„Šindlerio sąrašas“ – tai tikrais faktais paremta Steveno Spielbergo epinė drama apie holokaustą Antrojo pasaulinio karo metais ir žmogų, kuris netikėtai tapo žydų gelbėtoju. Neatgailaujančiam mergišiui, sugebančiam pelnytis iš karo, Oskarui Šindleriui dirbo tik Lenkijos žydai, ši pigi darbo jėga gamino virtuvinius įrankius Trečiajam reichui. Tačiau, tapęs uždaro geto, kuriame buvo priversti gyventi Krokuvos žydai, žiaurios likvidacijos liudininku, Šindleris suprato, kad nacizmas yra tikrasis blogis. Jo darbuotojai išsiunčiami į darbo stovyklas, čia jiems vadovauja sadistiškas nacistas Amonas Giotė. Padedamas savo buhalterio Icchako Šterno, Šindleris ėmė sudarinėti sąrašą „svarbiausių“ žydų. Papirkęs Giotę, Šindleris sugebėjo iš stovyklos išlaisvinti 1100 žmonių ir užtikrinti jų saugumą įdarbinęs savo amunicijos gamykloje Čekoslovakijoje. Nuostabus Spielbergo filmas yra itin jaudinantis, stebina savo vaizdingumu ir nepalieka abejingų.

Polas Edžkombas – mirtininkų korpuso viršininkas. Šis korpusas pramintas „Žaliąja mylia“ – nes takas iki elektros kėdės nudažytas žaliai. Čia paskutines dienas leidžia myriop nuteisti nusikaltėliai. Kaip ir dera kalėjime, čia galioja griežtos taisyklės. Vieną dieną laukti mirties bausmės atvyksta naujas kalinys – Džonas Kofis. Jis nuteistas už siaubingą dalyką – išprievartavimą ir dviejų mergaičių nužudymą. Bet Polas Edžkombas netrukus suvokia, kad jo naujasis auklėtinis nėra toks paprastas. Visai gali būti, kad į šią Žemę jį atsiuntė pats Dievas... Filmas nominuotas 4 „Oskarams“. Iš viso pelnė 13 tarptautinių kino apdovanojimų ir 34 nominacijas.

Filmo herojai – mafijozai, jų žmonos, samdomi žudikai ir kitokie kriminalinių skaitalų personažai – daug kalba, cituoja Bibliją, mąsto apie gyvenimą, žudo, sėdi kavinėse. 1995 m. už geriausią scenarijų filmas laimėjo "Oskarą" bei gavo dar 6 nominacijas.

Dešimt metų trukusi kino kelionė artėja prie pabaigos: kino teatruose pasirodys paskutinioji „Keršytojų“ trilogijos dalis „Keršytojai. Begalybės karas“. Tiesa, į vieną filmą visa istorija netilpo ir šįkart, todėl kitąmet filmo gerbėjai galės džiūgauti sulaukę šio filmo tęsinio. Dabar giliai įkvėpkite: kalbama, kad šiame filme bus galima pamatyti daugiau nei 50 „Marvel“ komiksų herojų. Be to, paskutinioji, pati nuožmiausia, filmo dalis buvo kuriama pasitelkus pačias inovatyviausias technologijas, todėl vaizdas apstulbins net pačius įnoringiausius kino technologijų gurmanus. Naujausioje filmo dalyje Keršytojai susidurs su nauju ir pačiu galingiausiu priešu – Tanosu. Siekdami užkirsti jam kelią nuo Visatos sunaikinimo, superherojai ir jų sąjungininkai turės būti pasiruošę paaukoti viską.

Tomas A. Andersonas dieną būna paprastas kompiuterių programuotojas, o naktį – tampa programišiumi Neo. Jis jau seniai abejojo tikrove, tačiau tiesa, kurią netrukus sužino, pranoksta jo vaizduotę. Su Neo susisiekia legendinis programišius Morfijus, vyriausybės laikomas teroristu. Morfijus parodo Neo tikrąjį pasaulį – nusiaubtą dykynę, kur didžiąją žmonijos dalį valdo mašinos. Žmonės įkalinti dirbtiniame pasaulyje – Matricoje. Neo grįžta į Matricą ir kaip sukilėlis ima kovoti su mašinų agentais.

Pietų Bostone gyvena keturi draugai – eiliniai dvidešimtmečiai. Jų laisvalaikis nesiskiria nuo tūkstančių kitų vaikinų. Tačiau vienas kompanijos narys – Vilas Hantingas – turi unikalią prigimtinę dovaną: jis – genijus. Kai matematikos profesorius pastebi jo gabumus, jis primygtinai reikalauja, kad Vilas liautųsi švaistyti savo talentą ir pirmiausiai nusiunčia jį pas psichologą. Savaitiniai susitikimai su nieko nepasiekusiu, bet kadaise daug žadančiu psichoterapeutu, naudingi abiem – ir pacientui, ir psichologui.

