Dvylikametis Karlosas, kurio tėvai žuvo per vis dar tebesitęsiantį Ispanijos pilietinį karą, tėvo draugų atvežamas ir paliekamas našlaičių berniukų pensione, kuriam vadovauja elegantiška, tačiau likimo sužalota direktorė Karmen, padedama išmintingo daktaro Kasareso, ūmaus būdo ūkvedžio Chacinto ir jaunos mokytojos Končitos. Virš pensiono nuolat lyg koks Damoklo kardas kybo grėsmė – vidury kiemo stūkso nesprogusi bomba ir niekas nežino, kada ji pagaliau prabus. Tačiau bomba – ne vienintelis šiurpą keliantis dalykas šiame pensione – vos tik atvykęs Karlosas tariasi pamatęs keistą vaiką – lyg panašaus amžiaus berniuko vaiduoklį. Netrukus iš kitų pensiono įnamių – Chaimės, Apuoko, Marčelo ir kitų – jis sužino, kad jo regimas vaiduoklis yra Santis – berniukas, dingęs tą pačią dieną, kai į pensiono kiemą nukrito ta nesprogusi bomba.

Sielvartaujanti satanistų pora pagrobia nėščią moterį, kad senovinės burtų knygos pagalba perkeltų savo mirusio anūko sielą į jos negimusį kūdikį, bet jų kvietimą išgirdo daugiau sielų, nei jie norėtų.

Penkerius metus vaiduoklių medžiotojai paisė teismo sprendimų, draudžiančių jiems medžioti vaiduoklius. Tačiau, kai Dianos sūnaus Oskaro vežimėlis netikėtai pajudėjo iš vietos ir nuriedėjo į gatvės vidurį prieš pat atvažiuojant autobusui, jie įdėmiai apžiūri vietą ir ima kažką įtarti. Įtarimams patikrinti jie iškasa duobę toje vietoje ir aptinka dumblo srovę. Valdžios pareigūnai juos areštuoja už viešojo turto gadinimą o vėliau pripaišo ir teismo nutarties pažeidimą. Ar tai juos sustabdys? Juolab, kad jų įtarimai dėl vaiduoklių pakartotinio pasirodymo pasitvirtino.