Filmo herojus – romantiškas keistuolis, kuris tik mamos padedamas išvengia nevispročių mokyklos. Nuo vaikystės invalidas, vaikščioja tik su specialiais protezais. Tačiau atsikračius protezų paaiškėja, jog jis gali greitai bėgioti ir gerai žaisti amerikiečių futbolą. Per futbolą patenka į koledžą. Vietnamo kare nuo žūties išgelbėja visą kuopą ir tampa didvyriu. Vos pradėjęs žaisti stalo tenisą, sėkmingai apgina armijos garbę. Nuo vaikystės draugauja su mergaite, kurią įsimyli, tačiau atsako sulaukia ne iš karto. Jis tampa milijardieriumi, nors išlieka kvailas, geraširdis ir naivus. Jam sekasi, jis visur pirmas. Ar tik kvailys gali būti geras, nesavanaudis ir kilnus?
Reičelė Solando dingo kaip į vandenį. Ji ištrūko pro užrakintas kameros duris. Praėjo nepastebėta pro kelias apsaugos užkardas. Išėjo palikusi abi poras batų ir... paslaptingą skaičių seką ant popieriaus lapo. Du pareigūnai, atvykę tirti mistiško Reičelės Solando dingimo, netrukus pasijus izoliuoti saloje, kurią nuo žemyno visiškai atskirs didžiausia per tris dešimtmečius audra. Kol vėjas ir vanduo nenuplovė paskutinių Reičelės Solando pėdsakų, jie privalės įminti jos dingimo mįslę ir atskleisti paslaptis, kurias saugo Kuždesių sala.
Ar jūsų niekada nebuvo apėmęs jausmas, kad jus kažkas paslapčia stebi? Filmo herojus Truman'as Burbank'as tai jaučia nuolat. Jis net neįtaria, jog yra teisus. Tūlas mažo miestelio Syheiveno gyventojas Truman'as Burbank'as nuo pat tos akimirkos, kai prieš trisdešimt metų pasirodė šiame pasaulyje, kiekvieną savo gyvenimo sekundę yra ilgiausios ir populiariausios per visą televizijos istoriją dokumentinės muilo operos žvaigždė. Jo gimtinė – gražų, išblizgintą žaislinį miestelį primenantis Syheivenas – iš tikrųjų yra didžiausia pasaulyje televizijos studija. Visi Truman'o draugai ir giminės, visi žmonės, su kuriais jis bendrauja – aktoriai. Kiekvieną jo krustelėjimą nuolatos seka tūkstančiai paslėptų TV kamerų. Sveiki atvykę į "Trumeno šou"!
Vietname žmonės virto profesionaliais žudikais. Džokeris, Gyvulių Motina, Gomeris, Eitbolas, Kaubojus ir kiti - įtraukti į kruviną karo mėsmalę jūrų pėstininkai, muštruojami žiauraus leitenanto D.I., besineriančio iš kailio, kad jo auklėtiniai taptų visiškais bedvasiais gyvuliais, niekšais, padugnėmis ar dar kažkuo baisiau.
Neįtikėtina meilės istorija apie Joelį ir Clementine, dvi priešingybes, kadaise aistringai pamilusius vienas kitą, o dabar jau benutraukiančius santykius. Visai netikėtai Joelis sužino, kad Clementine intensyviai lankosi pas psichiatrus, kur jai taikoma neįprasta procedūra: atminties ištrynimas. Joelis, savo širdyje vis dar puoselėjantis šiltus ir aistringus jausmus Clementine, negali susitaikyti, kad jo mylimoji pasiryžo dirbtinai ištrinti iš atminties visus prisiminimus, susijusius su jų meile. Pykčio ir nevilties genamas, jis taip pat nusprendžia atsikratyti prisiminimų apie Clementine pas psichiatrus... Didžioji filmo dalis kaip tik ir vyksta Joelio mintyse ir prisiminimuose, kai jam taikoma trynimo procedūra. Staiga Joelis suvokia, kad jis visai nenori pamiršti Clementine ir procedūros metu pradeda slėpti ją kituose savo prisiminimuose, kas galiausiai labai netikėtai paveikia visą jo atmintį...
