„Šindlerio sąrašas“ – tai tikrais faktais paremta Steveno Spielbergo epinė drama apie holokaustą Antrojo pasaulinio karo metais ir žmogų, kuris netikėtai tapo žydų gelbėtoju. Neatgailaujančiam mergišiui, sugebančiam pelnytis iš karo, Oskarui Šindleriui dirbo tik Lenkijos žydai, ši pigi darbo jėga gamino virtuvinius įrankius Trečiajam reichui. Tačiau, tapęs uždaro geto, kuriame buvo priversti gyventi Krokuvos žydai, žiaurios likvidacijos liudininku, Šindleris suprato, kad nacizmas yra tikrasis blogis. Jo darbuotojai išsiunčiami į darbo stovyklas, čia jiems vadovauja sadistiškas nacistas Amonas Giotė. Padedamas savo buhalterio Icchako Šterno, Šindleris ėmė sudarinėti sąrašą „svarbiausių“ žydų. Papirkęs Giotę, Šindleris sugebėjo iš stovyklos išlaisvinti 1100 žmonių ir užtikrinti jų saugumą įdarbinęs savo amunicijos gamykloje Čekoslovakijoje. Nuostabus Spielbergo filmas yra itin jaudinantis, stebina savo vaizdingumu ir nepalieka abejingų.
Polas Edžkombas – mirtininkų korpuso viršininkas. Šis korpusas pramintas „Žaliąja mylia“ – nes takas iki elektros kėdės nudažytas žaliai. Čia paskutines dienas leidžia myriop nuteisti nusikaltėliai. Kaip ir dera kalėjime, čia galioja griežtos taisyklės. Vieną dieną laukti mirties bausmės atvyksta naujas kalinys – Džonas Kofis. Jis nuteistas už siaubingą dalyką – išprievartavimą ir dviejų mergaičių nužudymą. Bet Polas Edžkombas netrukus suvokia, kad jo naujasis auklėtinis nėra toks paprastas. Visai gali būti, kad į šią Žemę jį atsiuntė pats Dievas... Filmas nominuotas 4 „Oskarams“. Iš viso pelnė 13 tarptautinių kino apdovanojimų ir 34 nominacijas.
Nemigos kamuojamas Džekas lankosi įvairiuose nelaimėlių susitikimuose, klausosi jų išpažinčių ir drauge verkia. Jis skraido lėktuvais, kiekvienąkart tikėdamasis katastrofos. Tačiau kartą skrisdamas jis sutinka spalvingą asmenybę. Tailerio gyvenimas nepaprastas - nerūpestingas ir linksmas. Jis kartais linksmai ir nerūpestingai paprašo trenkti jam į galvą... Džekas neatsisako. Todėl tarp draugų užverda rimtos muštynės, ir netrukus jiedu įkuria klubą, kur vaikinai gali muštis iki sąmonės netekimo...
L.DiCaprio vaidinamas herojus valdo kontorą, kurios darbuotojai sugeba pasinerti į žmonių sapnus bei implantuoti naują informaciją ar panaikinti seną. Naujas užsakymas – už viliojantį atlyginimą reikia įsiskverbti į sėkmingo verslininko smegenis bei įrašyti informaciją, kuri leistų jo konkurentams pakoreguoti verslininko mąstyseną. Domas Cobb – talentingas vagis. Jis geriausias savo srities specialistas, kai kalbama apie ko nors išgavimą ar ko vertingo nukniaukimą, kol žmogus miega, o jo sąmonė tuo metu – pati pažeidžiamiausia.
Prieš metus į Žemę atvykęs ir beveik visus šešis Begalybės Akmenis susirinkęs galingasis Tanas (aktorius Josh‘as Brolin‘as) įvykdė savo pažadą: saugodamas Žemės ateitį, išnaikino pusę žmonijos. Tarp jų – ir ne vieną Keršytoją. Likusių gyvų superherojų perspektyvos taip pat nėra šviesios. Atrodo, kova pralaimėta galutinai. Tačiau Keršytojai taip lengvai nepasiduoda. Surasti naują viltį jiems padeda netikėtai sulauktas pastiprinimas. Iš pradžių prie susilpnėjusių herojų būrio prisijungia Skruzdėliukas ir Vapsva (akt. Paul‘as Rudd‘as ir Evangeline Lilly), o vėliau – ir viena galingiausių Visatos herojų, Kapitonė Marvel (akt. Brie Larson). Išlikusieji Keršytojai nutaria mesti paskutinį iššūkį Tanui, stoti į lemiamą kovą ir pabandyti atitaisyti Tano padarytą skriaudą bei atkurti tvarką Visatoje.
