„Šindlerio sąrašas“ – tai tikrais faktais paremta Steveno Spielbergo epinė drama apie holokaustą Antrojo pasaulinio karo metais ir žmogų, kuris netikėtai tapo žydų gelbėtoju. Neatgailaujančiam mergišiui, sugebančiam pelnytis iš karo, Oskarui Šindleriui dirbo tik Lenkijos žydai, ši pigi darbo jėga gamino virtuvinius įrankius Trečiajam reichui. Tačiau, tapęs uždaro geto, kuriame buvo priversti gyventi Krokuvos žydai, žiaurios likvidacijos liudininku, Šindleris suprato, kad nacizmas yra tikrasis blogis. Jo darbuotojai išsiunčiami į darbo stovyklas, čia jiems vadovauja sadistiškas nacistas Amonas Giotė. Padedamas savo buhalterio Icchako Šterno, Šindleris ėmė sudarinėti sąrašą „svarbiausių“ žydų. Papirkęs Giotę, Šindleris sugebėjo iš stovyklos išlaisvinti 1100 žmonių ir užtikrinti jų saugumą įdarbinęs savo amunicijos gamykloje Čekoslovakijoje. Nuostabus Spielbergo filmas yra itin jaudinantis, stebina savo vaizdingumu ir nepalieka abejingų.

Nemigos kamuojamas Džekas lankosi įvairiuose nelaimėlių susitikimuose, klausosi jų išpažinčių ir drauge verkia. Jis skraido lėktuvais, kiekvienąkart tikėdamasis katastrofos. Tačiau kartą skrisdamas jis sutinka spalvingą asmenybę. Tailerio gyvenimas nepaprastas - nerūpestingas ir linksmas. Jis kartais linksmai ir nerūpestingai paprašo trenkti jam į galvą... Džekas neatsisako. Todėl tarp draugų užverda rimtos muštynės, ir netrukus jiedu įkuria klubą, kur vaikinai gali muštis iki sąmonės netekimo...

L.DiCaprio vaidinamas herojus valdo kontorą, kurios darbuotojai sugeba pasinerti į žmonių sapnus bei implantuoti naują informaciją ar panaikinti seną. Naujas užsakymas – už viliojantį atlyginimą reikia įsiskverbti į sėkmingo verslininko smegenis bei įrašyti informaciją, kuri leistų jo konkurentams pakoreguoti verslininko mąstyseną. Domas Cobb – talentingas vagis. Jis geriausias savo srities specialistas, kai kalbama apie ko nors išgavimą ar ko vertingo nukniaukimą, kol žmogus miega, o jo sąmonė tuo metu – pati pažeidžiamiausia.

Prieš metus į Žemę atvykęs ir beveik visus šešis Begalybės Akmenis susirinkęs galingasis Tanas (aktorius Josh‘as Brolin‘as) įvykdė savo pažadą: saugodamas Žemės ateitį, išnaikino pusę žmonijos. Tarp jų – ir ne vieną Keršytoją. Likusių gyvų superherojų perspektyvos taip pat nėra šviesios. Atrodo, kova pralaimėta galutinai. Tačiau Keršytojai taip lengvai nepasiduoda. Surasti naują viltį jiems padeda netikėtai sulauktas pastiprinimas. Iš pradžių prie susilpnėjusių herojų būrio prisijungia Skruzdėliukas ir Vapsva (akt. Paul‘as Rudd‘as ir Evangeline Lilly), o vėliau – ir viena galingiausių Visatos herojų, Kapitonė Marvel (akt. Brie Larson). Išlikusieji Keršytojai nutaria mesti paskutinį iššūkį Tanui, stoti į lemiamą kovą ir pabandyti atitaisyti Tano padarytą skriaudą bei atkurti tvarką Visatoje.

Tomas A. Andersonas dieną būna paprastas kompiuterių programuotojas, o naktį – tampa programišiumi Neo. Jis jau seniai abejojo tikrove, tačiau tiesa, kurią netrukus sužino, pranoksta jo vaizduotę. Su Neo susisiekia legendinis programišius Morfijus, vyriausybės laikomas teroristu. Morfijus parodo Neo tikrąjį pasaulį – nusiaubtą dykynę, kur didžiąją žmonijos dalį valdo mašinos. Žmonės įkalinti dirbtiniame pasaulyje – Matricoje. Neo grįžta į Matricą ir kaip sukilėlis ima kovoti su mašinų agentais.

