Po žmonos ir jos meilužio nužudymo bankininkas Andrew Dufresne nuteisiamas kalėti Šoušenko kalėjime. Bėgant metams, jis išlaiko viltį ir svajones išeiti laisvėn ir ilgainiui užsitarnauja pagarbą iš kitų kalinių, ypač vieno - “Red“ Reddingo, kuris savo rankose laikė visą kalėjimo juodąją rinką. Andrew tampa įtakingu nuteistuoju. Bet ar taps jo svajonės realybe?

Amerikiečių epinė drama, legendinės šeimyninės sagos apie italų mafijos gimimą pirmoji dalis, pelniusi tris „Oskarus” ir keturis „Aukso gaublius”. Puikus Marlono Brando vaidmuo įvertintas „Oskaru”, kurio aktorius atsisakė. Populiariojo Mario Puzo to paties pavadinimo romano ekranizacija. Veiksmas vyksta 1945 metais Niujorke. Tarp dviejų mafijų klanų vyksta žiauri, žūtbūtinė, kruvina kova. Dono Korleonės mafija - tai pirmiausiai šeima, susijusi giminystės ryšiais, draugyste ir net meile. O klano galva yra visų krikštatėvis tiek perkeltine, tiek tiesiogine prasme. Kruvinų kovų scenos ir idiliški šeimos švenčių vaizdai – vestuvės, krikštynos. Don Korleonės sūnus Maikas iš švelnaus, intelektualaus jaunuolio virsta šaltakrauju diktatoriumi, kuriam svetimi tėvo mieli gestai.

Bedarbis Kitaekas suklastoja dokumentus ir tampa turtingos šeimos atžalos korepetitoriumi. Iš pradžių viskas klostosi puikiai, bet vieną dieną pradeda dėtis keisti dalykai.

1960-ieji, Misisipė, JAV. Skiter, vos baigusi universitetą grįžta namo. Jauna mergina svajoja tapti rašytoja ir išsivežti į platųjį pasaulį. Įsidarbinusi vietiniame laikraštyje jaunoji žurnalistė sumano pakalbinti ilgametę darbo patirtį turinčias juodaodes tarnaites. Tačiau mergina net nenumanė, kokia yra skaudi tarnaičių gyvenimo patirtis. Nepaisydama miestelio apkalbų, kreivų žvilgsnių ir šnabždesių užnugaryje, Skiter ryžtasi tęsti savo bendradarbiavimą su juodaodėmis tarnaitėmis, o netrukus vis daugiau moterų, nešinų savo gyvenimo istorijomis, peržengia jaunosios rašytojos durų slenkstį. Visas šias moteris vienija noras pakeisti savo gyvenimus, esamą santvarką ir pasaulį priversti eiti sąžiningu keliu.

Kartą per metus mūsų protėviai grįžta į mūsų pasaulį, kad dar kartą pamatytų savo šeimas ir draugus. Bet niekas niekada nebuvo aplankęs jų – mirusiųjų – pasaulio. Iki šiol. Nepaisant griežto savo šeimos draudimo domėtis muzika, dvylikmetis Migelis negali atsispirti kerinčiai muzikos magijai. Jis svajoja tapti garsiu muzikantu ir dainininku, kaip ir jo dievukas Ernesto de la Cruzas. Siekdamas bet kokia kaina įrodyti save talentą, Migelis drauge su šunimi Dante netikėtai patenka į paslaptingą vietą. Pasirodo – tai mirusiųjų pasaulis, kuriame Migelis pagaliau išsiaiškins seną savo šeimos paslaptį, kodėl gi jų giminėje nuo seno muzika yra tapusi baisiausiu tabu.

Komercinis erdvėlaivis Nostromo skrenda namo į žemę. Kompiuteris užfiksuoja SOS signalą iš netoliese esančios planetos ir iš žemės gauna nurodymą ištirti, kas šaukiasi pagalbos. Po komplikuoto nusileidimo dalis komandos susiruošia ištirti vietovę. Netrukus jie aptinka nežinomų padarų lizdavietę su begale kiaušinių, o laivo kompiuteris iššifruoja gautą signalą ne kaip pagalbos šauksmą, o kaip įspėjimą. Pajudinus vieną iš kiaušinių, įgulos laukia mirtinas pavojus.

Nuošali sala Britanijoje, XVIII amžiaus vidurys. Jauna tapytoja Marijana (Noémie Merlant) pasamdoma nutapyti neseniai iš vienuolyno išėjusios Eloisos (Adele Haenel) vestuvinį portretą. Būsimoji nuotaka nežino apie motinos planuojamas vestuves jai už nugaros, todėl Marijanai liepta tapyti slapta. Apsimesdama pasivaikščiojimų palydove, dailininkė dienomis ją tyrinėja, o nakčia, kai ji miega, tapo. Tiksint pirmoms ir paskutinėms Eloisos laisvės akimirkoms tarp moterų įsižiebia uždrausti jausmai.