Pirmoji epopėjos dalis pasakoja apie berniuką - Luką Skaivokerį, gyvenantį drauge su dėde ir teta nedidelėje fermoje Tatunio planetoje. Berniukas trokšta mokytis, tačiau dėdei jis reikalingas padėti tvarkyti ūkį. Tuo metu galaktiką užvaldo žiaurus tironas, galintis sunaikinti visas planetas. Jam pasipriešina princesė Lėja. Ji išsiunčia pasiuntinį su robotu androidu į valdovo kosminį laivą. Čia reikia surasti "Mirties žvaigždę", galinčią sunaikinti galaktiką. Tatunio dykumoje sutinka Luką...
Pietų Bostone gyvena keturi draugai – eiliniai dvidešimtmečiai. Jų laisvalaikis nesiskiria nuo tūkstančių kitų vaikinų. Tačiau vienas kompanijos narys – Vilas Hantingas – turi unikalią prigimtinę dovaną: jis – genijus. Kai matematikos profesorius pastebi jo gabumus, jis primygtinai reikalauja, kad Vilas liautųsi švaistyti savo talentą ir pirmiausiai nusiunčia jį pas psichologą. Savaitiniai susitikimai su nieko nepasiekusiu, bet kadaise daug žadančiu psichoterapeutu, naudingi abiem – ir pacientui, ir psichologui.
1932-ųjų rimeikas pasakoja apie gangsterio Tonio Montanos (Al Pacino) ir jo artimo draugo Menio Rei pabėgimą į Majamį. Nužudęs įtakingą kubietį Montana pagaliau gali palikti bėglių stovyklas ir keliauti po JAV. Po keleto nesėkmingų mėginimų susirasti legalų darbą Montana su Rėjum pradeda prekiauti kokainu. Tonis greitai iškyla, bet kuo jis darosi įtakingesnis, tuo labiau auga jo priešų skaičius ir paranoja. Scenarijaus autorius Oliver Stone.
Režisieriaus Christopher Nolan epinis trileris pasakoja apie amerikiečių fiziką J. Robertą Openheimerį, vadovavusį atominės bombos kūrimo programoje „Manheteno projektas“. R. Openheimeriui priklauso idėja suburti visus fizikus, dirbančius atominės bombos srityje, į vieningą mokslinį centrą Los Alamose, JAV.
Džokeris, ko gero, yra vienas spalvingiausių blogiukų kino istorijoje. „Gimęs“ 1940 m., be daugybės komiksų, Džokeris iki šiol yra pasirodęs daugiau nei 250-yje filmų, televizijos serialų, knygų ir vaizdo žaidimų. Didžiuosiuose ekranuose Džokeris debiutavo 1966-aisiais, tačiau tikra megažvaigžde tapo 1989 m., kuomet jį suvaidino pats Džekas Nikolsonas. Venecijos kino festivalyje Geriausiu metų filmu pripažintoje juostoje režisierius Todd Phillips pateikia dar nematytą Džokerio atsiradimo istoriją. Gotamo mieste savo vietos gyvenime nerandantis Artūras Flekas (aktorius Joaquin‘as Phoenix‘as) dienomis dirba samdomu klounu, o vakarais stengiasi prasimušti kaip „stand-up“ komikas. Deja, nesėkmingai. Suirzęs, nusivylęs ir kartėlio kupinas Flekas vieną dieną tampa chuliganų auka. Galutinai nusivylęs ir ėmęs prarasti sveiką protą, Flekas pamažu ima virsti cinišku, žiauriu ir negailestingu Džokeriu.
Karšta 1983-iųjų vasara. 17-metis svajotojas Elijas tingiai leidžia dienas tėvų namuose Šiaurės Italijoje. Jis klausosi muzikos, groja pianinu, skaito knygas, žaidžia tinklinį, droviai flirtuoja su merginomis, nepraleidžia maudynių ir naktinių pramogų, kol į vilą šešioms savaitėms iš JAV atvyksta jaunas akademikas Oliveris. Jį kaip asistentą tyrimui apie graikų-romėnų kultūrą pasikviečia Elijo profesorius tėvas. Pasitikintis savimi išvaizdus žydų kilmės amerikietis stilingai rengiasi ir puikiai atrodo. Iš pradžių Elijas gan šaltai ir arogantiškai reaguoja į naują kaimyną, bet jau netrukus jie dviese važinėjasi dviračiais po apylinkes. Elijas nedrąsiai pradeda rodyti dėmesį spontaniškam 24-erių Oliveriui ir netrukus tarp jų įsiplieskia aistra.