Pietų Bostone gyvena keturi draugai – eiliniai dvidešimtmečiai. Jų laisvalaikis nesiskiria nuo tūkstančių kitų vaikinų. Tačiau vienas kompanijos narys – Vilas Hantingas – turi unikalią prigimtinę dovaną: jis – genijus. Kai matematikos profesorius pastebi jo gabumus, jis primygtinai reikalauja, kad Vilas liautųsi švaistyti savo talentą ir pirmiausiai nusiunčia jį pas psichologą. Savaitiniai susitikimai su nieko nepasiekusiu, bet kadaise daug žadančiu psichoterapeutu, naudingi abiem – ir pacientui, ir psichologui.

Džokeris, ko gero, yra vienas spalvingiausių blogiukų kino istorijoje. „Gimęs“ 1940 m., be daugybės komiksų, Džokeris iki šiol yra pasirodęs daugiau nei 250-yje filmų, televizijos serialų, knygų ir vaizdo žaidimų. Didžiuosiuose ekranuose Džokeris debiutavo 1966-aisiais, tačiau tikra megažvaigžde tapo 1989 m., kuomet jį suvaidino pats Džekas Nikolsonas. Venecijos kino festivalyje Geriausiu metų filmu pripažintoje juostoje režisierius Todd Phillips pateikia dar nematytą Džokerio atsiradimo istoriją. Gotamo mieste savo vietos gyvenime nerandantis Artūras Flekas (aktorius Joaquin‘as Phoenix‘as) dienomis dirba samdomu klounu, o vakarais stengiasi prasimušti kaip „stand-up“ komikas. Deja, nesėkmingai. Suirzęs, nusivylęs ir kartėlio kupinas Flekas vieną dieną tampa chuliganų auka. Galutinai nusivylęs ir ėmęs prarasti sveiką protą, Flekas pamažu ima virsti cinišku, žiauriu ir negailestingu Džokeriu.

Karšta 1983-iųjų vasara. 17-metis svajotojas Elijas tingiai leidžia dienas tėvų namuose Šiaurės Italijoje. Jis klausosi muzikos, groja pianinu, skaito knygas, žaidžia tinklinį, droviai flirtuoja su merginomis, nepraleidžia maudynių ir naktinių pramogų, kol į vilą šešioms savaitėms iš JAV atvyksta jaunas akademikas Oliveris. Jį kaip asistentą tyrimui apie graikų-romėnų kultūrą pasikviečia Elijo profesorius tėvas. Pasitikintis savimi išvaizdus žydų kilmės amerikietis stilingai rengiasi ir puikiai atrodo. Iš pradžių Elijas gan šaltai ir arogantiškai reaguoja į naują kaimyną, bet jau netrukus jie dviese važinėjasi dviračiais po apylinkes. Elijas nedrąsiai pradeda rodyti dėmesį spontaniškam 24-erių Oliveriui ir netrukus tarp jų įsiplieskia aistra.

Režisieriaus Christopher Nolan epinis trileris pasakoja apie amerikiečių fiziką J. Robertą Openheimerį, vadovavusį atominės bombos kūrimo programoje „Manheteno projektas“. R. Openheimeriui priklauso idėja suburti visus fizikus, dirbančius atominės bombos srityje, į vieningą mokslinį centrą Los Alamose, JAV.

Meilės mieste Paryžiuje gyvena jauna, žavi ir naivi mergina vardu Amelija. Nuo pat vaikystės į pasaulį ji žiūrėjo visai kitokiomis akimis. Sukrėsta netikėtos mamos mirties (tiesiai ant jos užkrito nuo Noterdamo katedros nušokusi savižudė turistė iš Kanados) ir visiškai nekreipiančio į ją dėmesio gydytojo tėčio, kuris buvo prilietęs dukrelę tik vieną kartą ir tai per medicininį patikrinimą, ji pradėjo domėtis labai keistais dalykais - pastebėti pačius nereikšmingiausius dalykus. Užaugusi Amelija dirba kavinėje ir gyvena išnuomotame bute Monmartro rajone, bet jaučiasi labai vieniša. Tačiau ateina diena, po kurios viskas apsiverčia aukštyn kojom. Per televizorių pamačiusi reportažą apie tragišką princesės Dianos mirtį, Amelija paleidžia iš rankų buteliuko kamštelį, kuris nurieda iki kambario sienos ir išjudina iš vietos vieną plytą. Už jos mergina suranda senovišką dėžutę su nepažįstamo žmogaus nuotrauka, plastmasiniais kareivėliais ir kitokiomis smulkmenomis.

