Filmo herojus – romantiškas keistuolis, kuris tik mamos padedamas išvengia nevispročių mokyklos. Nuo vaikystės invalidas, vaikščioja tik su specialiais protezais. Tačiau atsikračius protezų paaiškėja, jog jis gali greitai bėgioti ir gerai žaisti amerikiečių futbolą. Per futbolą patenka į koledžą. Vietnamo kare nuo žūties išgelbėja visą kuopą ir tampa didvyriu. Vos pradėjęs žaisti stalo tenisą, sėkmingai apgina armijos garbę. Nuo vaikystės draugauja su mergaite, kurią įsimyli, tačiau atsako sulaukia ne iš karto. Jis tampa milijardieriumi, nors išlieka kvailas, geraširdis ir naivus. Jam sekasi, jis visur pirmas. Ar tik kvailys gali būti geras, nesavanaudis ir kilnus?

Ar žmonijai lemta mirti Žemėje? Ar vis tik mes, kaip rasė, sugebėsime rasti būdų, kaip užkariauti beribę Visatą ir susikurti naujus namus kol kas dar neatrastose planetose? Grupė bebaimių astronautų, vadovaujamų profesionalaus lakūno ir inžinieriaus Kuperio, iškeliauja į kosmoso gelmes ieškoti atsakymų ir atrasti naujų pasaulių.

Pietų Bostone gyvena keturi draugai – eiliniai dvidešimtmečiai. Jų laisvalaikis nesiskiria nuo tūkstančių kitų vaikinų. Tačiau vienas kompanijos narys – Vilas Hantingas – turi unikalią prigimtinę dovaną: jis – genijus. Kai matematikos profesorius pastebi jo gabumus, jis primygtinai reikalauja, kad Vilas liautųsi švaistyti savo talentą ir pirmiausiai nusiunčia jį pas psichologą. Savaitiniai susitikimai su nieko nepasiekusiu, bet kadaise daug žadančiu psichoterapeutu, naudingi abiem – ir pacientui, ir psichologui.

Režisieriaus Christopher Nolan epinis trileris pasakoja apie amerikiečių fiziką J. Robertą Openheimerį, vadovavusį atominės bombos kūrimo programoje „Manheteno projektas“. R. Openheimeriui priklauso idėja suburti visus fizikus, dirbančius atominės bombos srityje, į vieningą mokslinį centrą Los Alamose, JAV.

78-erių metų Karlas Fredriksenas svajojo apie tai, kad pripūs daugybę balionų ir išskris pasižvalgyti į Pietų Amerikos laukinę gamtą. Vieną gražią dieną senukas pagaliau ryžosi… Pūtė ir pūtė ir pagaliau pripūtė tūkstančius spalvotų balionų, kurie atplėšė jo seną namelį pakėlė į orą. Tačiau jis net baisiausiame košmare neįsivaizdavo, kad netrukus į jo duris (beje, kabančias kelių kilometrų aukštyje) pasibels ne kas kitas, o labiausiai nekenčiamas vaikas iš visų, kiek tik jis pažįsta – Raselas…

Filmo „Žmogus-Voras: Toli nuo namų“ pabaigoje žmonija sužino, kas slepiasi po paslaptingojo superherojaus kauke. Nors Piteris Parkeris džiaugiasi, kad savo dvigubo gyvenimo nebereikia slėpti nuo savo merginos, vis tik padidėjęs žmonių dėmesys vaikinui ir jo artimiesiems nemenkai apsunkina gyvenimą. Suvokęs, kad yra galimybė pakeisti susidariusią situaciją, Piteris pagalbos kreipiasi į daktarą Streindžą. Daktarui, kaip žinia, pavaldžios tokios laiko ir erdvės paslaptys, kokios paprastiems žmonėms net nesisapnuoja. Streindžas gali pakeisti realybę taip, kad niekas ir toliau nežinotų tiesos apie žmogų-vorą. Tiesa, „niekas“ išties reiškia visus: ir Piterio merginą, ir šeimą, ir draugus. Suvokęs, kad tokia kaina galbūt yra per didelė, nei jis norėtų mokėti, Piteris pabando sustabdyti Streindžą ir tuomet ištinka katastrofa.