Po sunkių skyrybų atsigaunantis Lukas turi naują merginą, naują darbą vaikų darželyje ir stengiasi pataisyti santykius su paaugliu sūnumi. Tačiau dėl atsitiktinių melagingų žodžių viskas ima žlugti, melas paplinta kaip virusas, o nedidelėje bendruomenėje pasklinda nepasitikėjimas.
Tai tikra istorija, kurią išgyveno ir užrašė juodaodis Solomonas Northupas dar XIX a. Niujorko valstijos Saratogos miestelyje su šeima gyvenęs Solomonas buvo nagingas dailidė, laisvalaikiu mėgęs groti smuiku. Vieną 1841-ųjų dieną du nepažįstami vyrai pasiūlė jam laikiną darbą - groti smuiku keliaujančiame cirke. Tačiau jį pagrobia ir parduoda į vergiją. Vyras patenka pas žiaurų šeimininką, kur tenka kovoti už savo gyvybę ir orumą. Po dvylikos metų Solomonas sutinka žmogų, kuris suteikia jam vilčių vėl tapti laisvam.
Meilės mieste Paryžiuje gyvena jauna, žavi ir naivi mergina vardu Amelija. Nuo pat vaikystės į pasaulį ji žiūrėjo visai kitokiomis akimis. Sukrėsta netikėtos mamos mirties (tiesiai ant jos užkrito nuo Noterdamo katedros nušokusi savižudė turistė iš Kanados) ir visiškai nekreipiančio į ją dėmesio gydytojo tėčio, kuris buvo prilietęs dukrelę tik vieną kartą ir tai per medicininį patikrinimą, ji pradėjo domėtis labai keistais dalykais - pastebėti pačius nereikšmingiausius dalykus. Užaugusi Amelija dirba kavinėje ir gyvena išnuomotame bute Monmartro rajone, bet jaučiasi labai vieniša. Tačiau ateina diena, po kurios viskas apsiverčia aukštyn kojom. Per televizorių pamačiusi reportažą apie tragišką princesės Dianos mirtį, Amelija paleidžia iš rankų buteliuko kamštelį, kuris nurieda iki kambario sienos ir išjudina iš vietos vieną plytą. Už jos mergina suranda senovišką dėžutę su nepažįstamo žmogaus nuotrauka, plastmasiniais kareivėliais ir kitokiomis smulkmenomis.
Šiltas vasaros rytas šiaurės Misūryje, JAV. Penktosios Niko ir Eimės vestuvių metinės. Pakuojamos dovanos, laukia romantiška šventė. Tačiau netikėtai dingsta Eimė. Vyras atrodo veikiau sutrikęs nei prislėgtas netekties, nors ir žino, kad yra pagrindinis įtariamasis, o iš Eimės dienoraščio paaiškėja, kad ši lyderė perfekcionistė galėtų išvesti iš pusiausvyros bet ką. Didėjant policijos ir žiniasklaidos spaudimui Nikas keistai išsisukinėja, kol akivaizdžiai įtūžta – net dvynė jo sesuo akimirką suabejoja brolio nekaltumu. Tiesa yra kur kas tamsesnė, painesnė ir šiurpesnė, nei galima numanyti.
Tai istorija apie berniuką Harį Poterį, kuris 10 metų pragyveno po laiptais ir tikėjo apgaulingais dėdės ir tetos pasakojimais, kad jo tėvai žuvo autoavarijoje, nors iš tikrųjų jie buvo nužudyti per Helovyno šventę. Per vieną savo gimtadienį Haris Poteris vis dėlto išsiaiškina visą teisybę apie tėvus ir apie randą savo galvoje. Be to, jis gauna netikėtą pasiūlymą-laišką, kurį atnešė pašto pelėda,- mokytis Hogvartso jaunųjų raganiukų ir burtininkų mokykloje, kur Hario laukia daug draugų ir daug priešų. Vienas tokių yra tamsos lordas Voldemortas, kuris suorganizavo Hario Poterio tėvų nužudymą, o dabar ketina Anapilin išsiųsti ir talentingąjį berniuką. Prasideda nepamirštami nuotykiai: jis išmoksta keisčiausių burtų, tampa kvidičo ( lyg ir krepšinio ant šluotų ) čempionu, padeda išperinti slibiniūkštį ir, slepiamas neregimojo apsiausto, leidžiasi į pavojingą žygį. Su keletu tikrų draugų Haris Poteris eina pasitikti stebuklingos savo lemties...