Režisieriaus Christopher Nolan epinis trileris pasakoja apie amerikiečių fiziką J. Robertą Openheimerį, vadovavusį atominės bombos kūrimo programoje „Manheteno projektas“. R. Openheimeriui priklauso idėja suburti visus fizikus, dirbančius atominės bombos srityje, į vieningą mokslinį centrą Los Alamose, JAV.

Rašytojas ir režisierius Taika Waititi, labiausiai žinomas dėl išskirtinio humoro jausmo, pristato savo naujausią filmą, Antrojo pasaulinio karo anti-neapykantos satyrą, žaismingu pavadinimu „Zuikis Džodžo“. Nacistinėje Vokietijoje vienišos motinos auginamas dešimtmetis Johanesas „Džodžo“ Betcleris (akt. Roman Griffin Davis), kaip ir daugelis dešimtmečių, turi įsivaizduojamą draugą. Tiesa, šiek tiek neįprastą – tai protu nepasižymintis Adolfas Hitleris (vaidina Taika Waititi‘s). Džodžo motina (akt. Scarlett Johansson) Hitlerio, žinoma, nemato, tad norėdama, kad jos sūnus nebūtų vienišas, įrašo Džodžo į hitlerjugendą. Šioje organizacijoje, vadovaujamoje entuziastingo kapitono Klencendorfo (akt. Sam‘as Rockwell‘as), berniukui irgi nelabai patinka. Bet kur kas didesnis šokas Džodžo laukia jo paties namuose, aptikus palėpėje slepiamą žydų mergaitę.

Haris Poteris kartu su savo draugais ir priešais pradeda trečiuosius mokslo metu Hogvartso burtų ir kerėjimų mokykloje. Šį kartą jam teks išmokti kontroliuoti savo pyktį, pasivažinėti paslaptingu triaukščiu autobusu, susipažinti su naujais mokytojais ir sužinoti apie atsiskyrėlį burtininką Sirijų Bleką, kuris už žmogžudystes yra uždarytas burtininkų kalėjime Azkabano pilyje. Jaunasis vunderkindas net neįsivaizduoja, kad klastingasis Sirijus pabėgo iš kruopščiai saugomo kalėjimo, kad užbaigtų prieš 13 metų pradėtą savo mokytojo darbą - nužudyti Harį Poterį!

Filmo „Žmogus-Voras: Toli nuo namų“ pabaigoje žmonija sužino, kas slepiasi po paslaptingojo superherojaus kauke. Nors Piteris Parkeris džiaugiasi, kad savo dvigubo gyvenimo nebereikia slėpti nuo savo merginos, vis tik padidėjęs žmonių dėmesys vaikinui ir jo artimiesiems nemenkai apsunkina gyvenimą. Suvokęs, kad yra galimybė pakeisti susidariusią situaciją, Piteris pagalbos kreipiasi į daktarą Streindžą. Daktarui, kaip žinia, pavaldžios tokios laiko ir erdvės paslaptys, kokios paprastiems žmonėms net nesisapnuoja. Streindžas gali pakeisti realybę taip, kad niekas ir toliau nežinotų tiesos apie žmogų-vorą. Tiesa, „niekas“ išties reiškia visus: ir Piterio merginą, ir šeimą, ir draugus. Suvokęs, kad tokia kaina galbūt yra per didelė, nei jis norėtų mokėti, Piteris pabando sustabdyti Streindžą ir tuomet ištinka katastrofa.

Viljamas Treinoras – galantiškas, energingas, sėkmingą bankininko karjerą pradėjęs ir gyvenimą pilnomis saujomis sėmęs jaunuolis. Tačiau visa tai subyrėjo akimirksniu, kuomet gatvėje Viljamą partrenkė motociklas. Atsipeikėjęs ligoninėje ir sužinojęs, kad niekada nebegalės valdyti savo kūno, vyras prarado bet kokį norą gyventi, apsišarvavo cinizmu ir atstūmė pačius artimiausius žmones. Tačiau vieną dieną Treinorų namų slenkstį peržengia iš pažiūros keistuolė Luiza Klark... Mažame Anglijos provincijos miestelyje gyvenanti ir desperatiškai darbo ieškanti 26-erių metų Luiza, negali sau leisti atsisakyti gerai apmokamo pasiūlymo tapti Viljamo pagalbininke ir kompanione. Pradžioje absoliučiai ignoruojama, Luiza pasiryžta nepasiduoti niūrioms Viljamo nuotaikoms ir parodyti vaikinui, kad gyventi verta, nepaisant pačių tragiškiausių aplinkybių. Prasideda naujas, nuotykių ir netikėtumų, vilties ir meilės kupinas Viljamo ir Luizos gyvenimo tarpsnis, iš esmės pakeisiantis juos abu.

