Po žmonos ir jos meilužio nužudymo bankininkas Andrew Dufresne nuteisiamas kalėti Šoušenko kalėjime. Bėgant metams, jis išlaiko viltį ir svajones išeiti laisvėn ir ilgainiui užsitarnauja pagarbą iš kitų kalinių, ypač vieno - “Red“ Reddingo, kuris savo rankose laikė visą kalėjimo juodąją rinką. Andrew tampa įtakingu nuteistuoju. Bet ar taps jo svajonės realybe?
Filmo herojai – mafijozai, jų žmonos, samdomi žudikai ir kitokie kriminalinių skaitalų personažai – daug kalba, cituoja Bibliją, mąsto apie gyvenimą, žudo, sėdi kavinėse. 1995 m. už geriausią scenarijų filmas laimėjo "Oskarą" bei gavo dar 6 nominacijas.
Ar žmonijai lemta mirti Žemėje? Ar vis tik mes, kaip rasė, sugebėsime rasti būdų, kaip užkariauti beribę Visatą ir susikurti naujus namus kol kas dar neatrastose planetose? Grupė bebaimių astronautų, vadovaujamų profesionalaus lakūno ir inžinieriaus Kuperio, iškeliauja į kosmoso gelmes ieškoti atsakymų ir atrasti naujų pasaulių.
Fotografas Džefas patenka į avariją ir yra įkalintas savo mažame bute dėl kojos traumos. Prižiūrėti jo kartas nuo karto ateina slaugė Stela, kuri nuolat su juo šnekučiuojasi asmeninėmis temomis. Dar viena veikėja – Džefo sužadėtinė Liza, kuri be galo jį įsimylėjusi ir stengiasi daryti viską, kad tik mylimasis pasijaustų geriau. Džefas dažnai būna vienas ir nuobodžiauja, bet ilgainiui suranda jam pasitenkinimą keliančią veiklą: stebėti kaimynus pro savo buto langą. Vieną vakarą, Džefas išgirsta dūžtančio stiklo garsą ir moters šauksmą, o vidury nakties pastebi, kad gretimo namo gyventojas, slaugantis savo sergančią žmoną, palieka namus su dideliu lagaminu. Kitą rytą Džefas su Stela pastebi, kad šis kaimynas (Torvaldas) įtariai žiūri pro langą, o jo žmonos nebėra. Džefui kyla įtarimas dėl galimos žmogžudystes, o jam į pagalba surasti įkalčius stoja Stela ir Liza.
Pagal tikrą istoriją sukurta biografinė drama, pasakojanti apie netikėtą inteligentiško, talentingo juodaodžio pianisto Donaldo Širlio ir netašyto italų kilmės apsaugininko iš Bronkso – Frenkio „Lūpos“ Valelongos draugystę. Praėjusio amžiaus viduryje (filmo veiksmas vyksta septintajame dešimtmetyje) pietinėse Amerikos valstijose dar galiojo segregacijos įstatymai, pagal kuriuos buvo legalu neįsileisti ar neaptarnauti juodaodžių įvairiose paslaugų ir pramogų vietose.
1944 metų gegužės 6 diena. Tą dieną sąjungininkų armijos išsilaipina Normandijoje. Jauni amerikiečių kareiviai nežino, koks pragaras jų laukia, ir kupini ryžto bei vilties veržiasi į krantą, kur siaučia švininis priešo uraganas... Kapitonui Džonui Mileriui – tai didžiausias ir žiauriausias iš patirtų mūšių. Našlės Rajan trys sūnūs žuvo kare, liko vienintelis – eilinis Rajanas. Aukšti armijos pareigūnai nutaria, kad karas jau baigėsi ir jaunuolis privalo grįžti namo, rūpintis skausmo palaužta motina. Kapitonas Džonas Mileris ir septyni geriausi jo kareiviai gauna įsakymą rasti priešo užnugaryje besikaunantį Rajaną ir sveiką gyvą atgabenti į armijos štabą...
Reičelė Solando dingo kaip į vandenį. Ji ištrūko pro užrakintas kameros duris. Praėjo nepastebėta pro kelias apsaugos užkardas. Išėjo palikusi abi poras batų ir... paslaptingą skaičių seką ant popieriaus lapo. Du pareigūnai, atvykę tirti mistiško Reičelės Solando dingimo, netrukus pasijus izoliuoti saloje, kurią nuo žemyno visiškai atskirs didžiausia per tris dešimtmečius audra. Kol vėjas ir vanduo nenuplovė paskutinių Reičelės Solando pėdsakų, jie privalės įminti jos dingimo mįslę ir atskleisti paslaptis, kurias saugo Kuždesių sala.
