Prancūzų karo vadas liepia atakuoti priešo apkasus. Tikslo pasiekti neįmanoma, nors generolai pasirengę paaukoti savo žmonių gyvybes. Per ataką vieni pabėga iš mūšio lauko, kiti žūva. Mūšio lauką kartu su savo kariais palieka ir pavargęs nuo beprasmiškų įsakymų pulkininkas Draskas. Kad tokie dalykai nepasikartotų, generolai suima penkis pirmus pasitaikiusius karius. Jie kaltinami pabėgę iš mūšio lauko. Kariai stoja prieš tribunolą ir jiems gresia mirtis.

1972 m. Urugvajaus karinių oro pajėgų 571-asis reisas, užsakytas regbio komandai skristi į Čilę, katastrofiškai sudūžta ant ledyno pačioje Andų širdyje. Iš 45 keleivių išgyveno tik 29. Atsidūrę vienoje atšiauriausių pasaulio vietų, jie priversti imtis ekstremalių priemonių, kad išgyventų.

Herojiška meilės ir keršto istorija perduodama iš kartos į kartą. Ją skaito mielas senelis savo sergančiam anūkui. Beskaitant pasakos eilutes, istorija atgyja: gražuolė princesė, gyvenanti fantastiškame pasaulio kampelyje, sutinka savo gyvenimo meilę, tačiau šis, neturtingas darbininkas, išplaukęs laivu, nebesugrįžta. Prabėga penkeri metai. Princesė, nebetikėdama, kad jos mylimasis gyvas, išteka už turtingo sosto paveldėtojo. Deja, vestuvių nuotaką aptemdo trys nusikaltėliai. Kas ryšis gelbėti gražuolę?

Rojus ir Frankas jau daugelį metų apgaudinėjo žmones, kurie sumokėdavo nemažus pinigus už prabangius automobilius, gražius papuošalus, egzotiškas keliones, bet jų niekuomet negaudavo. Tačiau po netikėto ir neplanuoto susitikimo su savo jaunėle dukrele, užkietėjęs aferistas Rojus ryžtasi pakeisti gyvenimo būdą. Jis žinojo, kad turi dukterį, nors to niekuomet nenorėjo pripažinti. Visą tą laiką jam nereikėjo artimiausių žmonių pagalbos. Tačiau dabar 14-os metų Andžela nusprendžia pati susirasti tėvą, kurio niekada nematė ir nepažinojo. Ji susiranda savo tėvą ir, sužinojusi kokia veikla užsiima jos tėvas, mergina reikalauja jo, kad šis ir ją išmokytų šio amato. Keista, bet Andžela demonstruoja nuostabų talentą sukčiauti.

Naminių keturkojų trijulė - du lojantys ir vienas kniaukiantis - likimo atskirti nuo savo jaunų šeimininkų, turi sukarti ilgą nelengvą kelią per kalnuotą vietovę, kad pasiektų savo prarastus šeimininkus ir šiltą guolį.

Vieniša ir nerimo kankinama Ketė Elis pasamdo vyrą, kuris turės pabūti jos vaikinu jos sesers vestuvėse. Jos planas, bandymas apgauti buvusį sužadėtinį, kuris ją metė prieš dvejus metus, pasirodo esąs ne toks jau ir tobulas.

Baigiantis 1787 m., iš Portsmuto išplaukė tristiebis burlaivis „Bounty“. Jam vadovavo 33 metų Viljamas Blajus. Įgula plaukė į Taičio salą pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Iš ten į Jamaiką ji turėjo nugabenti duonmedžio sodinukus. Taip britų valdžia tikėjosi išspręsti Jamaikos cukranendrių plantacijose dirbusių vergų maitinimo problemą. Tolima kelionė neturėjo kelti didelių rūpesčių. 28 metrų ilgio „Bounty“ buvo naujas ir tvirtas laivas, kapitonas – patyręs jūrininkas. Jis dalyvavo D.Kuko ekspedicijoje. Abejonių kėlė įgula – nedaugelis gerai išmanė savo darbą. Į laivą priimta jūrų pėstininkų komandai, kuri drausmintų nepaklusnius jūrininkus, saugotų įgulą nuo čiabuvių antpuolių. V.Blajus vyresnybės laikytas sumaniu, energingu, pareigingu karininku. Tačiau buvo griežto, o kartais ir žiauraus būdo. Jis plūsdavosi keiksmažodžiais, nepaklusniuosius liepdavo nuplakti arba sukaustyti grandinėmis.