Meilės mieste Paryžiuje gyvena jauna, žavi ir naivi mergina vardu Amelija. Nuo pat vaikystės į pasaulį ji žiūrėjo visai kitokiomis akimis. Sukrėsta netikėtos mamos mirties (tiesiai ant jos užkrito nuo Noterdamo katedros nušokusi savižudė turistė iš Kanados) ir visiškai nekreipiančio į ją dėmesio gydytojo tėčio, kuris buvo prilietęs dukrelę tik vieną kartą ir tai per medicininį patikrinimą, ji pradėjo domėtis labai keistais dalykais - pastebėti pačius nereikšmingiausius dalykus. Užaugusi Amelija dirba kavinėje ir gyvena išnuomotame bute Monmartro rajone, bet jaučiasi labai vieniša. Tačiau ateina diena, po kurios viskas apsiverčia aukštyn kojom. Per televizorių pamačiusi reportažą apie tragišką princesės Dianos mirtį, Amelija paleidžia iš rankų buteliuko kamštelį, kuris nurieda iki kambario sienos ir išjudina iš vietos vieną plytą. Už jos mergina suranda senovišką dėžutę su nepažįstamo žmogaus nuotrauka, plastmasiniais kareivėliais ir kitokiomis smulkmenomis.

Du broliai elfai – Barlis ir Ianas – panoro išsiaiškinti, ar pasaulyje vis dar egzistuoja magija. 6-ojo gimtadienio proga broliai gauna velionio tėvo jiems paliktas burtininkų lazdas. Dabar, turėdami galią nors trumpam sugrąžinti savo mirusį tėvą į gyvųjų pasaulį, broliai turi dirbti kartu, kad sėkmingai įvykdytų savo misiją.

Po beveik 13 metų režisierius James Cameron kviečia sugrįžti į fantastinį Pandoros pasaulį, kur vanduo susieja viską – prieš gimstant ir po mirties. Po konflikto tarp žmonių kolonizatorių ir vietinių Na‘vi genties atstovų, buvęs jūrų pėstininkas Džeikas Salis (akt. Sam Worthington) tapo tikru Na‘vi genties nariu ir dabar gyvena su savo nauja šeima. Bet pažįstama grėsmė sugrįžta užbaigti tai, kas buvo pradėta anksčiau ir Džeikas privalo įkvėpti Neytiri (akt. Zoe Saldana) bei visą Na‘vi armiją, kad apsaugotų jų planetą.

„Atvykimas“. Įtampos kupina juosta apie kontaktą su nežemiška civilizacija. Klausimas, ar esame vieni šioje begalinėje visatoje, žmoniją kamuoja jau labai seniai. Tačiau kad ir kiek apie tai būtų mąstyta, pirmasis kontaktas su svetima civilizacija visuomet bus netikėtas ir gąsdinantis. Kai vieną dieną skirtingose pasaulio vietose nusileidžia keliolika milžiniškų kosminių laivų, daugybė žmonių puola į paniką. Tačiau kai kelias dienas nieko blogo nenutinka, žmonės ima ruoštis užmegzti kontaktą. Valdžios atstovai pagalbos kreipiasi į vieną geriausių pasaulio lingvisčių Luizą Benks (aktorė Amy Adams). Jai skiriama užduotis pabandyti užmegzti pirmąjį kontaktą ir išsiaiškinti atvykėlių ketinimus Žemės atžvilgiu. Pirmą kartą patekusi į ateivių laivą, Luiza net neįsivaizduoja, nuo ko pradėti. Tačiau po kelių valandų pora jos idėjų pasiteisina: svetimieji akivaizdžiai linkę bendrauti. Prasideda sunkioji darbo dalis

2045-ieji metai. Bėgdami nuo chaotiško ir pražūtin besiritančio pasaulio, žmonės laiką mieliau leidžia virtualioje realybėje, o ypač – programoje OAZĖ. Jos kūrėjas, ekscentriškas genijus Džeimsas Halidėjus (aktorius Mark‘as Rylance‘as) prieš mirtį paskelbia OAZĖJE paslėpęs „Velykų kiaušinį“. Jį suradęs asmuo paveldės pusę trilijono dolerių ir OAZĖS nuosavybės teises. Jaunas vaikinukas Veidas Vatsas (akt. Tye Sheridan‘as) netikėtai aptinka pėdsaką, vedantį link pagrindinio prizo. Tačiau jam ir jo draugams ant kulnų lipa “Inovatyvios interneto industrijos” – galinga korporacija, dėl OAZĖS pasiryžusi padaryti bet ką.

