filmo dokumentikos dalelės.

Miršta savimylos jauno verslininko Charlie Babbitto tėvas. Tik tada šis sužino, kad tėvas visą palikimą paliko jo autizmu segančiam broliui Raymondui, turinčiam nepaprastų matematinių sugebėjimų, apie kurį jaunuolis nė nenutuokė. Jie abu keliauja per visą šalį, vis labiau pažindami vienas kitą.