Ar žmonijai lemta mirti Žemėje? Ar vis tik mes, kaip rasė, sugebėsime rasti būdų, kaip užkariauti beribę Visatą ir susikurti naujus namus kol kas dar neatrastose planetose? Grupė bebaimių astronautų, vadovaujamų profesionalaus lakūno ir inžinieriaus Kuperio, iškeliauja į kosmoso gelmes ieškoti atsakymų ir atrasti naujų pasaulių.
Režisieriaus Christopher Nolan epinis trileris pasakoja apie amerikiečių fiziką J. Robertą Openheimerį, vadovavusį atominės bombos kūrimo programoje „Manheteno projektas“. R. Openheimeriui priklauso idėja suburti visus fizikus, dirbančius atominės bombos srityje, į vieningą mokslinį centrą Los Alamose, JAV.
78-erių metų Karlas Fredriksenas svajojo apie tai, kad pripūs daugybę balionų ir išskris pasižvalgyti į Pietų Amerikos laukinę gamtą. Vieną gražią dieną senukas pagaliau ryžosi… Pūtė ir pūtė ir pagaliau pripūtė tūkstančius spalvotų balionų, kurie atplėšė jo seną namelį pakėlė į orą. Tačiau jis net baisiausiame košmare neįsivaizdavo, kad netrukus į jo duris (beje, kabančias kelių kilometrų aukštyje) pasibels ne kas kitas, o labiausiai nekenčiamas vaikas iš visų, kiek tik jis pažįsta – Raselas…
Filmo „Žmogus-Voras: Toli nuo namų“ pabaigoje žmonija sužino, kas slepiasi po paslaptingojo superherojaus kauke. Nors Piteris Parkeris džiaugiasi, kad savo dvigubo gyvenimo nebereikia slėpti nuo savo merginos, vis tik padidėjęs žmonių dėmesys vaikinui ir jo artimiesiems nemenkai apsunkina gyvenimą. Suvokęs, kad yra galimybė pakeisti susidariusią situaciją, Piteris pagalbos kreipiasi į daktarą Streindžą. Daktarui, kaip žinia, pavaldžios tokios laiko ir erdvės paslaptys, kokios paprastiems žmonėms net nesisapnuoja. Streindžas gali pakeisti realybę taip, kad niekas ir toliau nežinotų tiesos apie žmogų-vorą. Tiesa, „niekas“ išties reiškia visus: ir Piterio merginą, ir šeimą, ir draugus. Suvokęs, kad tokia kaina galbūt yra per didelė, nei jis norėtų mokėti, Piteris pabando sustabdyti Streindžą ir tuomet ištinka katastrofa.
Tai istorija apie berniuką Harį Poterį, kuris 10 metų pragyveno po laiptais ir tikėjo apgaulingais dėdės ir tetos pasakojimais, kad jo tėvai žuvo autoavarijoje, nors iš tikrųjų jie buvo nužudyti per Helovyno šventę. Per vieną savo gimtadienį Haris Poteris vis dėlto išsiaiškina visą teisybę apie tėvus ir apie randą savo galvoje. Be to, jis gauna netikėtą pasiūlymą-laišką, kurį atnešė pašto pelėda,- mokytis Hogvartso jaunųjų raganiukų ir burtininkų mokykloje, kur Hario laukia daug draugų ir daug priešų. Vienas tokių yra tamsos lordas Voldemortas, kuris suorganizavo Hario Poterio tėvų nužudymą, o dabar ketina Anapilin išsiųsti ir talentingąjį berniuką. Prasideda nepamirštami nuotykiai: jis išmoksta keisčiausių burtų, tampa kvidičo ( lyg ir krepšinio ant šluotų ) čempionu, padeda išperinti slibiniūkštį ir, slepiamas neregimojo apsiausto, leidžiasi į pavojingą žygį. Su keletu tikrų draugų Haris Poteris eina pasitikti stebuklingos savo lemties...