Lietingą Padėkos dieną mažame Amerikos miestelyje dingsta dvi mergaitės: šešiametė Ana ir jos draugė Džoi. Pagrobimo bylos imasi jaunas detektyvas Lokis, tačiau nelabai turi už ko užsikabinti. Tol, kol vyresnis Anos brolis užsimena maždaug mergaičių dingimo metu netoli namų regėjęs įtartiną kemperį. Gabus detektyvas netrunka susekti automobilio savininką Aleksą Džounsą, tačiau pritrūkus jo kaltės įrodymų, vairuotojas paleidžiamas. Anos tėvas Keleris puikiai žino, kad laikas – ne jo sąjungininkas: jei pagrobti vaikai nesurandami per pirmąsias 48 valandas, dažniausiai jie nebūna surandami apskritai. Negalėdamas su tuo susitaikyti ir nepaisydamas galimų pasekmių, Keleris pagrobia ir įkalina kemperio vairuotoją. Desperacijos apimtas tėvas pasiryžęs viskam, kad iš savo belaisvio išgirstų, kur yra jo dukra.
Po kelių šimtų metų darbo pagal paskirtį ir pareigų vykdymo WALL-E sutinka robotą, vardų EVE, ir netikėtai be šiukšlių rinkimo suranda naują gyvenimo tikslą. EVE supranta, kad WALL-E netyčiomis atrado būdą išgelbėti Žemę ir skuba atgal į kosmosą pranešti apie tai žmonėms, kurie nekantriai laukia žinių, ar jau saugu grįžti namo.
Voltas Kovalskis – užkietėjęs rasistas, kategoriškai atsisakantis gyventi pagal modernėjančio pasaulio taisykles. Tai atsiskyrėlis, buvęs Korėjos karo veteranas. Senis gyvenime pasitiki tik dviem dalykais: visada parengtu savo ginklu M–1 ir šunimi Deizi. Žmonės, kuriuos jis vadino kaimynais – arba išsikėlė, arba jau mirę. Jis nekenčia „aziatų“ ir, kaip tyčia, jo naujieji kaimynai – iš Azijos kilę imigrantai Hmongai. Kovalskis didžiuojasi gerai išlaikytu kolekciniu 1972 m. automobiliu „Gran Torino“, prie kurio niekam neleidžiama nė prisiartinti. Tokia perdėta meilė automobiliui aitrina vietinių paauglių vaizduotę ir jie pradeda terorizuoti karingąjį senį. Ilgapirštis kaimynų sūnus Tao, vietinės paauglių gaujos spaudžiamas, išdrįsta pasikėsinti į veterano legendinį automobilį. Irzlus seniokas ryžtasi peraukėti jaunimą ir lyg netyčia išsitraukia seną šautuvą...
Aštuonmetis Koulas Syras atrodė kaip ir visi jo bendraamžiai - paprastas, mielas berniukas. Tačiau jis turėjo paslaptį, apie kurią kartą papasakojo tik psichologui Malkolmui Krovui, kuris berniuko viduje įžvelgė žymiai vyresnio paciento, kurio pagydyti nepavyko, problemas. Daktaras buvo ne vienintelis, kuris tą paslaptį sužinojo. "Aš matau mirusiuosius",- paprastai prasitaria aštuonmetis Koulas, kai Malkolmui pavyksta pasibelsti į jo sielą. Už šių žodžių slypi baisi nežinia ir vis artėjantis skausmingas suvokimas, jog šeštasis pojūtis, kurį turi berniukas, yra nesuvaldomas ir pražūtingas. Mirusieji, kurie aplanko Koulą - piktos, pasimetusios sielos, besiblaškančios ir vis dar nerandančios sau vietos. Ar vaikas tiesiog mato viską, kas yra aplink mus? Ar dar įmanoma apsaugoti berniuką nuo jo šeštojo pojūčio?
Sukrečiančios istorijos centre – „Titanike“ įsiplieskę dviejų socialinės ir turtinės prarajos skiriamų jaunų žmonių – septyniolikmetės aukštuomenės damos Rouz ir valkataujančio dailininko Džeko, paskutinę akimirką kortomis išlošusio bilietą ir įsėdusio į laivą, – jausmai. Tačiau jų meilei lemta liepsnoti tik vieną naktį... Po 84 metų 101-ų sulaukusi Rouz proanūkei papasakos šią tragiškos meilės ir didžiausios katastrofos istoriją...