Po visuotinio susinaikinimo dykuma virtęs pasaulis paniręs į chaosą. Vienoje iš nedaugelio vis dar žaliuojančių ir apie ateitį galvojančių oazių gyvena „Daugybės Motinų“ bendruomenė. Jos tiki, kad pasaulio ateitis – vaikai ir pasiryžusios padaryti viską, kad juos apsaugotų. Deja, tai padaryti pavyksta ne visuomet. Didžiulė baikerių gauja užpuola „Daugybę Motinų“ ir pagrobia keliasdešimt vaikų, tarp jų – ir Furiosą. Žiauraus karo vado Demento vadovaujami plėšikai netrukus atvyksta į Citadelę, kurią valdo vėliau tikra legenda tapsiantis piktadarys, pulkininkas Džozefas Mūras, išgarsėsiantis „Nemirtingojo Džo“ vardu. Dviem piktadariams susikovus dėl valdžios, jaunajai Furiosai teks pasitelkti visą savo drąsą, išmintį ir įgūdžius, kad išgyventų. Bet būsimoji imperatorė nenusiteikusi vien tik išgyventi – ji tvirtai pasiryžusi padaryti viską, kad sugrįžtų namo.

Įžūlusis Veidas Vilsonas – buvęs specialiųjų pajėgų kariškis. Sunkiai susirgęs jis ryžosi eksperimentiniam gydymui ir tapo klaikiai bjauriu išoriškai, tačiau stipriu fiziškai. Apsipratęs su kūno pokyčiais, jis neplanavo tapti pasaulio gelbėtoju. Tačiau piktybiški niekšeliai vaikinui simpatijos nekelia, todėl, progai pasitaikius, jis mielai „atstato teisingumą“. Pirmojoje dalyje išgyvenęs visus pavojus, šįkart Deadpoolas siekia išmokti gyventi su prarastu skonio pojūčiu. Todėl svajoja tapti karščiausiu užkandinių tinklo „Mayberry‘s“ barmenu. Ieškodamas savo kelio šiame pasaulyje, ir retkarčiais pasidairydamas, ar skersgatvyje nesimėto laiko mašina, liežuvio už dantų nelaikantis Veidas ir vėl įsivelia į šimtus pavojingų nesusipratimų – jo laukia kautynės su mirtį sėjančiomis nindzėmis, japonų kriminalinės organizacijos Jakudza grupuotėmis, seksualiai agresyviais keturkojais ir net kietašikniais metalistais.

Sugrįžus Elzai, laimingoje dviejų seserų valdomoje karalystėje įsivyrauja taika, laimė ir meilė. Tačiau, nors ir išmokusi kontroliuoti pragaištingas savo galias, jų visiškai atsikratyti Elza niekaip nesugeba. Dar daugiau – praėjus keleriems metams, mergina ima girdėti balsą ir jausti paslaptingą jėgą, kviečiančią ją keliauti į šiaurę. Šiam troškimui vis labiau stiprėjant, Elza nebeištveria ir viską papasakoja Anai. Veikli jaunoji princesė nutaria griebti elnią už ragų ir išsiaiškinti, kokios jėgos neduoda ramybės jos mylimai sesutei. Kartu su jau pažįstama šutve – Kristofu, Svenu ir nuolat į kokias nors nesąmones įsipainiojančiu Olafu – seserys iškeliauja į šiaurę. Šios, ne mažiau pavojingos ir nuotykių kupinos kelionės metu Elza pagaliau atskleis savo magiškų galių šaltinį bei kartu su Anos ir kitų bičiulių pagalba išgelbės savo mylimą karalystę nuo naujo jai gresiančio pavojaus.

XXVIII-ojo amžiaus Žemė. Valerianas ir Lorelina (aktoriai Dane‘as DeHaan‘as ir Cara Delevingne) yra jauni, bet itin talentingi specialieji agentai, prižiūrintys tvarką žmonių gyvenamose teritorijose. Gavę naują užduotį, porininkai išskrenda į Alfą – įspūdingą kosminį mega-miestą, dar žinomą „tūkstančio planetų“ pavadinimu. Nuvykę į vietą, jie netrukus išsiaiškina, kad šį nuostabų miestą, kelis amžius garsėjantį kaip taikos oazė ir skirtą visų Visatos rasių bendravimui skatinti, grasina užgrobti paslaptinga, galinga ir destruktyvi jėga. Valerianas ir Lorelina nedvejodami stoja į kovą ne tik už Alfą, bet ir visos Visatos ateitį.