„Šindlerio sąrašas“ – tai tikrais faktais paremta Steveno Spielbergo epinė drama apie holokaustą Antrojo pasaulinio karo metais ir žmogų, kuris netikėtai tapo žydų gelbėtoju. Neatgailaujančiam mergišiui, sugebančiam pelnytis iš karo, Oskarui Šindleriui dirbo tik Lenkijos žydai, ši pigi darbo jėga gamino virtuvinius įrankius Trečiajam reichui. Tačiau, tapęs uždaro geto, kuriame buvo priversti gyventi Krokuvos žydai, žiaurios likvidacijos liudininku, Šindleris suprato, kad nacizmas yra tikrasis blogis. Jo darbuotojai išsiunčiami į darbo stovyklas, čia jiems vadovauja sadistiškas nacistas Amonas Giotė. Padedamas savo buhalterio Icchako Šterno, Šindleris ėmė sudarinėti sąrašą „svarbiausių“ žydų. Papirkęs Giotę, Šindleris sugebėjo iš stovyklos išlaisvinti 1100 žmonių ir užtikrinti jų saugumą įdarbinęs savo amunicijos gamykloje Čekoslovakijoje. Nuostabus Spielbergo filmas yra itin jaudinantis, stebina savo vaizdingumu ir nepalieka abejingų.

Nemigos kamuojamas Džekas lankosi įvairiuose nelaimėlių susitikimuose, klausosi jų išpažinčių ir drauge verkia. Jis skraido lėktuvais, kiekvienąkart tikėdamasis katastrofos. Tačiau kartą skrisdamas jis sutinka spalvingą asmenybę. Tailerio gyvenimas nepaprastas - nerūpestingas ir linksmas. Jis kartais linksmai ir nerūpestingai paprašo trenkti jam į galvą... Džekas neatsisako. Todėl tarp draugų užverda rimtos muštynės, ir netrukus jiedu įkuria klubą, kur vaikinai gali muštis iki sąmonės netekimo...

L.DiCaprio vaidinamas herojus valdo kontorą, kurios darbuotojai sugeba pasinerti į žmonių sapnus bei implantuoti naują informaciją ar panaikinti seną. Naujas užsakymas – už viliojantį atlyginimą reikia įsiskverbti į sėkmingo verslininko smegenis bei įrašyti informaciją, kuri leistų jo konkurentams pakoreguoti verslininko mąstyseną. Domas Cobb – talentingas vagis. Jis geriausias savo srities specialistas, kai kalbama apie ko nors išgavimą ar ko vertingo nukniaukimą, kol žmogus miega, o jo sąmonė tuo metu – pati pažeidžiamiausia.

Tomas A. Andersonas dieną būna paprastas kompiuterių programuotojas, o naktį – tampa programišiumi Neo. Jis jau seniai abejojo tikrove, tačiau tiesa, kurią netrukus sužino, pranoksta jo vaizduotę. Su Neo susisiekia legendinis programišius Morfijus, vyriausybės laikomas teroristu. Morfijus parodo Neo tikrąjį pasaulį – nusiaubtą dykynę, kur didžiąją žmonijos dalį valdo mašinos. Žmonės įkalinti dirbtiniame pasaulyje – Matricoje. Neo grįžta į Matricą ir kaip sukilėlis ima kovoti su mašinų agentais.

Režisierius ypač didžiuojasi 23 minučių trukmės scena bare, kuriame lėbauja ir karo reikalus palaidais liežuviais aptarinėja fiureriui užpakalį laižantys žiauruoliai naciai. Jų laukia, švelniai tariant, nekoks likimas, nes slaptai misijai pasiryžę žydų kilmės amerikiečių kareiviai po mažą žingsnelį infiltruojasi į priešo gretas, o po to stilingai ir brutaliai išžudys Trečiojo Reicho niekšus. Tuo tarpu nuo neišvengiamos egzekucijos pasprukusi ir kino teatrą Paryžiuje atidariusi žavi mergina planuoja asmeninę keršto akciją už lageryje sušaudytą šeimyną. Galite būti tikri, kad filme kraujas liesis upeliais, herojai laidys "tarantiniškus" sąmojus, o mes mėgausimės kinematografiškais momentais, kurių neveltui laukėme taip ilgai.

