Kai amerikiečių šeima yra pakviečiama praleisti savaitgalį idiliškame užmiesčio dvare su žavinga britų šeima, su kuria jie susidraugavo atostogų metu, svajonių poilsis greitai virsta siaubingu psichologiniu košmaru.

Haroldas turi magišką purpurinę kreidelę: kad ir ką ja nupiešia, viskas tampa realybe. Metai bėgo ir Haroldas pamažu užaugo. Vieną dieną jis nusprendžia nusipiešti duris į tikrąjį pasaulį. Rankoje tvirtai laikydamas savo stebuklingąją kreidelę, Haroldas giliai įkvepia ir žengia pro duris. O čia ir prasideda Haroldo, jo draugų ir magiškosios kreidelės nuotykiai mūsų pasaulyje, kuriame viskas nauja ir dar neatrasta.

Po visuotinio susinaikinimo dykuma virtęs pasaulis paniręs į chaosą. Vienoje iš nedaugelio vis dar žaliuojančių ir apie ateitį galvojančių oazių gyvena „Daugybės Motinų“ bendruomenė. Jos tiki, kad pasaulio ateitis – vaikai ir pasiryžusios padaryti viską, kad juos apsaugotų. Deja, tai padaryti pavyksta ne visuomet. Didžiulė baikerių gauja užpuola „Daugybę Motinų“ ir pagrobia keliasdešimt vaikų, tarp jų – ir Furiosą. Žiauraus karo vado Demento vadovaujami plėšikai netrukus atvyksta į Citadelę, kurią valdo vėliau tikra legenda tapsiantis piktadarys, pulkininkas Džozefas Mūras, išgarsėsiantis „Nemirtingojo Džo“ vardu. Dviem piktadariams susikovus dėl valdžios, jaunajai Furiosai teks pasitelkti visą savo drąsą, išmintį ir įgūdžius, kad išgyventų. Bet būsimoji imperatorė nenusiteikusi vien tik išgyventi – ji tvirtai pasiryžusi padaryti viską, kad sugrįžtų namo.

Praėjus daugeliui metų ir užaugus net kelioms naujoms kartoms po visų mylimo Cezario valdymo, beždžionės yra dominuojanti ir harmoningai gyvenanti rūšis, o žmonės yra priversti slėptis nuošalyje. Naujam tironiškam ir negailestingam beždžionių vadui kuriant savo didingą imperiją, viena jauna beždžionė leidžiasi į šiurpią kelionę, kuri privers suabejoti viskuo, ką ji žinojo ir buvo mokyta apie praeitį, ir priimti sudėtingus sprendimus, kurie nulems tiek visų beždžionių, tiek žmonių rytdieną. 2017-ųjų metų filmo „Karas už beždžionių planetą“ tiesioginiame tęsinyje ir ketvirtoje „Beždžionių planetos“ atnaujintos franšizės dalyje paprasta šimpanzė kartu su jauna mergina pamėgins nulemti beždžionių ir žmonijos ateitį.

Raselas Hečas Interpolo darbuotojas, kuris perima Džeideno, informatoriaus, žuvusio per įprastą reidą, tėvo vaidmenį. Po metų Hečas pradeda saugoti Džeideną ir jo senelį nuo grupės negailestingų gaujų kare dėl teritorijos. Jis pasiryžęs kovoto su bet kuo, kas stos skersai kelio.

Senovėje žmonės draugavo su stebuklingaisiais drakonais! Deja, ši draugystė ilgai netruko… Užslinkus tamsiesiems amžiams drakonus pradėta gaudyti, o sugavus – kalinti giliuose požemiuose, paliekant juos užmarštin. Tačiau, tolimoje tvirtovėje gyvenančiai mergaitei Ping pavyksta išlaisvinti paskutinį išlikusį drakoną, su kuriuo ji leidžiasi į ilgą ir pavojingą kelionę tam, jog užkirstų kelią visos drakonų giminės išnykimui.

Noja palieka savo miestą, vaikiną, draugus ir su savo mama persikelia gyventi pas turtingą jos vyrą. Ten ji sutinka savo įbrolį Niką, o laikui bėgant abu beprotiškai įsimyli.

Ksanderio pragyvenimo šaltinis – jo pasiutiškų, keliančių šiurpulį žygių filmuota medžiaga. Joje užfiksuotas ir šuolis su parašiutu iš vogtos mašinos, krentančios nuo 250 m aukščio tilto, ir nutrūktgalviškas leidimasis snieglentėmis, ir panašūs triukai. Jį domina tik tokia veikla, iš kurios gaunamas maksimalus kiekis adrenalino, tik tokie išpuoliai, kai vos neatsiduri – anksčiau laiko – kapo duobėje. Ksanderis turi daugybę draugų ir gerbėjų, kurie sudaro ištisą subkultūrą, metančią iššūkį pačiai mirčiai. Pagaliau vienas susidūrimas su policija viską pakeičia… Ksanderio laukia pats ekstremaliausias jo gyvenime nuotykis.