„Šindlerio sąrašas“ – tai tikrais faktais paremta Steveno Spielbergo epinė drama apie holokaustą Antrojo pasaulinio karo metais ir žmogų, kuris netikėtai tapo žydų gelbėtoju. Neatgailaujančiam mergišiui, sugebančiam pelnytis iš karo, Oskarui Šindleriui dirbo tik Lenkijos žydai, ši pigi darbo jėga gamino virtuvinius įrankius Trečiajam reichui. Tačiau, tapęs uždaro geto, kuriame buvo priversti gyventi Krokuvos žydai, žiaurios likvidacijos liudininku, Šindleris suprato, kad nacizmas yra tikrasis blogis. Jo darbuotojai išsiunčiami į darbo stovyklas, čia jiems vadovauja sadistiškas nacistas Amonas Giotė. Padedamas savo buhalterio Icchako Šterno, Šindleris ėmė sudarinėti sąrašą „svarbiausių“ žydų. Papirkęs Giotę, Šindleris sugebėjo iš stovyklos išlaisvinti 1100 žmonių ir užtikrinti jų saugumą įdarbinęs savo amunicijos gamykloje Čekoslovakijoje. Nuostabus Spielbergo filmas yra itin jaudinantis, stebina savo vaizdingumu ir nepalieka abejingų.

Filmo veiksmas vyksta nedideliame teismo kambaryje, skirtame prisiekusiųjų posėdžiams. Dvylika vyrų turi nuspręsti puertorikiečio jaunuolio, įtariamo nužudžius savo tėvą, likimą. Atrodytų neturėtų būti nė šešėlio abejonės. Vaikinas - žmogžudys. Tyrėjai ir prokuroras nepaneigiamai įrodė kaltę bei pateikė neginčijamus įkalčius. Amerikos teisė reikalauja, kad visi prisiekusieji balsuotų už nuosprendį vienbalsiai. Tačiau netikėtai vienas prisiekusiųjų (aštuntasis) balsuoja prieš - "vaikinas nekaltas". Jam nesvarbu, kad visi kiti prisiekusieji linkę "žmogžudį" kuo greičiau pasiųsti į elektros kėdę, kad visi kažkur skuba savais reikalais. Prasideda pykčiai ir barniai.

Bedarbis Kitaekas suklastoja dokumentus ir tampa turtingos šeimos atžalos korepetitoriumi. Iš pradžių viskas klostosi puikiai, bet vieną dieną pradeda dėtis keisti dalykai.

Polas Edžkombas – mirtininkų korpuso viršininkas. Šis korpusas pramintas „Žaliąja mylia“ – nes takas iki elektros kėdės nudažytas žaliai. Čia paskutines dienas leidžia myriop nuteisti nusikaltėliai. Kaip ir dera kalėjime, čia galioja griežtos taisyklės. Vieną dieną laukti mirties bausmės atvyksta naujas kalinys – Džonas Kofis. Jis nuteistas už siaubingą dalyką – išprievartavimą ir dviejų mergaičių nužudymą. Bet Polas Edžkombas netrukus suvokia, kad jo naujasis auklėtinis nėra toks paprastas. Visai gali būti, kad į šią Žemę jį atsiuntė pats Dievas... Filmas nominuotas 4 „Oskarams“. Iš viso pelnė 13 tarptautinių kino apdovanojimų ir 34 nominacijas.

Filmo herojai – mafijozai, jų žmonos, samdomi žudikai ir kitokie kriminalinių skaitalų personažai – daug kalba, cituoja Bibliją, mąsto apie gyvenimą, žudo, sėdi kavinėse. 1995 m. už geriausią scenarijų filmas laimėjo "Oskarą" bei gavo dar 6 nominacijas.

Mitsuha yra mažo kalnų miestelio mero duktė. Ji - paprasta vidurinės mokyklos mokinė, gyvenanti su seserimi ir močiute ir be jokių skrupulų leidžianti suprasti, kad jai neįdomūs šintoistiniai ritualai ar pagalba tėvo rinkimų kampanijai. Vietoj to ji svajoja palikti nuobodų miestelį ir pabandyti laimę Tokijuje. Taki - Tokijo vidurinės mokyklos moksleivis, dirbantis ne visą darbo dieną italų restorane ir siekiantis tapti architektu arba menininku. Kiekvieną naktį jis sapnuoja keistus sapnus, kuriuose tampa... vidurinės mokyklos mergaite mažame kalnų miestelyje.