Prieš metus į Žemę atvykęs ir beveik visus šešis Begalybės Akmenis susirinkęs galingasis Tanas (aktorius Josh‘as Brolin‘as) įvykdė savo pažadą: saugodamas Žemės ateitį, išnaikino pusę žmonijos. Tarp jų – ir ne vieną Keršytoją. Likusių gyvų superherojų perspektyvos taip pat nėra šviesios. Atrodo, kova pralaimėta galutinai. Tačiau Keršytojai taip lengvai nepasiduoda. Surasti naują viltį jiems padeda netikėtai sulauktas pastiprinimas. Iš pradžių prie susilpnėjusių herojų būrio prisijungia Skruzdėliukas ir Vapsva (akt. Paul‘as Rudd‘as ir Evangeline Lilly), o vėliau – ir viena galingiausių Visatos herojų, Kapitonė Marvel (akt. Brie Larson). Išlikusieji Keršytojai nutaria mesti paskutinį iššūkį Tanui, stoti į lemiamą kovą ir pabandyti atitaisyti Tano padarytą skriaudą bei atkurti tvarką Visatoje.

Novelistas Jackas Torrance`as tampa Overlook viešbučio prižiūrėtoju aukštai vienišuose Kolorado kalnuose. Būdamas šeimos žmogumi, jis kartu su savimi pasiima ir žmoną bei sūnų. Pradeda dėtis keisti dalykai, kai sūnus Danny`s pamato baisius paveisklus varomus jėga, vadinama "švytėjimu". Tai labai paveikia Jack`o psichiką. Praradęs kūrybinį įkvėpimą ir medžiojamas viešbučio demonų, jis patiria psichologinį lūžį. Įvykiai pakrypsta į dar blogesnę pusę.

Komercinis erdvėlaivis Nostromo skrenda namo į žemę. Kompiuteris užfiksuoja SOS signalą iš netoliese esančios planetos ir iš žemės gauna nurodymą ištirti, kas šaukiasi pagalbos. Po komplikuoto nusileidimo dalis komandos susiruošia ištirti vietovę. Netrukus jie aptinka nežinomų padarų lizdavietę su begale kiaušinių, o laivo kompiuteris iššifruoja gautą signalą ne kaip pagalbos šauksmą, o kaip įspėjimą. Pajudinus vieną iš kiaušinių, įgulos laukia mirtinas pavojus.

Džokeris, ko gero, yra vienas spalvingiausių blogiukų kino istorijoje. „Gimęs“ 1940 m., be daugybės komiksų, Džokeris iki šiol yra pasirodęs daugiau nei 250-yje filmų, televizijos serialų, knygų ir vaizdo žaidimų. Didžiuosiuose ekranuose Džokeris debiutavo 1966-aisiais, tačiau tikra megažvaigžde tapo 1989 m., kuomet jį suvaidino pats Džekas Nikolsonas. Venecijos kino festivalyje Geriausiu metų filmu pripažintoje juostoje režisierius Todd Phillips pateikia dar nematytą Džokerio atsiradimo istoriją. Gotamo mieste savo vietos gyvenime nerandantis Artūras Flekas (aktorius Joaquin‘as Phoenix‘as) dienomis dirba samdomu klounu, o vakarais stengiasi prasimušti kaip „stand-up“ komikas. Deja, nesėkmingai. Suirzęs, nusivylęs ir kartėlio kupinas Flekas vieną dieną tampa chuliganų auka. Galutinai nusivylęs ir ėmęs prarasti sveiką protą, Flekas pamažu ima virsti cinišku, žiauriu ir negailestingu Džokeriu.

Režisieriaus Christopher Nolan epinis trileris pasakoja apie amerikiečių fiziką J. Robertą Openheimerį, vadovavusį atominės bombos kūrimo programoje „Manheteno projektas“. R. Openheimeriui priklauso idėja suburti visus fizikus, dirbančius atominės bombos srityje, į vieningą mokslinį centrą Los Alamose, JAV.