Harlanas Tombris yra itin sėkmingas (ir, žinoma, turtingas) rašytojas, švenčiantis 85-erių metų sukaktį. Šia proga į jo namus suvažiuoja visa didžiulė Harlano šeima. Kitą rytą po puikaus vakarėlio Harlanas randamas negyvas. Bylą tiriantis detektyvas Blankas labai greitai ima įtarti, kad mirtis nebuvo tokia natūrali, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Uždraudęs gausiai susirinkusiems giminaičiams bei tarnams išeiti iš namo, detektyvas pasiraitoja rankoves ir ima aiškintis, kas padėjo Harlanui persikelti į aną pasaulį.

Mažai dėmesio savo dukrai Sū-an skiriantis išsiskyręs investicinių fondų vadybininkas Sokas-vū lipa į greitąjį traukinį, kuris važiuoja iš Seulo į Busaną. Kelionės metu prasideda apokalipsė, daugelis Žemės gyventojų virsta grobį medžiojančiais zombiais. Traukiniui važiuojant Busano link keleiviai kovoja dėl savo ir savo artimųjų gyvybės, ne tik su zombiais, bet ir vienas su kitu.

Betmenas – sugrįžta į didžiuosius ekranus su istorija apie savo kaip kaukėto kovotojo už teisybę kelio pradžią. Gotamo miestui kenčiant nuo įvairiausių piktadarių ir nusikaltėlių, jaunajam milijonieriui Briusui Veinui trūksta kantrybė ir jis nusprendžia priemonių imtis pats. Siekdamas paslaptyje išlaikyti savo tapatybę, Briusas su nusikaltėliais ima kovoti vilkėdamas šikšnosparnį primenantį kostiumą, o dėkingi miesto gyventojai netrunka paslaptingąjį kovotoją pavadinti Betmenu. Padedamas ištikimo liokajaus Alfredo ir policijos leitenanto Džeimso Gordono, Betmenas netrukus susiduria su Mįsliumi – paslaptingu žudiku, nusitaikiusiu į Gotamo elitą. Sekdamas Mįsliaus pėdsakais, Betmenas bus priverstas pasikliauti keisčiausiais sąjungininkais, atras savo šeimos ryšį su Gotamo kriminaliniu pasauliu ir turės pasitelkti visą savo išmintį, jėgas bei resursus, kad įvykdytų teisingumą galingiems korumpuotiems nusikaltėliams, baimės gniaužtuose įkalinusiems jo mylimą miestą.

Po beveik 13 metų režisierius James Cameron kviečia sugrįžti į fantastinį Pandoros pasaulį, kur vanduo susieja viską – prieš gimstant ir po mirties. Po konflikto tarp žmonių kolonizatorių ir vietinių Na‘vi genties atstovų, buvęs jūrų pėstininkas Džeikas Salis (akt. Sam Worthington) tapo tikru Na‘vi genties nariu ir dabar gyvena su savo nauja šeima. Bet pažįstama grėsmė sugrįžta užbaigti tai, kas buvo pradėta anksčiau ir Džeikas privalo įkvėpti Neytiri (akt. Zoe Saldana) bei visą Na‘vi armiją, kad apsaugotų jų planetą.

„Atvykimas“. Įtampos kupina juosta apie kontaktą su nežemiška civilizacija. Klausimas, ar esame vieni šioje begalinėje visatoje, žmoniją kamuoja jau labai seniai. Tačiau kad ir kiek apie tai būtų mąstyta, pirmasis kontaktas su svetima civilizacija visuomet bus netikėtas ir gąsdinantis. Kai vieną dieną skirtingose pasaulio vietose nusileidžia keliolika milžiniškų kosminių laivų, daugybė žmonių puola į paniką. Tačiau kai kelias dienas nieko blogo nenutinka, žmonės ima ruoštis užmegzti kontaktą. Valdžios atstovai pagalbos kreipiasi į vieną geriausių pasaulio lingvisčių Luizą Benks (aktorė Amy Adams). Jai skiriama užduotis pabandyti užmegzti pirmąjį kontaktą ir išsiaiškinti atvykėlių ketinimus Žemės atžvilgiu. Pirmą kartą patekusi į ateivių laivą, Luiza net neįsivaizduoja, nuo ko pradėti. Tačiau po kelių valandų pora jos idėjų pasiteisina: svetimieji akivaizdžiai linkę bendrauti. Prasideda sunkioji darbo dalis