Yra temų apie kurias garsiai kalbėti – nepriimtina. Bet jie netylėjo. Skandalinga ir sukrečianti istorija dramoje „Sensacija“ atvirai pasakoja apie šiurpiausią pastarųjų metų „atradimą“. Pagal tikrus įvykius sukurtas filmas nukelia į 2002-uosius, kai Amerikos visuomenę sukrėtė vaikus tvirkinančių kunigų skandalas. Ilgiau nei metus trukęs tyrimas iki pamatų supurtė vieną stabiliausių pasaulio organizacijų – Bažnyčią, o žurnalistams pelnė „Pulitzerio“ premiją. 2002-ieji, Bostonas, Masačiusetso valstija, JAV. Žurnalistiniais tyrimais garsėjančio amerikiečių dienraščio „Boston Globe“ redakciją pasiekia protu nesuvokiama žinia – Bostono arkiviskupijoje kunigai įtariami vaikų tvirkinimu. Bažnyčios atstovai šią informaciją kategoriškai neigia ir, regis, niekas nenori tuo patikėti. Tačiau tokia kraupi žinia taip paprastai neišnyksta. Ir žurnalistai pradeda ilgą ir painų kelią link tiesos.

Skambant Bachui, jo muzikos taktu linguoja vandenų žolės, žmogus ruošiasi į tolimą kelionę, prieš tai dar atsisveikina su tėvu. Pasiekęs planetą Soliarį, jis randa erdvėlaivyje keistus ir beviltiškai nusiteikusius ten dirbančius mokslininkus. Soliaris šiems gali materializuoti sapnus. Netrukus Kelvinui tai atsitinka ir pačiam – pradeda po sapnų sugrįžinėti jo nusižudžiusi žmona, kurią labai sudėtinga iš naujo sunaikinti. Pirmoji Stanislawo Lemo knygos ekranizacija. Andrejus Tarkovskis nekuria mokslinės fantastikos filmo, jam įdomesnė vidinė Kriso Kelvino kelionė į save, kurią išprovokuoja mąstanti planeta Soliaris, ir apmąstymai apie žmogų...

Pagal tikrus įvykius sukurtas filmas „Lenktynės“ atskleidžia intriguojantį „Formulės-1“ lenktynininkų gyvenimą. Jamesas Huntas ir Niki Lauda – du talentingiausi aštuntojo dešimtmečio „Formulės“ lenktynininkai. Britų kilmės J.Huntas – emocingas ir karštakošis, moterų numylėtinis, iš jaudulio vemdavęs prieš visas varžybas. Tuo tarpu austras N.Lauda – viską apskaičiuojantis šaltakraujis konkurentas. Skirtingi kaip diena ir naktis, tačiau abu –talentingiausi lenktynininkai ir didžiausi varžovai, kuriems kiekvienos varžybos tapdavo asmenine dvikova. Šią dvikovą dėl titulo pažymėjo vos austro žūtimi nesibaigusi šiurpi avarija Nurburgringe (Vokietija) bei liūtyje skendęs sezono finalas Fuji (Japonija). Jauni, populiarūs ir talentingi; lenktynių trasa jiems – brangesnė už gyvybę. Tačiau kas iš tiesų slypėjo po žvilgančiais „Formulės-1“ legendų šalmais...

Po visuotinio susinaikinimo dykuma virtęs pasaulis paniręs į chaosą. Vienoje iš nedaugelio vis dar žaliuojančių ir apie ateitį galvojančių oazių gyvena „Daugybės Motinų“ bendruomenė. Jos tiki, kad pasaulio ateitis – vaikai ir pasiryžusios padaryti viską, kad juos apsaugotų. Deja, tai padaryti pavyksta ne visuomet. Didžiulė baikerių gauja užpuola „Daugybę Motinų“ ir pagrobia keliasdešimt vaikų, tarp jų – ir Furiosą. Žiauraus karo vado Demento vadovaujami plėšikai netrukus atvyksta į Citadelę, kurią valdo vėliau tikra legenda tapsiantis piktadarys, pulkininkas Džozefas Mūras, išgarsėsiantis „Nemirtingojo Džo“ vardu. Dviem piktadariams susikovus dėl valdžios, jaunajai Furiosai teks pasitelkti visą savo drąsą, išmintį ir įgūdžius, kad išgyventų. Bet būsimoji imperatorė nenusiteikusi vien tik išgyventi – ji tvirtai pasiryžusi padaryti viską, kad sugrįžtų namo.