Meilės mieste Paryžiuje gyvena jauna, žavi ir naivi mergina vardu Amelija. Nuo pat vaikystės į pasaulį ji žiūrėjo visai kitokiomis akimis. Sukrėsta netikėtos mamos mirties (tiesiai ant jos užkrito nuo Noterdamo katedros nušokusi savižudė turistė iš Kanados) ir visiškai nekreipiančio į ją dėmesio gydytojo tėčio, kuris buvo prilietęs dukrelę tik vieną kartą ir tai per medicininį patikrinimą, ji pradėjo domėtis labai keistais dalykais - pastebėti pačius nereikšmingiausius dalykus. Užaugusi Amelija dirba kavinėje ir gyvena išnuomotame bute Monmartro rajone, bet jaučiasi labai vieniša. Tačiau ateina diena, po kurios viskas apsiverčia aukštyn kojom. Per televizorių pamačiusi reportažą apie tragišką princesės Dianos mirtį, Amelija paleidžia iš rankų buteliuko kamštelį, kuris nurieda iki kambario sienos ir išjudina iš vietos vieną plytą. Už jos mergina suranda senovišką dėžutę su nepažįstamo žmogaus nuotrauka, plastmasiniais kareivėliais ir kitokiomis smulkmenomis.

Šiltas vasaros rytas šiaurės Misūryje, JAV. Penktosios Niko ir Eimės vestuvių metinės. Pakuojamos dovanos, laukia romantiška šventė. Tačiau netikėtai dingsta Eimė. Vyras atrodo veikiau sutrikęs nei prislėgtas netekties, nors ir žino, kad yra pagrindinis įtariamasis, o iš Eimės dienoraščio paaiškėja, kad ši lyderė perfekcionistė galėtų išvesti iš pusiausvyros bet ką. Didėjant policijos ir žiniasklaidos spaudimui Nikas keistai išsisukinėja, kol akivaizdžiai įtūžta – net dvynė jo sesuo akimirką suabejoja brolio nekaltumu. Tiesa yra kur kas tamsesnė, painesnė ir šiurpesnė, nei galima numanyti.

Brendimas kartais primena duobėtą kelią – būtent taip atrodo vienuolikmetei Riley Anderson, kurios tėtis gavo naują darbą ir iš jaukaus gimtojo miesto šeima persikelia į niekad nepailstantį San Francisko didmiestį. Kaip ir visus žmones, Riley per gyvenimą lydi penkios emocijos: Laimė, Nelaimė, Baisulys, Pyktis ir Bjaurastis. Mieli ir spalvingi nuotaikų žmogučiai yra įsikūrę mergaitės galvoje – moderniame emocijų valdymo centre ir kasdien jai pataria sprendžiant kasdienes problemas mokykloje bei namie. Persikrausčius į naują miestą, Riley emocijų būstinėje kyla sąmyšis – mergaitei nepatinka naujoji mokykla ir ją kankina senųjų draugų ilgesys. Nors Riley galvoje tūnanti Laimė kaip įmanydama stengiasi jai įpūsti pozityvių minčių, likusios emocijos nesutaria, kaip mergaitė turėtų priimti naująjį savo gyvenimą. Ar pavyks Laimei įkalbėti Nelaimę ir Baisulį padėti mergaitei į pasaulį pažvelgti šviesesnėmis spalvomis?

Harlanas Tombris yra itin sėkmingas (ir, žinoma, turtingas) rašytojas, švenčiantis 85-erių metų sukaktį. Šia proga į jo namus suvažiuoja visa didžiulė Harlano šeima. Kitą rytą po puikaus vakarėlio Harlanas randamas negyvas. Bylą tiriantis detektyvas Blankas labai greitai ima įtarti, kad mirtis nebuvo tokia natūrali, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Uždraudęs gausiai susirinkusiems giminaičiams bei tarnams išeiti iš namo, detektyvas pasiraitoja rankoves ir ima aiškintis, kas padėjo Harlanui persikelti į aną pasaulį.

Mažai dėmesio savo dukrai Sū-an skiriantis išsiskyręs investicinių fondų vadybininkas Sokas-vū lipa į greitąjį traukinį, kuris važiuoja iš Seulo į Busaną. Kelionės metu prasideda apokalipsė, daugelis Žemės gyventojų virsta grobį medžiojančiais zombiais. Traukiniui važiuojant Busano link keleiviai kovoja dėl savo ir savo artimųjų gyvybės, ne tik su zombiais, bet ir vienas su kitu.