Brendimas kartais primena duobėtą kelią – būtent taip atrodo vienuolikmetei Riley Anderson, kurios tėtis gavo naują darbą ir iš jaukaus gimtojo miesto šeima persikelia į niekad nepailstantį San Francisko didmiestį. Kaip ir visus žmones, Riley per gyvenimą lydi penkios emocijos: Laimė, Nelaimė, Baisulys, Pyktis ir Bjaurastis. Mieli ir spalvingi nuotaikų žmogučiai yra įsikūrę mergaitės galvoje – moderniame emocijų valdymo centre ir kasdien jai pataria sprendžiant kasdienes problemas mokykloje bei namie. Persikrausčius į naują miestą, Riley emocijų būstinėje kyla sąmyšis – mergaitei nepatinka naujoji mokykla ir ją kankina senųjų draugų ilgesys. Nors Riley galvoje tūnanti Laimė kaip įmanydama stengiasi jai įpūsti pozityvių minčių, likusios emocijos nesutaria, kaip mergaitė turėtų priimti naująjį savo gyvenimą. Ar pavyks Laimei įkalbėti Nelaimę ir Baisulį padėti mergaitei į pasaulį pažvelgti šviesesnėmis spalvomis?

Paskutiniosios trilogijos dalies veiksmas žiūrovus nukelia į ateitį. Sunaikinus mutantus ir jų pasaulį čia liko tik Loganas ir Profesorius X. Loganas jau susenęs ir beprarandantis savo ypatingas galias: kūnas nebepajėgia pats išgydyti patirtų žaizdų, todėl jo oda išvagota senų randų. Profesorius X irgi nebe toks, kaip anksčiau – jį įveikė Alzhaimerio liga, todėl jis beveik nieko nebepamena. Nusilpę ir pavargę herojai vis dėlto bus priversti stoti į dar vieną kovą prieš blogį ir išgelbėti jauną mergaitę Laurą, kuri yra labai panaši į Loganą. Galbūt mutantų pasaulis dar turi vilčių atgimti?

Po tėvų nužudymo gyvenimu nusivylęs Briusas Veinas keliauja po pasaulį bandydamas suprasti, kas verčia žmones daryti nusikaltimus, išmokti jų nebebijoti ir, galiausiai, nugalėti demonus savo viduje. Sugrįžęs į Gotamą, kadaise gražų ramų miestą, jis pamato, kad miestas skęsta nusikaltimuose, moralinį nuopolį išgyvena visi, išskyrus porą senų gerų policininkų. Padedamas kelių senų draugų, Briusas sukuria Betmeną, savo kitą aš, kad savo skausmą, pyktį ir baimę nukreiptų tinkama linkme ir taptų gėrio jėga.

Susidūręs su profesinėmis nesėkmėmis ir išgyvendamas vidutinio amžiaus krizę, Veidas Vilsonas nusprendžia Deadpool personažą išleisti į užtarnautą poilsį ir tampa naudotų automobilių pardavėju. Tačiau kai jo draugams, šeimai ir visam pasauliui ima grėsti pavojus, Deadpool pasiryžta dar kartą ištraukti iš pensijos savo katanas. Jis taip pat pasikviečia pagalbon savo geriausią bičiulį Ernį ne tik kovoti už jų išlikimą, bet svarbiausia, ir už jų palikimą. Trečiasis „Deadpool“ filmas „Deadpool ir Ernis“ žymi pirmąjį Iksmenų serijos įrašą „Marvel“ kino visatoje. Ankstesnius serijos filmus prodiusavo ir platino kino studija „20th Century Fox“, kol 2019 m. kino studija „Disney“ įsigijo studiją ir teisę įtraukti Deadpool bei kitus Iksmenų personažus į bendrą „Marvel“ kino visatą.