Japonija. Antrojo pasaulinio karo paskutiniosios dienos. Istorija apie du vaikus, atsidūrusius šių įvykių sūkury bei turinčius tik vienas kitą. Seita (vyresnysis brolis) ir Setsuko (mažametė sesuo) per eilinę lėktuvų ataką netekę motinos ir priversti paliki savo namus, prieglobstį randa pas tetą. Tačiau laikas sunkus, niekas nenori užsikrauti sau ant galvos dar dviejų alkanų burnų. Prasidėję priekaištai priverčia Seitą apsispręsti. Susirinkęs visus daiktus jis palieka tetos namus ir kartu su seserim patraukia prie upės, kur, radęs apleistą slėptuvę nusprendžia – štai čia jie ir pradės viską iš naujo. Tačiau tik jeigu viskas būtų taip paprasta… Anime sukurtas pagal pusiau autobiografinę Akiyuki Nosakos knygą "Grave of the Fireflies" (liet. “Jonvabalių kapas”), kurią jis parašė kaip asmeninį atsiprašymą savo seseriai, kurią prarado antrojo pasaulinio karo metu.

“Gyvenimas yra gražus” yra kaip du filmai: pirmame pasakojama jauno žydo Guido (Roberto Benigni) istorija. Guido, kaimo prasčiokas, atvyksta į miestelį dirbti pas savo dėdę viešbutyje. Eina 1939-ieji, fašizmas Italijoje vis labiau stiprėja ir pasirodo pirmosios antisemitizmo apraiškos. Tačiau Guido politika nerūpi: jis įsimyli jauną mokyklos mokytoją Dorą (Nicoletta Braschi, tikroji Benigni žmona) ir pasitelkęs visą savo padūkusį žavesį ir sėkmę užkariauja jos ranką ir širdį (nepaisant to, kad Dora jau buvo susižadėjusi). Guido ir Dora sukuria nuostabią šeimą ir jiems gimsta puikus sūnus. Dabar prasideda antras filmas, veiksmas vyksta koncentracijos stovykloje. Guido ir jo sūnus Giosue (Giorgio Cantarini) yra ištremiami. Dora įlipa į ta patį traukinį, tuo įrodydama, kad jai šeima svarbiau už asmeninę laisvę. Tėvas nenori sakyti sūnui, kodėl jie pateko į šitą mirties stovyklą ir kodėl jis negali būti kartu su mama, todėl sugalvoja tokią gudrybę...

Dievo miestas - tai Brazilijos sostinė Rio de Žaneiras. Tiksliau, jos priemiesčio rajonai, kur į akis krenta ypač skurdus gyvenimas. Iš tiesų, Dievo čia niekur nėra. Pavydas, godumas, narkotikai, pinigai ir žmogžudysčių kraujas karaliauja šio miesto gatvėse. Roketas ir Mažasis Ze net neįsivaizdavo, kokius gyvenimo kelius jiems parinks likimas. Prieš dešimtį metų jie neturėjo pinigų, daug svajojo ir žaidė futbolą, bet negalėjo nepastebėti tikrosios realybės. Vaikų akyse sparčiai formavosi pirmosios gatvės gaujos, kurių nariai kraudavosi turtus iš narkotikų pardavimų ir organizuotų vagysčių. Tokiu būdu mažieji berniukai taip pat buvoi įtraukti į kriminalinę veiklą, nes tiesiog neturėjo kitokios išeities.

Sofijai – aštuoniolika, ji gyvena mažame provincijos miestelyje ir didžiąją dalį laiko praleidžia gamindama skrybėles savo tėvo parduotuvei. Vieno iš retų pasivaikščiojimų mieste metu Sofija susipažįsta su gražiu, bet nuobodoku burtininku Haulu. Pamaniusi, kad Sofija ir Haulas įsimylėjo, piktoji burtininkė paverčia merginą devyniasdešimtmete sene. Nusivylusi Sofija pabėga į dykumą ir ten atsitiktinai patenka į keliaujančią Haulo pilį.

Filmas “Princesė Mononokė” pasakoja istoriją, kurioje mirtino viruso užkrėstas jaunas princas Ašitaka keliauja į tolimus kraštus ieškoti vaistų. Čia jis atsiduria tarp žmonių klano ir miško gyventojų: dvasių, demonų ir milžinų. Tarp jų – ir princesė Mononokė – vilkės duktė ir žvėrių valdovė, kuri bet kokia kaina nori išsaugoti miškus.

Japonija, praeito amžiaus 50-ieji metai. Dvi jaunos mergaitės Satsuki ir Mei, kartu su savo tėvu, persikrausto į namą kaime, kad būtų arčiau savo sergančios ir netoliese besigydančios mamos. Šalia namo yra stebuklingas miškas, kur gyvena keistos būtybės. Kartą nutinka netikėtas dalykas, dėl kurio seserys susipyksta ir išsiskiria...

Laputa – paslaptingos senovės civilizacijos sukurta skraidanti pilis, kurią surasti ir aktyvuoti gali tik pilies valdovų palikuonė Šyta, turinti stebuklingą amuletą. Ją persekioja valstybės agentai ir piratai, tačiau kalnakasių kaimelyje ji sutinka jaunuolį Pazu, kuris padeda Šytai rasti paslaptingą pilį ir apginti ją nuo visų niekdarių, besigviešiančių pilies paslapčių.

