Fotografas Džefas patenka į avariją ir yra įkalintas savo mažame bute dėl kojos traumos. Prižiūrėti jo kartas nuo karto ateina slaugė Stela, kuri nuolat su juo šnekučiuojasi asmeninėmis temomis. Dar viena veikėja – Džefo sužadėtinė Liza, kuri be galo jį įsimylėjusi ir stengiasi daryti viską, kad tik mylimasis pasijaustų geriau. Džefas dažnai būna vienas ir nuobodžiauja, bet ilgainiui suranda jam pasitenkinimą keliančią veiklą: stebėti kaimynus pro savo buto langą. Vieną vakarą, Džefas išgirsta dūžtančio stiklo garsą ir moters šauksmą, o vidury nakties pastebi, kad gretimo namo gyventojas, slaugantis savo sergančią žmoną, palieka namus su dideliu lagaminu. Kitą rytą Džefas su Stela pastebi, kad šis kaimynas (Torvaldas) įtariai žiūri pro langą, o jo žmonos nebėra. Džefui kyla įtarimas dėl galimos žmogžudystes, o jam į pagalba surasti įkalčius stoja Stela ir Liza.

Už lango 1984-ieji. Iki Berlyno sienos griūties liko penkeri pavojingo ir baisaus gyvenimo metai. Vos ne kiekvieną Rytų Vokietijos piliečių žingsnį kontroliuoja 100 tūkst. negailestingų slaptosios policijos Stasi agentų ir dar 200 tūkst. savanorių skundikų, kurie siekia žinoti absoliučiai viską apie kitų žmonių gyvenimus. Saugumui ištikimai tarnaujantis kapitonas Gerdas Viesleris dėl darbo aukoja asmeninį gyvenimą. Jis šventai tiki socialistiniais idealais, sugeba užuosti disidentus per tūkstantį žingsnių ir žino geriausius būdus išgauti informaciją. Kai ministro kėdėje įsitaisęs buvęs kolega Hempfas paprašo atidžiau stebėti neva įtartiną populiaraus rašytojo Georgo Dreimano elgesį, Gerdas Viesleris jo bute įtaiso daugybę "blakių" ir pradeda klausytis vyriškio pokalbių.

1860-aisiais leitenantą Džoną Danbarą perkėlė tarnauti į tolimą užkaborį laukinėse prerijose. Ten jį nuolat kankina baimė, nes netoliese gyvena Siksų genties indėnai. Jis neramiai laukia kovos. Tačiau atsitinka pats netikėčiausias dalykas – Džonas su jais susidraugauja. Tai sukelia naujų problemų – jis patenka į patį naujųjų Amerikos užkariautojų ir indėnų konflikto židinį.

„Didelė žuvis“ pasakoja istoriją tarp mirštančio tėvo Edvardo Bloomo (Albertas Finney) ir jo sūnaus Willo (Ewanas McGregoras), kuris bando sužinoti daugiau apie savo tėvą, rinkdamas įvairias istorijas, kurias jam papasakojo. Taigi Will atkuria savo gyvenimą legendų ir mitų serijoje, įkvėptoje kelių jam žinomų faktų. Bet iš savo motinos Sandy noro vėl suvienyti tėvą su sūnumi jis pradeda suprasti tėvo nesantaiką. Jo pasakojimuose yra kelionių aplink pasaulį ir kliedesių, apimančių milžinus, tornadas ir raganas.

Legendinis Stiveno Spilbergo filmas. Mažos salelės gyventojams, kuriems iki šiol ramiai ir nerūpestingai bėgo dienos, dabar čia gyventi nesaugu. Kiekvieno lengvabūdžio tyko milžiniškas baltasis ryklys. Miestelio šerifas reikalauja tuoj pat uždaryti visus paplūdymius ir nieko neleisti į vandenį, tačiau artėja Amerikos nepriklausomybės diena, liepos ketvirtoji, ir meras tikrai neketina prarasti milžiniško pelno. Taigi šerifas, mokslininkas ir senas žvejys patys išsirengia į vandenyną medžioti pabaisos…

Pasiturinti moteris iš San Francisko persiokiodama potencialų vaikiną nukeliauja į maža Šiaurės Kalifornijos miestelį. Būtent čia jos kelionė pakrypsta netikėta linkme. Miestelio gyventojus pradeda pulti įvairūs paukščiai, kurių vis daugėja, o išpuoliai žiaurėja.

„Apolo 13 / Apollo 13“ – tai nuotykių drama, nukelianti į tikrais įvykiais paremtą istoriją apie 1970 –ųjų balandį į Mėnulį skridusus amerikiečius astronautus, įstrigusius kosmose. „Apolo 13“ – tai astronautų ekipažas, kuris atsidūrė beviltiškoje padėtyje, kai kosmose sprogo deguonies balionas. Jei nebūtų radę išeities, trys astronautai galėjo kosmose uždusti, nusinuodyti kenksmingomis dujomis arba mirtinai sušalti. Bet jiems pavyko išsigelbėti tik išlaikius racionalų protą.