Meistriškai į ekraną perkelta istorija apie garbę, drąsą ir meilę neramiais laikais Amerikoje, kur vyksta aršus karas dėl žemių ir išlikimo. Nykstančios mohikanų genties užaugintas baltasis, pramintas Erelio Akimi, išgelbsti dvi britų pulkininko dukteris nuo žiauraus huronų kario keršto ir pažada saugiai nuvesti jas pas tėvą. Prerijų ir pavojų apsuptyje netikėtai gimsta švelniausi jausmai.

Ką darytumėte, jeigu kas rytą išgyventumėte tą pačią dieną? Nailsas (akt. Andy Samberg) ir Sara (akt. Cristin Milioti) netikėtai susipažįsta vestuvėse Palm Springse. Atrodo, viskas vyksta pagal scenarijų, tačiau porelė galiausiai supranta, kad yra amžinai įkalinta toje pačioje dienoje. Situacija komplikuojasi, kai jie negali pabėgti ne tik iš Palm Springso ar savęs, bet ir nuo vienas kito.

Į Jungtinių Valstijų burtininkų kongresą atvykusį magiškuosius gyvūnus tyrinėjantį ir gelbėjantį Niutą Skamanderį ištinka bėda – pasprunka keletas jo stebuklingame lagaminėlyje laikytų fantastinių gyvūnų. Tuo pasinaudojusi suaktyvėja burtininkų išnaikinimo siekianti organizacija. Magijos pasaulio valdžia dėl to labai nepatenkinta ir Niutas priverstas sprukti. Krizę dar labiau paaštrina didėjanti nesantaika tarp burtininkų ir žiobarų. Skamanderis privalo išsiaiškinti, kas slypi už staiga kilusio chaoso ir skleidžiamos panikos, ir, be to, kuo greičiau sugaudyti iš jo lagaminėlio pasprukusius fantastinius gyvūnus, kol šie nespėjo pridaryti žalos.

Klarkas nutarė įgyvendinti šeimos svajonę – sutikti Kalėdas pagal visas tradicijas. Tokia šventė turėtų tapti įsimintina vaikams ir nepamirštama visiems svečiams. Klarkui, Elen ir jų vaikams tradicinės Kalėdos virto pragaru. Norėjo ypatingos šventės – įvyko kvaišų vakarėlis. Kaip visada.

Du paprasti astronomai leidžiasi į milžinišką žiniasklaidos turą, kad įspėtų žmoniją apie artėjančią kometą, kuri sunaikins Žemės planetą.

Filmas pasakoja dviejų jaunų įsimylėjėlių Reičel ir Niko istoriją. Iš pirmo žvilgsnio istorija niekuo neypatinga: Reičel – Niujorko universiteto ekonomikos dėstytoja, kuriai žadama puiki karjera. Nikas – tame pačiame universitete dėstantis istorijos profesorius. Reičel gimusi Niujorke, Niko šeima tebegyvena Singapūre. Abu jauni, ryžtingai siekiantys savo tikslų ir besimėgaujantys vienas kito meile. Vis tik yra viena mažytė detalė, kurios Reičel nežino - Niko šeima yra viena turtingiausių Azijoje. Vengdamas bereikalingo dėmesio, vaikinas nuo aplinkinių šią detalę slepia. Todėl Nikui paprašius kartu vykti į geriausio jo draugo vestuves gimtinėje, Reičel laukia daugybė netikėtumų...švelniai pasakius. Nuvykus į Singapūrą, mergina netenka žado tiesiogine ta žodžio prasme.

Kuklus ir užsisklendęs studentas įsigyja ryškiai raudoną 1958-ųjų „plymutą“. Ankstesnis savininkas pavadino automobilį žmogaus vardu – Kristina. Ir vos tik studentas suremontuoja ir išblizgina savo pirkinį, automobilis tampa… mašina-mosnstru!

Tiagong Akyat was one of the most famous outlaws in Philippine history. He terrorized Manila and the nearby provinces in the 1920s. Born Santiago Ronquillo in Imus, Cavite sometime in the late 19th century, Tiagong Akyat got his moniker because he simply entered homes and loot it of its wealth amidst the horrified residents (it should be noted that during the early 20th century, few homes had gates). Legend has it that Tiagong Akyat possessed an amulet that made him invisible. This amulet is called "Tagabulag" in Philippine folklore.Yet, despite Tiagong Akyat's notoriety, there was existing rumors that he was a "Robin Hood" character, helping the poor and looting the rich. In 1923, Manila Chief of Police John Fulton Green received an intelligence report that Tiagong Akyat was seen in Noveleta, Cavite. In cooperation with the Philippine constabulary, Green organized a formidable force to capture Tiagong Akyat, resulting to the kill of the latter.