Fotografas Džefas patenka į avariją ir yra įkalintas savo mažame bute dėl kojos traumos. Prižiūrėti jo kartas nuo karto ateina slaugė Stela, kuri nuolat su juo šnekučiuojasi asmeninėmis temomis. Dar viena veikėja – Džefo sužadėtinė Liza, kuri be galo jį įsimylėjusi ir stengiasi daryti viską, kad tik mylimasis pasijaustų geriau. Džefas dažnai būna vienas ir nuobodžiauja, bet ilgainiui suranda jam pasitenkinimą keliančią veiklą: stebėti kaimynus pro savo buto langą. Vieną vakarą, Džefas išgirsta dūžtančio stiklo garsą ir moters šauksmą, o vidury nakties pastebi, kad gretimo namo gyventojas, slaugantis savo sergančią žmoną, palieka namus su dideliu lagaminu. Kitą rytą Džefas su Stela pastebi, kad šis kaimynas (Torvaldas) įtariai žiūri pro langą, o jo žmonos nebėra. Džefui kyla įtarimas dėl galimos žmogžudystes, o jam į pagalba surasti įkalčius stoja Stela ir Liza.
Didžiulis mielas raguotas pabaisa Džeimsas Salivanas, apaugęs melsvu kailiu su violetinėmis dėmėmis, vadovauja pabaisų fabrikui. Jis su savo padėjėju ir geriausiu draugu Maiku Vazovskiu (vienaakiu žaliu pabaisiuku) ir kitais keistais pabaisomis milžiniškame fabrike gamina energiją iš vaikų klyksmų. O tam reikia vaikučius kasnakt gąsdinti. Tačiau vieną gražią dieną į labai gerai nuo žmonių saugomą fabriką netyčia patenka mergytė Bū. Keisčiausia, kad mažoji Bū visai neišsigąsta, o pabaisos pašiurpsta iš siaubo…
Skambant Bachui, jo muzikos taktu linguoja vandenų žolės, žmogus ruošiasi į tolimą kelionę, prieš tai dar atsisveikina su tėvu. Pasiekęs planetą Soliarį, jis randa erdvėlaivyje keistus ir beviltiškai nusiteikusius ten dirbančius mokslininkus. Soliaris šiems gali materializuoti sapnus. Netrukus Kelvinui tai atsitinka ir pačiam – pradeda po sapnų sugrįžinėti jo nusižudžiusi žmona, kurią labai sudėtinga iš naujo sunaikinti. Pirmoji Stanislawo Lemo knygos ekranizacija. Andrejus Tarkovskis nekuria mokslinės fantastikos filmo, jam įdomesnė vidinė Kriso Kelvino kelionė į save, kurią išprovokuoja mąstanti planeta Soliaris, ir apmąstymai apie žmogų...
Brajanas gimė arklidėje visai netoli Jėzaus, todėl yra laikomas mesiju, o visos jo pastangos įtikinti savo sekėjus, kad taip nėra, bevaisės. Dėl aštrios religinės satyros filmą nepalankiai sutiko daugelis religinių bendruomenių vadovų. 2009-aisiais, po 30 metų, draudimas rodyti šį filmą galiausiai buvo atšauktas Velso Aberistvito miestelyje. Tuo tarpu Švedija, pasinaudodama dėl šio filmo kilusiu triukšmu, savo šalyje „Brajano gyvenimą“ reklamavo kaip „filmą, kuris toks smagus, kad buvo uždraustas Norvegijoje“.
Filmo herojus Haris Kaulas - profesionalus San Francisko seklys, kurio užduotis sekti žmones, įrašinėti jų pokalbius. Jau pats Hario darbas padarė vyrą įtariu, tačiau, kai jam į namus pradeda skambinti anonimas, seklį apima paranoja, kad jis taip pat tapo sekamuoju.
Emigrantas iš mažos Rytų Europos šalies Viktoras Navorskis nusprendė pasislėpti nuo karo siaubų Amerikoje. Tačiau tą pačią akimirką, kai lėktuvas nusileido Niujorko oro uosto terminale, ta šalis buvo nušluota nuo žemės paviršiaus ir pripažinta neegzistuojančia. Tai reiškia, kad žmogaus pasas ir kiti dokumentai tapo negaliojančiais. Neturėdamas asmenybės ir namų, Victoras Navorskis apsigyvena tiesiog oro uosto pirmajame terminale.