Sukrečianti istorija išsamiai atpasakojanti garsųjį 1971 m. Stanfordo (JAV) universiteto mokslininkų vykdytą “Kalėjimo eksperimentą”, jo eigą ir labai netikėtus rezultatus. Po elementarios atrankos sveiki, stabilios psichikos vyrai dviems savaitėms “pasodinami” į dirbtinį kalėjimą. Ištisą parą stebimi užsakovų, 12 eksperimento dalyvių tampa “kaliniais”, kiti 8 “prižiūrėtojais”. Nuo pat pirmos dienos vyrai iš gatvės suskyla į priešiškas stovyklas. Su pažeminimais nelinkęs taikstytis jaunuolis tampa “savųjų” lyderiu ir kaipmat užsitarnauja su kiekviena diena žvėrėjančių “prižiūrėtojų” neapykantą. Vyrai akimirksniu įsijaučia į vaidmenis, ima pamiršti esą tik žaidimo dalyviai ir, svarbiausia, žmonės. Eksperimentas suka neprognozuota linkme, kol galiausiai apskritai netenka kontrolės. Atrodytų, ką reiškia 5 dienos improvizuotame kalėjime? Deja, jie irgi taip galvojo. Bandos jausmas, noras išsiskirti, dominuoti ar įrodyti savo pranašumą daro savo.

Tolima ateitis. Žmonės kariauja su milžiniškais vabzdžiais arachnidais, siekiančiais išsiurbti Žemės atmosferą. Žemėje jauni vaikinai ir merginos verbuojami į armiją. Vos mokyklą baigęs Džonis, nepaisydamas tėvų prieštaravimų, įstoja į karių gretas ir skrenda į tolimą asteroidą naikinti arachnidų... Čia jis pereina tikrą pragarą, jo akyse žiauriai žūva geriausi draugai, tačiau Džonis pasiryžęs paaukoti savo gyvybę dėl žmonijos likimo...

Iki JAV prezidento rinkimų likus 11 dienų, perrinkimo siekiantis šalies vadovas apkaltinamas seksualiai priekabiaujantis prie Baltuosiuose Rūmuose ekskursijoje apsilankiusios skautės. Problemą spręsti pakviestas Konradas Brenas sugalvoja nukreipti visuomenės dėmesį inscenizuojant galimą karinį konfliktą su Albaniją, kurios teroristai grasina šaliai. Planui įgyvendinti jis pasamdo Holivudo prodiuserį Stenlį Motsą, kuris entuziastingai imasi darbo. Viskas klojasi sėkmingai, kol į netikrą karą ima kištis CŽV ir tenka keisti planus. Be to, iš nelaisvės išlaisvintu kariu jie pasirenka seržantą Šumaną, kuris, kaip paaiškėja, iš tiesų yra nuteistas armijos teismo. Karo planuotojams pavyksta sėkmingai baigti sumanymą, tačiau po to, kai prezidentas perrenkamas antrai kadencijai, Motsas pareiškia ketinantis visuomenei atskleisti visą tiesą.

Rachelė Keller yra tiriamoji žurnalistė, nesuteikianti daug patikimo tam, ką ji laiko savotiška miesto legenda: matyt, cirkuliuoja vaizdajuostė su bauginančiais vaizdais, lydima telefono skambučio, numatančio, kad prieš savaitę iš anksto įvyks žmogaus mirtis. kas tai matė. Tačiau kai keturi paaugliai miršta praėjus lygiai savaitei po žiūrimo vaizdo įrašo, smalsumas užvaldo ir nesustos, kol neras juostos ir jos nepažiūrės.

Rouz gyvena tarsi košmare – jos vienintelė dukrelė Šeronsunkiai serga. Medikai jai negali pasiūlyti jokių viltį teikiančių gydymo būdų. Nusivylusi motina griebiasi bet ko, kas gali pagelbėti jos vargšui kūdikiui. Rouz su dukrele išsiruošia į kelionę, tačiau kažkokiu būdu net nepajutusios kerta portalą į kitokį pasaulį. Kitoje portalo pusėje jos išnyra keistame ištuštėjusiame ir šiurpą keliančiame Tyliosios kalvos miestelyje.

Policininkas Brajanas O’Koneris atleidžiamas iš tarnybos, tačiau jam suteikiama galimybė pasitaisyti. Kartu su buvusiu kaliniu jis turi nugabenti „nešvarių“ pinigų siuntą pogrindiniam Majamio verslininkui. Tačiau iš tiesų herojus kartu su žaviąja agente dalyvauja slaptoje operacijoje, kurios tikslas - demaskuoti nusikaltėlius, besisukiojančius tarp nelegalių gatvės lenktynių organizatorių ir dalyvių. Lemtingos lenktynės netrukus įvyks po svilinančia Majamio saule. Tada ir paaiškės, kuris kiečiausias, kam lemta gyventi, o kam – mirti.