Režisieriaus Christopher Nolan epinis trileris pasakoja apie amerikiečių fiziką J. Robertą Openheimerį, vadovavusį atominės bombos kūrimo programoje „Manheteno projektas“. R. Openheimeriui priklauso idėja suburti visus fizikus, dirbančius atominės bombos srityje, į vieningą mokslinį centrą Los Alamose, JAV.
The Grand Budapest Hotel tells of a legendary concierge at a famous European hotel between the wars and his friendship with a young employee who becomes his trusted protégé. The story involves the theft and recovery of a priceless Renaissance painting, the battle for an enormous family fortune and the slow and then sudden upheavals that transformed Europe during the first half of the 20th century.
Frenkas – šešiolikmetis mokinys. Vieną gražią dieną jis suvokia, kaip galima pasipelnyti apgaulės būdu. Jis apsimeta įvairiausios profesijos atstovais ir neteisėtų būdu įgyja pustrečio milijono dolerių. Netrukus Frenką ima persekioti ryžtingas FTB pareigūnas Karlas. Frenkas visai to nepaiso ir šaiposi iš Karlo, kartais jam skambinėdamas telefonu. Kai Frenko gyvenime atsiranda gražuolė Brenda, jis paprašo jos rankos. Deja, Frenko laimė gali trukti neilgai.
Brendimas kartais primena duobėtą kelią – būtent taip atrodo vienuolikmetei Riley Anderson, kurios tėtis gavo naują darbą ir iš jaukaus gimtojo miesto šeima persikelia į niekad nepailstantį San Francisko didmiestį. Kaip ir visus žmones, Riley per gyvenimą lydi penkios emocijos: Laimė, Nelaimė, Baisulys, Pyktis ir Bjaurastis. Mieli ir spalvingi nuotaikų žmogučiai yra įsikūrę mergaitės galvoje – moderniame emocijų valdymo centre ir kasdien jai pataria sprendžiant kasdienes problemas mokykloje bei namie. Persikrausčius į naują miestą, Riley emocijų būstinėje kyla sąmyšis – mergaitei nepatinka naujoji mokykla ir ją kankina senųjų draugų ilgesys. Nors Riley galvoje tūnanti Laimė kaip įmanydama stengiasi jai įpūsti pozityvių minčių, likusios emocijos nesutaria, kaip mergaitė turėtų priimti naująjį savo gyvenimą. Ar pavyks Laimei įkalbėti Nelaimę ir Baisulį padėti mergaitei į pasaulį pažvelgti šviesesnėmis spalvomis?
Teodoras pragyvenimui užsidirba rašydamas laiškus. Ne, jis nėra Nigerijoje įsikūręs „spamer'is", siuntinėjantis viso pasaulio žmonėms pranešimus apie netikėtai atsiradusį palikimą. Teodoras yra itin jautrios sielos asmenybė, tad padeda surašyti už širdies griebiančius asmeniškus laiškus nepažįstamiesiems, kurie patys to padaryti nesugeba. Netikėtai nutrūkus ilgiems santykiams su mergina, Teodoras puola į neviltį. Tačiau po kiek laiko jo dėmesį patraukia ir suintriguoja itin pažangi žaviu moterišku balsu kalbanti ir į kiekvieną „šeimininko" norą reaguojanti kompiuterio operacinė sistema, tobulėjanti ir besikeičiasi priklausomai nuo kompiuterio savininko asmenybės.
Harlanas Tombris yra itin sėkmingas (ir, žinoma, turtingas) rašytojas, švenčiantis 85-erių metų sukaktį. Šia proga į jo namus suvažiuoja visa didžiulė Harlano šeima. Kitą rytą po puikaus vakarėlio Harlanas randamas negyvas. Bylą tiriantis detektyvas Blankas labai greitai ima įtarti, kad mirtis nebuvo tokia natūrali, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Uždraudęs gausiai susirinkusiems giminaičiams bei tarnams išeiti iš namo, detektyvas pasiraitoja rankoves ir ima aiškintis, kas padėjo Harlanui persikelti į aną pasaulį.
Polą Atreidą, kartu su visa savo kilminga gimine priverstą keliauti į tolimą, atšiaurią ir vieną pavojingiausių Visatoje dykumų planetą Arakį, dar vadinamą Kopa. Nors atšiaurus gyvenimui, Arakis yra ypatinga planeta, kadangi tik joje yra išgaunama vertingiausia Visatos medžiaga, pažadinanti ypatingas žmogaus proto galias. Daugėjant intrigų dėl siekio valdyti šio neįkainojamo ištekliaus gavybą, Polas ir jo motina priversti iškeliauti pas fremenus – dykumose gyvenančius vietinius Arakio gyventojus. Prasideda Polo Atreido kelionė link to, kuo tapti jam lemta nuo pat gimimo: žmogumi, kuris pakeis ne tik savo giminės, bet viso Arakio bei visos Visatos istoriją.