Pagrindinis filmo herojus - turtingas filantropas Tony'is Starkas (jį vaidina Robertas Downey'is jaunesnysis) - sukonstruoja šarvus, paverčiančius jį praktiškai nenugalimu robotu. Ir stoja kovon su blogiu. Istorijos pradžia - nelemtų aplinkybių sutapimas. Būsimasis Geležinis žmogus pagrobiamas nusikaltėlių, kurie siekia pasinaudoti išradėjo talentu ir nori priversti jį sukonstruoti ginklą, kokio žmonija dar neregėjo. Užuot paklusęs pagrobėjų reikalavimams, T. Starkas visas savo jėgas ir intelektą panaudoja kitam tikslui - sukurti šarvus, kuriais apsivilkęs galėtų išsiveržti iš nelaisvės. Filantropo ir išradėjo pastangos apvainikuojamos sėkme. Gimsta naujas nusikaltėlių siaubas - Geležinis žmogus.

Daužantis plytas ir valgantis grybus italų santechnikas, vardu Mario, keliauja per Grybų karalystę su princese Pyč ir grybu, vardu Toudas, kad surastų savo brolį dvynį Luidžį ir išgelbėtų pasaulį nuo tirono, liepsnomis besispaudančio drakono, Kupų karaliaus Bauzerio.

Pinigų pervežimas Amerikoje – itin pavojingas darbas. Sužeisti ar žuvę darbuotojai čia labiau taisyklė, o ne išimtis. Esant nuolatiniam žmonių poreikiui, į vieną Los Andžele dirbančią pinigų pervežimo komandą priimamas naujas darbuotojas (jį vaidina Jason‘as Statham‘as). Kolegoms paslaptingas naujokas apie save nieko nepasakoja. Nepasisako net vardo, paprašydamas į jį kreiptis tiesiog „H“. Vienos iš pirmųjų jo užduočių metu komandą užpuola kaukėti plėšikai, ryžtingai nusiteikę perimti šarvuoto automobilio krovinį. Apstulbusių kolegų akyse „H“ pats vienas ramiai ištaško užpuolikus, neužsidirbdamas nė menkiausio įbrėžimo. Tiek inkasatoriai, tiek jų vadovybė netrunka susivokti, kad „H“ toli gražu nėra paprastas vyrukas, ieškojęs darbo. Dabar juos ima kamuoti kitas klausimas: kas iš tiesų yra šis paslaptingas nepažįstamasis ir kokie jo tikslai.

Po 15-os metų, kai 1963 Helovyno naktį nužudė savo seserį, Maiklas Majersas pabėga iš psichiatrinės ligoninės ir grįžta į mažą Hadonfyldo miestelį Ilinojuje, kad vėl galėtų žudyti.

Quentin‘as Tarantino neabejotinai yra vienas originaliausių mūsų laikų kino kūrėjų. Kiekviena nauja jo juosta sukelia šurmulį visame pasaulyje. Ne išimtis ir šis, devintasis jo filmas, kuriame tikrovė susipina su išmone, o realiai gyvenę žmonės paklūsta nežabotai režisieriaus fantazijai. 1969-ųjų Los Andželas, pati Holivudo „Aukso amžiaus“ pabaiga. Juostos centre – pagal žymiojo aktoriaus Burt‘o Reynolds‘o paveikslą sukurtas pagrindinis herojus Rikas Daltonas ir jo geriausias bičiulis bei dubleris Klifas Butas. Kentėdami nuo mažėjančios vaidmenų pasiūlos ir desperatiškai siekdami išlaikyti ankstesnį statusą bei gyvenimo būdą, vyrukai įsipainioja į pačias neįtikėtiniausias istorijas, kurių fone – ir būsimasis žudikas Čarlis Mensonas, ir jo nužudytoji aktorė Šeron Teit, ir daugybė kitų to meto žvaigždžių.