Brendimas kartais primena duobėtą kelią – būtent taip atrodo vienuolikmetei Riley Anderson, kurios tėtis gavo naują darbą ir iš jaukaus gimtojo miesto šeima persikelia į niekad nepailstantį San Francisko didmiestį. Kaip ir visus žmones, Riley per gyvenimą lydi penkios emocijos: Laimė, Nelaimė, Baisulys, Pyktis ir Bjaurastis. Mieli ir spalvingi nuotaikų žmogučiai yra įsikūrę mergaitės galvoje – moderniame emocijų valdymo centre ir kasdien jai pataria sprendžiant kasdienes problemas mokykloje bei namie. Persikrausčius į naują miestą, Riley emocijų būstinėje kyla sąmyšis – mergaitei nepatinka naujoji mokykla ir ją kankina senųjų draugų ilgesys. Nors Riley galvoje tūnanti Laimė kaip įmanydama stengiasi jai įpūsti pozityvių minčių, likusios emocijos nesutaria, kaip mergaitė turėtų priimti naująjį savo gyvenimą. Ar pavyks Laimei įkalbėti Nelaimę ir Baisulį padėti mergaitei į pasaulį pažvelgti šviesesnėmis spalvomis?
Paskutiniosios trilogijos dalies veiksmas žiūrovus nukelia į ateitį. Sunaikinus mutantus ir jų pasaulį čia liko tik Loganas ir Profesorius X. Loganas jau susenęs ir beprarandantis savo ypatingas galias: kūnas nebepajėgia pats išgydyti patirtų žaizdų, todėl jo oda išvagota senų randų. Profesorius X irgi nebe toks, kaip anksčiau – jį įveikė Alzhaimerio liga, todėl jis beveik nieko nebepamena. Nusilpę ir pavargę herojai vis dėlto bus priversti stoti į dar vieną kovą prieš blogį ir išgelbėti jauną mergaitę Laurą, kuri yra labai panaši į Loganą. Galbūt mutantų pasaulis dar turi vilčių atgimti?
Šioje juostoje superherojai Kapitonas Amerika (akt. Chris Evans), Toras (akt. Chris Hemsworth), Geležinis Žmogus (akt. Robert Downey Jr.) bei Halkas (akt. Mark Ruffalo) suvienys jėgas ir drauge stos į kovą su blogio jėgomis. Superherojų akiratyje netikėtai pasirodęs priešas kelia grėsmę pasaulio saugumui. Nikas Furis (akt. Samuel L.Jackson) – tarptautinės taikos palaikymo organizacijos S.K.Y.D.A.S vadovas suvokia, jog pasaulis, atsidūręs ant katastrofos ribos neišsivers be superherojų pagalbos. Todėl keturi didžiavyriai turi suremti jėgas ir užbėgti įvykiams už akių. Aušta didis mūšis žmonijos istorijoje, galimai pakeisiantis esamą santvarką.
Pagrindinis filmo herojus - turtingas filantropas Tony'is Starkas (jį vaidina Robertas Downey'is jaunesnysis) - sukonstruoja šarvus, paverčiančius jį praktiškai nenugalimu robotu. Ir stoja kovon su blogiu. Istorijos pradžia - nelemtų aplinkybių sutapimas. Būsimasis Geležinis žmogus pagrobiamas nusikaltėlių, kurie siekia pasinaudoti išradėjo talentu ir nori priversti jį sukonstruoti ginklą, kokio žmonija dar neregėjo. Užuot paklusęs pagrobėjų reikalavimams, T. Starkas visas savo jėgas ir intelektą panaudoja kitam tikslui - sukurti šarvus, kuriais apsivilkęs galėtų išsiveržti iš nelaisvės. Filantropo ir išradėjo pastangos apvainikuojamos sėkme. Gimsta naujas nusikaltėlių siaubas - Geležinis žmogus.