Betmenas – sugrįžta į didžiuosius ekranus su istorija apie savo kaip kaukėto kovotojo už teisybę kelio pradžią. Gotamo miestui kenčiant nuo įvairiausių piktadarių ir nusikaltėlių, jaunajam milijonieriui Briusui Veinui trūksta kantrybė ir jis nusprendžia priemonių imtis pats. Siekdamas paslaptyje išlaikyti savo tapatybę, Briusas su nusikaltėliais ima kovoti vilkėdamas šikšnosparnį primenantį kostiumą, o dėkingi miesto gyventojai netrunka paslaptingąjį kovotoją pavadinti Betmenu. Padedamas ištikimo liokajaus Alfredo ir policijos leitenanto Džeimso Gordono, Betmenas netrukus susiduria su Mįsliumi – paslaptingu žudiku, nusitaikiusiu į Gotamo elitą. Sekdamas Mįsliaus pėdsakais, Betmenas bus priverstas pasikliauti keisčiausiais sąjungininkais, atras savo šeimos ryšį su Gotamo kriminaliniu pasauliu ir turės pasitelkti visą savo išmintį, jėgas bei resursus, kad įvykdytų teisingumą galingiems korumpuotiems nusikaltėliams, baimės gniaužtuose įkalinusiems jo mylimą miestą.
Po beveik 13 metų režisierius James Cameron kviečia sugrįžti į fantastinį Pandoros pasaulį, kur vanduo susieja viską – prieš gimstant ir po mirties. Po konflikto tarp žmonių kolonizatorių ir vietinių Na‘vi genties atstovų, buvęs jūrų pėstininkas Džeikas Salis (akt. Sam Worthington) tapo tikru Na‘vi genties nariu ir dabar gyvena su savo nauja šeima. Bet pažįstama grėsmė sugrįžta užbaigti tai, kas buvo pradėta anksčiau ir Džeikas privalo įkvėpti Neytiri (akt. Zoe Saldana) bei visą Na‘vi armiją, kad apsaugotų jų planetą.
Po daugiau nei šešerių metų į šį festivalį sugrįžęs režisierius įtraukia į intelektualaus serijinio žudiko pasaulį, kurį įkūnija aktorius Matt Dillon. Filmo veiksmas nukelia žiūrovą į 8-9 dešimtmečio Vašingtoną, kuriame Džekas vykdo kraupias žmogžudystės, o jas atlieka vidinis jo demonas Verge (akt. Bruno Ganz). Žudikas jau filmo pradžioje susiduria su ne pačia maloniausia moterimi, kurią nuostabiai suvaidina Uma Thurman, ir ši pradeda jį įtarinėti esant serijiniu žudiku. Ji, žinoma, neklysta. Tačiau Džekas pasiruošęs atsakyti – jo vidinis demonas viską laiko savo rankose.
Styvas Roždersas (akt. Chris Evans) – silpnas mažylis, gimęs Didžiosios depresijos metais vargingoje ir nepasiturinčioje šeimoje. Antrojo pasaulinio karo metu vaikinas svajojo apie karinę tarnybą, deja, ir čia jam koją pakišo sveikata. Liesas, silpnos sveikatos Styvas pripažįstamas netinkamas karo tarnybai. Nukabinusį nosį vaikiną užkalbina generolas Česteris Filipsas (akt. Tommy Lee Jones) ir pasiūlo savanoriškai dalyvauti moksliniame eksperimente. Bandymo metu paliegęs Styvo kūnas transformuojasi į raumeningą ir tvirtą, o pats vaikinukas tampa didvyriu – Kapitonu Amerika, apsiginklavusiu skydu ir ginančiu savo šalies piliečius.
Erdvėlaivis „Avalon“ į tolimą planetą, pavadintą „Sodyba II“, gabena daugiau nei penkis tūkstančius žmonių, pasiryžusių pradėti naują gyvenimą toli nuo gimtosios Žemės. Kadangi kelionė tolima, visi keleiviai užšaldyti specialiose miego kamerose ir bus atgaivinti tik erdvėlaiviui priartėjus prie tikslo. Tačiau avarijos metu sugenda Džimo miego kamera, likus 90-čiai metų iki skrydžio pabaigos. Suvokęs, kad nesuras būdo vėl užsišaldyti, naujosios planetos jis nepasieks, jis nutaria sugadinti gražuolės Auroros miego kamerą.
Šioji „Žvaigdžių karų“ dalis bus 2015 metais pasirodžiusio filmo „Žvaigždžių karai: Galia nubunda“ tęsinys. Pastarajame filme Rei (akt. Daisy Ridley) pajunta savyje nubudusią Galią. Nuošalioje pasaulio saloje susitikusi su atsiskyrėliu tapusiu Liuku Skaivokeriu (akt. Mark Hamill), mergina taps jo mokine. O kas taps paskutiniu džedajumi?