Andrėja, jauna mergina iš mažo miestelio, vos tik baigusi koledžą gauna darbą. Ji pradeda dirbti garsaus ir įtakingo madų žurnalo leidėjos ir vyriausiosios redaktorės Mirandos Pristli asistente. Andrėja atsiduria įstaigoje, kur už kiekvieno kampo tik ir girdisi „Prada!“, „Armani!“, „Versace!“. Kiekvieną mielą dieną Andrėjos ištvermė bandoma trumpais griežtais nurodymais telefonu: nupirkti specialiai redaktorei pasiūtus „Chanel“ teniso šortukus, Mirandos padūkėlėms dukroms asmeniniu lėktuvu į Paryžių nuskraidinti naujausią, dar knygynų lentynose nepasirodžiusią knygą apie Harį Poterį, patiekti Mirandai latte kavą tokio tirštumo, kokio ji labiausiai mėgsta ir t.t. Užduotys sunkėja nuo paprasčiausiai nemalonių iki tiesiog nežmoniškų, ir Andrėja pamažu pradeda suvokti, kad tas darbas, dėl kurio jos bendraamžės kristų negyvos, ją gali nuvaryti į kapus.

Į Jungtinių Valstijų burtininkų kongresą atvykusį magiškuosius gyvūnus tyrinėjantį ir gelbėjantį Niutą Skamanderį ištinka bėda – pasprunka keletas jo stebuklingame lagaminėlyje laikytų fantastinių gyvūnų. Tuo pasinaudojusi suaktyvėja burtininkų išnaikinimo siekianti organizacija. Magijos pasaulio valdžia dėl to labai nepatenkinta ir Niutas priverstas sprukti. Krizę dar labiau paaštrina didėjanti nesantaika tarp burtininkų ir žiobarų. Skamanderis privalo išsiaiškinti, kas slypi už staiga kilusio chaoso ir skleidžiamos panikos, ir, be to, kuo greičiau sugaudyti iš jo lagaminėlio pasprukusius fantastinius gyvūnus, kol šie nespėjo pridaryti žalos.

Kai brolių Šerlokų sesuo Enola sužino, kad jų mama dingo, ji leidžiasi jos ieškoti. Ji pergudrauja savo įžymųjį brolį, pabėga iš namų Londone, sutinka inspektorių Lestreidą ir pradeda ieškoti jaunojo lordo.

Po teroristinio išpuolio Kijevo operos teatre CŽV agentas bendradarbiauja su didžiosios Britanijos žvalgyba, norėdamas pasipriešinti Rusijos oligarchui, kuris padarė savo kapitalą ginklų prekyboje. Norėdami tai padaryti, agentai naudoja laiko inversiją, kuri priverčia įvykius, ir kurie jau įvyko, grįžti atgal.

Pagal Terry Pratchetto knygą sukurtoje pasakoje Kalėdų realijos atrodo tarsi kreivame veidrodyje. Plokščiasis pasaulis, nepaisant kai kurių smulkių skirtumų (pvz. to, kad jis keliauja per begalinę visatą ant milžiniško vėžlio, dėl kurio lyties nepaliauja ginčytis mokslininkai, nugaros), yra labai panašus į mūsiškį. Net ir šventės panašios - mes švenčiam Kalėdas, diskiečiai švenčia Kiaulėdas. Galbūt jie, kaip ir mes, prisiryja kaip kiaulės per minėtą šventę... Taigi, yra Kiaulėdos, yra ir Kiaulėdų Senelis, kuris užsiima tuo, kad Kiaulėdų išvakarėse kiaulėmis kinkytomis rogėmis skrieja per pasaulį, lenda pas žmones namo per kaminą, suvalgo jam paliktą pyragėlį, susirenka kiaulėms paliktus runkelius, pasako "Ho ho ho", palieka kokią nors smulkmeną ir išnyksta. Tačiau plokščiam pasauliui, kuriame vaikai laukia dovanų, iškyla baisi grėsmė. Kažkur Kiaulėdų senelis pradingsta, o be jo šventinis stebuklas tikrai neįvyks. Išgelbėti padėtį gali tik Nematomo universiteto burtininkai.