Keturiasdešimtmetė Sofi – filosofijos profesorė, jau dešimt metų gyvenanti su savo partneriu Ksavjė. Jos gyvenimas – nuolatiniai parodų lankymai ir jų atidarymai, ilgos vakarienės su tokiais pat išsilavinusiais draugais. Tačiau ji susipažįsta su Silvenu, sutikusiu suremontuoti jos ir Ksavjė užmiesčio namą, ir moters gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis. Silvenas – darbo klasės atstovas, o priešingybės traukia viena kitą, tačiau ar ilgai?
Milijonierius ir mechanikas paspruko iš pasmerktųjų ligonių palatos ir leidosi į kelionę. Jie dar turi kai ką nuveikti prieš mirtį...
Filme pasakojama apie Indijoje veikusias moterų prieglaudas, kuriose pagal to meto šventus įstatymus privalėjo gyventi žuvusių ar mirusių vyrų gedinčios 8–80 m. amžiaus našlės. Jos turėjo ir dar dvi išeitis – laidotuvių metu susideginti kartu su mirusiu sutuoktiniu arba ištekėti už vyro jaunesniojo brolio. Į prieglaudą, įkurtą prie Gango, tėvas atveda savo 8-erių metų dukrelę, kuriai prieš kelias akimirkas pranešė apie vyro mirtį, nors ji neprisimena, kad būtų kada ištekėjusi. Mažoji Čiuja nesuvokia, kodėl jai reikia nusiskusti plikai galvą ir kodėl jai nebus leidžiama grįžti namo. Nuoširdžios mergaitės liūdesį nuramina draugystė su vyresne panašaus likimo gražuole Kalijani, kuri priversta tapti prostitute, kad uždirbtų pinigų prieglaudos gyventojų maistui. Ji tarsi nuostabi gėlė, auganti purviname vandenyje. Kalijani gali išgelbėti tik ją beprotiškai pamilęs idealistas teisininkas Narajanas, kuris trokšta pagaliau pakeisti įsisenėjusias gimtosios Indijos kultūros tradicijas.