Betmenas – sugrįžta į didžiuosius ekranus su istorija apie savo kaip kaukėto kovotojo už teisybę kelio pradžią. Gotamo miestui kenčiant nuo įvairiausių piktadarių ir nusikaltėlių, jaunajam milijonieriui Briusui Veinui trūksta kantrybė ir jis nusprendžia priemonių imtis pats. Siekdamas paslaptyje išlaikyti savo tapatybę, Briusas su nusikaltėliais ima kovoti vilkėdamas šikšnosparnį primenantį kostiumą, o dėkingi miesto gyventojai netrunka paslaptingąjį kovotoją pavadinti Betmenu. Padedamas ištikimo liokajaus Alfredo ir policijos leitenanto Džeimso Gordono, Betmenas netrukus susiduria su Mįsliumi – paslaptingu žudiku, nusitaikiusiu į Gotamo elitą. Sekdamas Mįsliaus pėdsakais, Betmenas bus priverstas pasikliauti keisčiausiais sąjungininkais, atras savo šeimos ryšį su Gotamo kriminaliniu pasauliu ir turės pasitelkti visą savo išmintį, jėgas bei resursus, kad įvykdytų teisingumą galingiems korumpuotiems nusikaltėliams, baimės gniaužtuose įkalinusiems jo mylimą miestą.

Istorija prasideda praėjus trisdešimčiai metų po pirmojo filmo įvykių. Jaunas Los Andželo policijos pareigūnas K (aktorius Ryan‘as Gosling‘as) priklauso specialiam „Blade Runner“ likvidatorių padaliniui. Jo užduotis – susekti ir sunaikinti išlikusius androidus („replikantus“). Vieną dieną K sužino paslaptį, potencialiai galinčią sunaikinti žmoniją. Siekdamas išsiaiškinti, kas už to slypi, likvidatorius išsiruošia ieškoti legendinio Riko Dekarto (akt. Harrison‘as Ford‘as), pradingusio prieš 30 metų. Pagaliau suradęs savo pirmtaką, pareigūnas K supranta, kad Dekarto ieškojo ne tik jis. O tai, ką slepia buvęs „Blade Runner“ pareigūnas, gali tapti lemiamu veiksniu žmonijos išlikimo istorijoje.

Po visuotinio susinaikinimo dykuma virtęs pasaulis paniręs į chaosą. Vienoje iš nedaugelio vis dar žaliuojančių ir apie ateitį galvojančių oazių gyvena „Daugybės Motinų“ bendruomenė. Jos tiki, kad pasaulio ateitis – vaikai ir pasiryžusios padaryti viską, kad juos apsaugotų. Deja, tai padaryti pavyksta ne visuomet. Didžiulė baikerių gauja užpuola „Daugybę Motinų“ ir pagrobia keliasdešimt vaikų, tarp jų – ir Furiosą. Žiauraus karo vado Demento vadovaujami plėšikai netrukus atvyksta į Citadelę, kurią valdo vėliau tikra legenda tapsiantis piktadarys, pulkininkas Džozefas Mūras, išgarsėsiantis „Nemirtingojo Džo“ vardu. Dviem piktadariams susikovus dėl valdžios, jaunajai Furiosai teks pasitelkti visą savo drąsą, išmintį ir įgūdžius, kad išgyventų. Bet būsimoji imperatorė nenusiteikusi vien tik išgyventi – ji tvirtai pasiryžusi padaryti viską, kad sugrįžtų namo.

Padedamas ausyse nuolat skambančios mėgiamos muzikos, Vaikis tiesiog tobulai vairuoja automobilį. Tai be galo patinka jo bosui Dokui, kadangi Vaikio darbas – po apiplėšimo pabėgti nuo bet ko, kas bando vytis Doko surinktą komandą. Kadangi vairavimas ir yra pagrindinė Vaikio aistra, pinigai jam rūpi ne itin - jam kur kas svarbiau, kad ausinėse skambėtų jo mėgstamas ritmas, o venomis plūstų adrenalinas. Šis iš pažiūros keistas jo bruožas kelia įtarimų nusikaltimo bendrininkams, ypač, impulsyviam ir psichopato bruožų turinčiam Batsui.

Ši režisieriaus Veso Andersono komedija - meilės laiškas žurnalistams, kurioje veiksmas vyksta Amerikos laikraščio redakcijoje, išgalvotame XX-ojo amžiaus Prancūzijos mieste. Šiame filme realiam gyvenimui atgyja istorijos, išspausdintos „Prancūzijos kronikų“ žurnale.