Nelaisvėje, Sakkar planetoje, be savo kūjo kalintis Toras vieną dieną išgirsta, kad Asgarde vyksta labai negeri dalykai – valdžią į savo rankas perima piktadarė Hela. Asgardui gresia sunaikinimas. Norėdamas grįžti į gimtinę ir išgelbėti jos ateitį, Toras yra priverstas stoti į gladiatorišką kovą su senu savo draugu – Halku. Kova dėl išlikimo prasideda. Šio filmo režisieriumi, daugelio nuostabai, tapo Naujosios Zelandijos kino kūrėjas Taika Waititi. „Toras: Ragnarokas“ yra pirmasis jo tokio didelio biudžeto filmas, tačiau T. Waititi kūryba daugeliui buvo žinoma – jis yra juodosios komedijos „Ką mes veikiame šešėliuose“ autorius.

Padedamas ausyse nuolat skambančios mėgiamos muzikos, Vaikis tiesiog tobulai vairuoja automobilį. Tai be galo patinka jo bosui Dokui, kadangi Vaikio darbas – po apiplėšimo pabėgti nuo bet ko, kas bando vytis Doko surinktą komandą. Kadangi vairavimas ir yra pagrindinė Vaikio aistra, pinigai jam rūpi ne itin - jam kur kas svarbiau, kad ausinėse skambėtų jo mėgstamas ritmas, o venomis plūstų adrenalinas. Šis iš pažiūros keistas jo bruožas kelia įtarimų nusikaltimo bendrininkams, ypač, impulsyviam ir psichopato bruožų turinčiam Batsui.

Geležinis žmogus – Tonis Starkas (akt. Robertas Downey‘is Jaunesnysis) – milijardierius, filantropas, mergišius ir technologijų genijus, sukuria dar vieną šedevrą – intelektualų ir itin galingą robotą Altroną. Tonio tikslai buvo kilnūs, tačiau naujasis jo kūrinys manė kitaip – jis tampa pasaulį užvaldyti trokštančiu monstru. Piktasis Altronas pasėja paniką visame pasaulyje. Jis toks rūstus ir stiprus, kad kelią jam užkirsti gali tik savo jėgas suvienyję drąsiausi žemės superherojai – Geležinis žmogus, Kapitonas Amerika, Toras, Juodoji našlė ir Sakalo akis. Bet, kad jiems būtų dar sudėtingiau – į veiksmą įsitraukia ir paslaptingi bei pavojingi naujokai Wanda Miximoff (akt. Elizabeth Olsen) ir Pietro Maximoff (akt. Aaronas Tayloras-Johnsonas). Visi kartu jie mėgins užgesinti Žemėje Altrono užkurtą pragarą.

Giliai Norvegijos kalne yra pažadinamas kažkas baisaus. Įkalintas urve tūkstantį metų, valdžios apskritai laikomas folkloro pramanu, monstras viską naikindamas savo kelyje keliauja Oslo link, kur jo laukia kariuomenės blokada ir keli jį bandysiantys sustabdyti miesto gyventojai.

Kovojant su blogiu, kartais tenka žaisti nelabai švariai. Kuomet žmonijai ima grasinti dar nematytas pavojus, paslaptingos vyriausybinės organizacijos vadovė Amanda Voler pasiūlo netradicinę išeitį: prieš blogį kovoti dar didesniu blogiu. Kam statyti į didžiulį pavojų savo profesionalius žmones, kai galima pasinaudoti jau nuteistais nusikaltėliais? Maksimalaus saugumo kalėjimuose dienas leidžiantiems nusikaltėliams pasiūlomas sandoris: už įkalinimo trukmės sutrumpinimą dirbti vyriausybei. Kiekvienam su sąlygomis sutikusiam kaliniui įmontuojamas poodinis sprogmuo – draudimas nuo netikėtumų. Taigi iš didžiausių žmonijos nusikaltėlių, pasižyminčių išskirtiniais gabumais, drąsa, sumanumu ir neturėjimu ką prarasti, suformuojamas nedidelis smogiamasis herojų būrys, kuriam skiriamos pavojingiausios užduotys pasaulyje – tikros savižudžių misijos.