Daužantis plytas ir valgantis grybus italų santechnikas, vardu Mario, keliauja per Grybų karalystę su princese Pyč ir grybu, vardu Toudas, kad surastų savo brolį dvynį Luidžį ir išgelbėtų pasaulį nuo tirono, liepsnomis besispaudančio drakono, Kupų karaliaus Bauzerio.
Po 15-os metų, kai 1963 Helovyno naktį nužudė savo seserį, Maiklas Majersas pabėga iš psichiatrinės ligoninės ir grįžta į mažą Hadonfyldo miestelį Ilinojuje, kad vėl galėtų žudyti.
Quentin‘as Tarantino neabejotinai yra vienas originaliausių mūsų laikų kino kūrėjų. Kiekviena nauja jo juosta sukelia šurmulį visame pasaulyje. Ne išimtis ir šis, devintasis jo filmas, kuriame tikrovė susipina su išmone, o realiai gyvenę žmonės paklūsta nežabotai režisieriaus fantazijai. 1969-ųjų Los Andželas, pati Holivudo „Aukso amžiaus“ pabaiga. Juostos centre – pagal žymiojo aktoriaus Burt‘o Reynolds‘o paveikslą sukurtas pagrindinis herojus Rikas Daltonas ir jo geriausias bičiulis bei dubleris Klifas Butas. Kentėdami nuo mažėjančios vaidmenų pasiūlos ir desperatiškai siekdami išlaikyti ankstesnį statusą bei gyvenimo būdą, vyrukai įsipainioja į pačias neįtikėtiniausias istorijas, kurių fone – ir būsimasis žudikas Čarlis Mensonas, ir jo nužudytoji aktorė Šeron Teit, ir daugybė kitų to meto žvaigždžių.
Andrėja, jauna mergina iš mažo miestelio, vos tik baigusi koledžą gauna darbą. Ji pradeda dirbti garsaus ir įtakingo madų žurnalo leidėjos ir vyriausiosios redaktorės Mirandos Pristli asistente. Andrėja atsiduria įstaigoje, kur už kiekvieno kampo tik ir girdisi „Prada!“, „Armani!“, „Versace!“. Kiekvieną mielą dieną Andrėjos ištvermė bandoma trumpais griežtais nurodymais telefonu: nupirkti specialiai redaktorei pasiūtus „Chanel“ teniso šortukus, Mirandos padūkėlėms dukroms asmeniniu lėktuvu į Paryžių nuskraidinti naujausią, dar knygynų lentynose nepasirodžiusią knygą apie Harį Poterį, patiekti Mirandai latte kavą tokio tirštumo, kokio ji labiausiai mėgsta ir t.t. Užduotys sunkėja nuo paprasčiausiai nemalonių iki tiesiog nežmoniškų, ir Andrėja pamažu pradeda suvokti, kad tas darbas, dėl kurio jos bendraamžės kristų negyvos, ją gali nuvaryti į kapus.
Į Jungtinių Valstijų burtininkų kongresą atvykusį magiškuosius gyvūnus tyrinėjantį ir gelbėjantį Niutą Skamanderį ištinka bėda – pasprunka keletas jo stebuklingame lagaminėlyje laikytų fantastinių gyvūnų. Tuo pasinaudojusi suaktyvėja burtininkų išnaikinimo siekianti organizacija. Magijos pasaulio valdžia dėl to labai nepatenkinta ir Niutas priverstas sprukti. Krizę dar labiau paaštrina didėjanti nesantaika tarp burtininkų ir žiobarų. Skamanderis privalo išsiaiškinti, kas slypi už staiga kilusio chaoso ir skleidžiamos panikos, ir, be to, kuo greičiau sugaudyti iš jo lagaminėlio pasprukusius fantastinius gyvūnus, kol šie nespėjo pridaryti žalos.