Filmas paremtas to paties pavadinimo Aoi Hiiragi manga motyvais. Pastatytas studijoje „Studio Ghibli“. Pasakojama apie pagrindinės mokyklos mokinę Šidzuku Cukišima, gyvenančią Tokijuje. Mergina dievina skaityti knygas. Vieną vakarą ji pastebi, kad visas jos iš bibliotekos pasiskolintas knygas jau perskaitė asmuo vardu Seidži Amasava ir ją apninka noras sužinoti, kas jis toks. Po keleto dienų mokykloje ji susiduria su vienu vaikinu, kuris nesiliauja jos erzinęs...

Mergaitei-raganai Kikei suėjus 13 metų ji, kaip pagal tradiciją priklauso visoms tokio amžiaus sulaukusioms raganoms, vienerius metus privalo palikti savo namus, kad išmoktų gyventi pati. Kartu su savo kalbančiu katinu Džidži, Kikė išskrenda į pajūrio miestelį Koriką. Čia atidariusi savo siuntų tarnybą (siuntinių transportavimo priemonė – jos šluota), Kikė turi išmokti tvarkyti savo naująjį gyvenimą... ypač tada, kaip praranda galią skraidyti... Filmas „KIKĖS SIUNTŲ TARNYBA“ Japonijos kino akademijos buvo išrinktas populiariausiu šalyje, Mainichi filmų konkurse jis buvo pripažintas geriausiu animaciniu filmu, o jo režisierius Hayao Miyazaki už šį filmą gavo „geriausio Japonijos režisieriaus“ apdovanojimą.

In Italy in the 1930s, sky pirates in biplanes terrorize wealthy cruise ships as they sail the Adriatic Sea. The only pilot brave enough to stop the scourge is the mysterious Porco Rosso, a former World War I flying ace who was somehow turned into a pig during the war. As he prepares to battle the pirate crew's American ace, Porco Rosso enlists the help of spunky girl mechanic Fio Piccolo and his longtime friend Madame Gina.

Jame pasakojama berniuko, svajojusio skraidyti lėktuvu ir vėliau tapusio inžinieriumi, gyvenimo istorija. „Vėjas kyla“ yra filmas, sukurtas „Studio Ghibli“ studijos ir paremtas to paties pavadinimo Hayao Miyazaki manga, kuri, savo ruožtu, paremta Tatsuo Hori novele. Filme pasakojama fikcinė japonų karo lėktuvų inžinieriaus Džiro Horikoši, kuris suprojektavo antrojo pasaulinio karo laikų naikintuvą Mitsubishi A6M Zero, biografija. Filmo leitmotyvu pasirinktos prancūzų poeto Polio Valeri eilutės: „Vėjas kyla – mes turime bandyti gyventi“. Filme paliečiamos karo, ligų, meilės temos, tačiau svarbiausia išlieka pagrindinio herojaus Džiro polėkio sukurti nuostabiausią lėktuvą tema.

Maža žuvytė Ponyo – stebukladario ir gražiosios jūrų karalienės dukra. Kartą ji pasprunka iš tėvo namų ir išplaukia ant kranto, kur ją suranda kaimelyje ant uolos gyvenantis berniukas vardu Sosuke. Ponyo ir Sosuke draugystė palaipsniui perauga į meilę, kuri kelia milžinišką pavojų ramaus kaimelio gyventojams. Kai magijos griebiasi dukrelę norinti susigrąžinti jos piktoji mama, Sosuke pademonstruoja neįtikėtiną drąsą – tam, kad tik išgelbėtų Ponyo…

„Arietė iš nykštukų šalies“ – 2010 m. japonų animacinis fantastinis filmas, kurio režisierius Hiromasa Yonebayashi. Scenarijų filmui parašė Hayao Miyazaki ir Keiko Niwa. Filmas remiasi anglų knygų vaikams rašytojos Mary Norton kūrinio „The Borrowers“ motyvais. Filme pasakojama apie tai, kaip mažyčiai žmogučiai paslapčia gyvena tipiškame žmonių gyvenamajame name, skolindamiesi jų pragyvenimui būtinų daiktų.

Vieną dieną judrioje gatvėje mergaitė Haru drąsiai išgelbėja nuo mirties po automobilio ratais žavingą katiną. Ji be galo nustemba, kai katinas atsistoja ant užpakalinių letenų ir padėkoja Haru žmonių kalba. Vėliau paaiškėja, kad šis katinas yra paslaptingos Kačių karalystės princas. Įtakingas Kačių karalius nori jį apvesdinti su narsiąja gelbėtoja. Netrukus karalius pagrobia Haru. Ši visiškai nenori tapti Kačių princese - tik ištikimi ūsuotieji ir uodeguotieji draugai - valkataujantis Storulis ir nuostabusis Baronas gali išgelbėti ją iš kačių nelaisvės. Jų laukia netikėti susitikimai ir svaiginantys nuotykiai paslaptingoje Kačių karalystėje.