Harlanas Tombris yra itin sėkmingas (ir, žinoma, turtingas) rašytojas, švenčiantis 85-erių metų sukaktį. Šia proga į jo namus suvažiuoja visa didžiulė Harlano šeima. Kitą rytą po puikaus vakarėlio Harlanas randamas negyvas. Bylą tiriantis detektyvas Blankas labai greitai ima įtarti, kad mirtis nebuvo tokia natūrali, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Uždraudęs gausiai susirinkusiems giminaičiams bei tarnams išeiti iš namo, detektyvas pasiraitoja rankoves ir ima aiškintis, kas padėjo Harlanui persikelti į aną pasaulį.
Po visuotinio susinaikinimo dykuma virtęs pasaulis paniręs į chaosą. Vienoje iš nedaugelio vis dar žaliuojančių ir apie ateitį galvojančių oazių gyvena „Daugybės Motinų“ bendruomenė. Jos tiki, kad pasaulio ateitis – vaikai ir pasiryžusios padaryti viską, kad juos apsaugotų. Deja, tai padaryti pavyksta ne visuomet. Didžiulė baikerių gauja užpuola „Daugybę Motinų“ ir pagrobia keliasdešimt vaikų, tarp jų – ir Furiosą. Žiauraus karo vado Demento vadovaujami plėšikai netrukus atvyksta į Citadelę, kurią valdo vėliau tikra legenda tapsiantis piktadarys, pulkininkas Džozefas Mūras, išgarsėsiantis „Nemirtingojo Džo“ vardu. Dviem piktadariams susikovus dėl valdžios, jaunajai Furiosai teks pasitelkti visą savo drąsą, išmintį ir įgūdžius, kad išgyventų. Bet būsimoji imperatorė nenusiteikusi vien tik išgyventi – ji tvirtai pasiryžusi padaryti viską, kad sugrįžtų namo.
XVIII a. pradžia. Anglai išdidžiai kovoja su prancūzais. Nepaisant to, ančių lenktynės ir ananasų valgymas klesti. Gležna karalienė Ana (akt. Olivia Colman) užima sostą, o jos artima draugė, ledi Sara (akt. Rachel Weisz), kol karalienė jaučiasi prastai, pastarosios pavedimu valdo šalį. Kai rūmuose pasirodo nauja tarnaitė Abigailė (akt. Emma Stone), jos žavesys akimirksniu pavergia Sarą. Sara priima Abigailę po savo sparnu, o Abigailė pamato galimybę grįžti į aristokratišką gyvenimą. Kadangi karas atima iš Saros daugybę jos laiko, Abigailė nusprendžia tapti karalienės kompanione. Jų auganti draugystė suteikia Abigailei šansą įvykdyti savo ambicijas ir ji neleis moterims, vyrams, politikai ar triušiams maišytis jos kelyje.
Pagrindiniai herojai - keturi vaikai Liusė, Edmundas, Sjūzana ir Piteris - Antrojo pasaulinio karo metais iš Londono išvežami į saugesnę provinciją. Jie apsigyvena pagyvenusio profesoriaus name kaime, kur ir prasideda neįtikimi jų nuotykiai. Kartą, žaisdami slėpynes, vaikai aptinka seną drabužių spintą, kurioje atsiveria slaptos durys - įėjimas į stebuklingą Narnijos šalį. Tai nuostabus, taikus kraštas, kuriame gyvena kalbantys gyvūnai, kentaurai ir milžinai. Deja, ramūs Narnijos laikai - jau praeityje. Stebuklingą šalį užvaldė pikta Baltoji ragana ir pavertė ją šaltu amžinos žiemos kraštu. Netikėtai Narnijoje atsidūrę vaikai tampa paskutine šios nuostabios šalies viltimi. Kartu su buvusiu Narnijos valdovu, išmintinguoju liūtu Aslanu, herojai meta iššūkį raganai. Tik jie vieninteliai gali išvaduoti stebuklų šalį iš stingdančių ledo kerų. Tačiau kova su galinga ragana ir jos parankiniais bus ilga ir sunki…