„Vyrai juodais drabužiais" - tai slaptos, neoficialios organizacijos agentai, kurie rūpinasi viskuo, kas susiję su kitų galaktikų gyventojais Žemėje. Jų pagrindinis uždavinys - prižiūrėti ateivius, kad nebūtų kokių nors pavojingų netikėtumų. Tų ateivių vien Manhatane yra daugiau nei 1500, o ir pats Dennisas Rodmanas yra "iš tos planetos".... Agentai „K" (Tommy Lee Jones) ir "J" (Will Smith) vieni geriausių organizacijoje, todėl jiems ir atitenka užduotis susekti ateivius, kurie nori suvienyti dvi galaktikas ir kelia grėsmę mūsų planetai. Ateiviai savo rezidenciją įkūrę Niujorke. Jei agentams nepasiseks, Žemė bus sunaikinta. Veiksmas prasideda nuo Agento Z atsiųsto įspėjimo, kad Niujorkui gresia bjauraus vabalo antpuolis. Vabalas apsigyvenęs fermerio kūne, taigi „K" ir „J" užduotis - rasti ir sunaikinti ateivį vabalą, kol šis nesunaikino Žemės.
“Gegutė” – taip rusų armijos kareiviai vadindavo suomių snaiperius. 1944 m. Suomija pasitraukia iš Vokietijos sąjungininkų gretų. Ta proga buvusį savo bendražygį, suomį Vilį vermachto kareiviai prikala prie uolos, palieka jam geležinės grandinės apribotą judėjimo laisvę ir perspektyvą artimiausiu metu tapti mirtininku. Arba iš bado ir šalčio, arba nuo kitapus sopkos? Įsikūrusių rusų kareivių kulkos. Rusų armijos kapitonas Imanas pakliūva į savo armijos saugumo rankas ir yra vežamas į štabą, kur turėtų išgirsti nuosprendį. Tikriausiai mirties. Vokiečių lėktuvų antskrydžio metu Ivano sargybiniai žūsta, o jį, sužeistą ir be sąmonės, atranda samė Ani. Parsitempia į savo namu, atgaivina ir sušildo. Po kurio laiko į Ani sodybą atkeliauja ir nuo grandinės išsilaisvinęs Vilis, nešinas snaiperio šautuvu.
Iki JAV prezidento rinkimų likus 11 dienų, perrinkimo siekiantis šalies vadovas apkaltinamas seksualiai priekabiaujantis prie Baltuosiuose Rūmuose ekskursijoje apsilankiusios skautės. Problemą spręsti pakviestas Konradas Brenas sugalvoja nukreipti visuomenės dėmesį inscenizuojant galimą karinį konfliktą su Albaniją, kurios teroristai grasina šaliai. Planui įgyvendinti jis pasamdo Holivudo prodiuserį Stenlį Motsą, kuris entuziastingai imasi darbo. Viskas klojasi sėkmingai, kol į netikrą karą ima kištis CŽV ir tenka keisti planus. Be to, iš nelaisvės išlaisvintu kariu jie pasirenka seržantą Šumaną, kuris, kaip paaiškėja, iš tiesų yra nuteistas armijos teismo. Karo planuotojams pavyksta sėkmingai baigti sumanymą, tačiau po to, kai prezidentas perrenkamas antrai kadencijai, Motsas pareiškia ketinantis visuomenei atskleisti visą tiesą.
Harvardo universiteto profesorius Robertas Lengdonas (akt. Tomas Hanksas) atvyksta į Paryžių, kur planuoja susitikti su Luvro muziejaus kuratoriumi Žaku Sonjeru. Tačiau naktį viešbutyje netikėtai apsilankę Prancūzijos policijos atstovai informuoja apie prieš kelias valandas įvykdytą kraupią Žako žmogžudystę. Prieš pat mirtį buvęs Siono vienuolyno bendruomenės narys krauju užrašo keletą šifruotų užuominų, kurių policijos pareigūnai nesupranta.
Rachelė Keller yra tiriamoji žurnalistė, nesuteikianti daug patikimo tam, ką ji laiko savotiška miesto legenda: matyt, cirkuliuoja vaizdajuostė su bauginančiais vaizdais, lydima telefono skambučio, numatančio, kad prieš savaitę iš anksto įvyks žmogaus mirtis. kas tai matė. Tačiau kai keturi paaugliai miršta praėjus lygiai savaitei po žiūrimo vaizdo įrašo, smalsumas užvaldo ir nesustos, kol neras juostos ir jos nepažiūrės.
Rouz gyvena tarsi košmare – jos vienintelė dukrelė Šeronsunkiai serga. Medikai jai negali pasiūlyti jokių viltį teikiančių gydymo būdų. Nusivylusi motina griebiasi bet ko, kas gali pagelbėti jos vargšui kūdikiui. Rouz su dukrele išsiruošia į kelionę, tačiau kažkokiu būdu net nepajutusios kerta portalą į kitokį pasaulį. Kitoje portalo pusėje jos išnyra keistame ištuštėjusiame ir šiurpą keliančiame Tyliosios kalvos miestelyje.