Kai brolių Šerlokų sesuo Enola sužino, kad jų mama dingo, ji leidžiasi jos ieškoti. Ji pergudrauja savo įžymųjį brolį, pabėga iš namų Londone, sutinka inspektorių Lestreidą ir pradeda ieškoti jaunojo lordo.
Po teroristinio išpuolio Kijevo operos teatre CŽV agentas bendradarbiauja su didžiosios Britanijos žvalgyba, norėdamas pasipriešinti Rusijos oligarchui, kuris padarė savo kapitalą ginklų prekyboje. Norėdami tai padaryti, agentai naudoja laiko inversiją, kuri priverčia įvykius, ir kurie jau įvyko, grįžti atgal.
Kai pagrobiama maža mergaitė Penė, žmonių institucijos nieko negali padaryti, todėl į paieškas leidžiasi dviejų drąsių peliukų porelė – Mis Bjanka ir Bernardas.
Toji lemtinga diena detektyvui Deniui Rurkui iš pradžių nieko neįprasto nežadėjo. Su mažamete dukra leisdamas laiką parke, Denis nukreipė dėmesį, rodos, vos akimirkai, o tuomet jo dukra dingo kaip į vandenį. Negalėdamas kitaip susitvarkyti su skausmu, Denis visa galva pasineria į darbą. Vienos pasalos metu aštri detektyvo akis užfiksuoja keistą vyriškį. Aikštėje ant suoliuko prisėdęs vyras iš pirmo žvilgsnio lyg ir nedaro nieko įtartino, bet detektyvo nuojauta sako ką kita. Ėmęs jį sekti, Denis netrukus patenka į tikrą kreivų veidrodžių karalystę. Paaiškėja, kad keistasis vyriškis yra galingas hipnotikas, galintis akimirksniu užvaldyti kitų žmonių protus ir priversti juos elgtis pagal savo valią bei patikėti dalykais, kurie realybėje neegzistuoja. Netrukus Denis atskleidžia, kad jo sekamas hipnotikas gali būti susijęs su itin slapta vyriausybine programa. Dar daugiau: kai kurios tyrimo gijos ima sietis ir su paslaptingu jo paties dukters dingimu.
Praėjo dešimtmetis nuo to laiko, kai Džonas Konoras sutrukdė Teismo Dienai taip apsaugodamas žmoniją nuo sunaikinimo. Dabar dvidešimt penkerių Konoras gyvena tarsi kitoje žinojimo pusėje – be namų, be kreditinių kortelių, be telefono ir be darbo. Ir jokių įrašų apie jo egzistavimą. Jokių galimybių, kad jis gali būti susektas galingų išsivysčiusių mašinų tinklo Skynet, kuris jau bandė jį nužudyti, įsivelti į karą su žmonija. Tačiau praeities šešėliai žengia į ateitį… Didžiausią patirtį turinti Skyneto žudymo mašina kyborgas T-X. Ji siunčiama atgal į ateitį, kad galėtų užbaigti savo pirmtako T-1000 darbą. T-X turi puikią ir patrauklią žmogišką išvaizdą. Reikia laimėti prieš tokius technologinius pasiekimus kaip T-X ir užbėgti artėjančios Teismo Dienos grėsmei… Arba pasitikti apokalipsę ir civilizacijos žlugimą.
Naujieji „Vaiduoklių medžiotojai“ pasakos apie dvi mokslininkes, kurių niekas nevertina, nes jos – dailiosios lyties atstovės. Erina ir Ebė yra rašytojos, knygos apie vaiduoklius autorės. Natūralu, kad „rimti“ mokslininkai moteris išjuokia. Po kelerių metų Manhetene ima dėtis keisti, protu nepaaiškinami dalykai. Erina, Ebė ir dvi jų naujos bendražygės – branduolinės energetikos specialistė Džilian ir metro darbuotoja Petė – stoja į kovą prieš Rovaną: pavojingą demoną, siekiantį užvaldyti žmones.