Meilės mieste Paryžiuje gyvena jauna, žavi ir naivi mergina vardu Amelija. Nuo pat vaikystės į pasaulį ji žiūrėjo visai kitokiomis akimis. Sukrėsta netikėtos mamos mirties (tiesiai ant jos užkrito nuo Noterdamo katedros nušokusi savižudė turistė iš Kanados) ir visiškai nekreipiančio į ją dėmesio gydytojo tėčio, kuris buvo prilietęs dukrelę tik vieną kartą ir tai per medicininį patikrinimą, ji pradėjo domėtis labai keistais dalykais - pastebėti pačius nereikšmingiausius dalykus. Užaugusi Amelija dirba kavinėje ir gyvena išnuomotame bute Monmartro rajone, bet jaučiasi labai vieniša. Tačiau ateina diena, po kurios viskas apsiverčia aukštyn kojom. Per televizorių pamačiusi reportažą apie tragišką princesės Dianos mirtį, Amelija paleidžia iš rankų buteliuko kamštelį, kuris nurieda iki kambario sienos ir išjudina iš vietos vieną plytą. Už jos mergina suranda senovišką dėžutę su nepažįstamo žmogaus nuotrauka, plastmasiniais kareivėliais ir kitokiomis smulkmenomis.
Vienas ryškiausių XX amžiaus protų. Vienas skausmingiausių jo užtemimų. Tikra Johno Forbeso Nasho gyvenimo istorija.J.F.Nashas jaunesnysis gimė 1928-aisiais metais - tais pačiais metais, kai garsus vengrų matematikas Johnas fon Noymanas sukūrė esmines vadinamąsias "žaidimų teoremas”. Po dvidešimties metų Nashas iš esmės peržiūrėjo jo teorijas ir sukūrė naujas. Jomis paremti visi nūdienos ekonomikos modeliai. 1958-aisiais žurnalas "Fortune” paskelbė Nashą gabiausiu savo kartos mokslininku. O jau kitąmet jis atsidūrė psichiatrinėje ligoninėje. Jam šėrė medikamentus, gydė elektrošoku, tačiau nieko nepasiekė. Praėjo trisdešimt metų ir Nashas staiga išgijo, nors gydytojai ir tvirtino, kad šizofrenija nepagydoma. Galiausiai jie nutarė, kad Nasho diagnozė nebuvo teisinga. Bet kas gi įvyko iš tiesų?
Trečias nuotykių ieškotojo Indianos Džounso žygis bus dar pavojingenis ir įdomesnis. Dabar jam reikės surasti šventąją taurę, kurią, anot legendų, paskutinės vakarienės metu naudojo Jėzus Kristus. Teigiama, kad bet kuris žmogus, išgėręs iš šios taurės, taps amžinai jaunu.Šiuo paslaptingu grobiu susidomi ir didžiausi Indianos Džounso priešai - naciai. Hitlerio vadovaujami galvažudžiai pagrobia jo tėvą profesorių Henry Džounsą, kuris turi specialų dienoraštį ir detalius žemėlapius, pagal kuriuos galima surasti paslaptingiausius lobius, o tarp jų ir šventąją taurę. Indiana Džounsas išvyksta į Vokietiją gelbėti tėvo ir viso pasaulio.
22-ejų metų koledžo absolventui Kristoferiui Makandelsui prieš akis – daug žadanti ateitis. Tačiau užuot iš karto puolęs naudotis jos teikiamais privalumais, vaikinas nusprendžia leistis į nežinomybę ieškoti nuotykių. Visa tai, kas jam nutinka šioje kelionėje, pakeičia vaikino pasaulį, požiūrį, svajones... Iš naivaus idealisto, trokštančio patirti kažką didingo, jis tampa tragiška figūra, bandančia surasti pusiausvyrą tarp žmogaus ir gamtos. Savo kelionėje Kristoferis sutinka pačių įvairiausių žmonių, atspindinčių visas Amerikos visuomenės puses. Godžiai sugeriantis visus naujus įspūdžius, vaikinas šioje kelionėje į tiesą ir laimę pamažu susikuria naują savo vidinį pasaulį. Aktorius Seanas Pennas vėl atsisėdo į režisieriaus kėdę ir šįkart į didįjį ekraną perkėlė Jono Krakauerio to paties pavadinimo kelionių romaną, Jungtinėse Valstijose tapusį bestseleriu ir noriai skaitomą jau kelių amerikiečių kartų.
Tolimoje šalyje, negailestingas valdovas Lordas Farquaad’as į tolimąjį užkampį išvijo visas pasakų būtybes. Valdovui pasipriešinoti sugebėjo trys būtybės: Pirmasis – žalias, smirdintis ogras, tačiau su auksine širdim, vardu Šrekas; jo kilnusis bendražygis, negalintis nutilti, Asilas; ir gražioji, bet „kieta“ princesė Fiona, kurią į žmonas pasiimti nori pats piktasis Duloc’o valdovas.
Tarptautinių pervežimų agentūros "Federal Express" inspektoriaus Čako Nolando gyvenimas priklauso nuo laiko. Jam svarbiausia, kad siuntinys kuo greičiau pasiektų adresatą, bet kuriame pasaulio krašte. Čakas Nolandas kartais ir pats įsivaizduoja esąs Dievas, todėl gali kaip reikiant parėkti ant bendradarbio, kuris kažką padarė blogai, arba pagrasinti apie būsimą atleidimą iš darbo. Maskva, Londonas, Helsinkis, Niujorkas, Memfis, Pekinas... Vos grįžęs iš vieno miesto, Čakas Nolandas skuba į kitą. Kaip ir tą lemtingąjį vakarą: jis sėda į lėktuvą, kuris kitą rytą jau turėtų būti Malaizijos oro uoste. Turėtų… Kelionės metu prasideda didžiulė audra, lėktuvas patiria siaubingą katastrofą ir prasmenga vandenyno bangose... Ryte Čakas Nolandas vis dėlto išlipa ant kranto. Ant negyvenamos salos kranto.
Prieš tris tūkstančius metų Ramųjį vandenyną skersai ir išilgai išmaišę drąsiausi pasaulio jūrininkai rado daugybę nuostabiausių salų ir kerinčio grožio gamtos kampelių. O dabar atėjo eilė narsiai mergaitei, vardu Vajana (angl. Moana), keliauti į platųjį pasaulį ir išgelbėti savo tautą. Nuostabi ir iššūkių pilnoje mergaitės kelionėje Vajana susipažins su pusdieviu Maui, ir drauge jie pažins neaprėpiamai didelius vandenynus, sutiks šiurpą keliančių monstrų ir ras atsakymus apie narsiuosius Vajanos protėvius ir kilnią jos misiją šiame pasaulyje. „Vajana“ – jau 56-asis kino studijos „Walt Disney Animation Studios“ animacinis šedevras. Akių nuo ekrano atitraukti neleidžianti animacija, žavingi personažai ir nuostabi muzika mažiems bei dideliams kino žiūrovams taps nepamirštamu rudens kino nuotykiu, priminsiančiu šiltas vasaros dienas pajūryje.
Norėdamas sutvarkyti verslo reikalus su gan įtartinu žmogeliu Mao Če, kelliautojas Indiana Džounsas užsuka į Šanchajaus naktinį klubą. Jame šoka amerikietė kabareto šokėja Willie Scott, kuri labiausiai nori pagrobti prabangų mėlyną deimantą. Kyla didžiulis sąmyšis, linksmą nuotaiką pakeičia kruvinos muštynės, bet Indianos Džounso ir Willie gyvybes išgelbsti 12-os metų azijietis berniukas. Trijulė išskrenda lėktuvu, susiklosčius palinkybėm, iš jo iššoka ir atsiduria Burmos džiunglėse. Iš vietinių gyventojų atvykėliai sužino, kad apylinkėse paslaptingai dingsta maži vaikai. Indiana Džounsas pasižada surasti garsųjį Šankaros akmenį ir išgelbėti tūkstančius vaikų, kuriuos vergais yra pavertęs blogasis imperatorius Mola Ramas. Jis verčia vaikus kasinėti ir ieškoti antikinių akmenų, kuriuos turintis žmogus taps visagaliu.
Tai naujas garsios animacijos studijos „Pixar“, sukūrusios jau legenda tapusius filmus „Žaislų istorija“, „Žuviukas Nemo“, „Nerealieji“, darbas. Nuotykių, fantazijos, emocijų ir juoko kupinas filmas pasakoja apie žavias, savo charakterį turinčias mašinytes, kurios susigrumia kelyje Route 66. Lenktyninis automobilis Makvinas netikėtai pasuka į mieguistą aplinkkelį ir patenka į mažą miestelį… Trokšdamas laimėti čempionatą, Makvinas susipažįsta su neįprastais miestelio veikėjais: ryškiu 2002-ųjų „Porsche“, mistine praeitimi dvelkiančiu 1951-ųjų „Hudson Horner“ ir surūdijusi, bet patikimu vilkiku Materiu. Jie padeda Makvinui suprasti, kad gyvenime yra geresnių dalykų nei trofėjai, šlovė ir rėmimas, o svarbiausia – tai ne finišo linija, o pati kelionė!
Robinas Hudas pabėga iš nelaisvės ir grįžta į Angliją. Garsusis ir kilnusis plėšikas, pasiryžęs atkeršyti savo tėvo žudikui Notingemo šerifui, pasitraukia į Šervudo girią ir kartu su laisvės ir teisybės ištroškusiais tėvynainiais iki paskutinės strėlės kovoja už savo idealus.