„Šindlerio sąrašas“ – tai tikrais faktais paremta Steveno Spielbergo epinė drama apie holokaustą Antrojo pasaulinio karo metais ir žmogų, kuris netikėtai tapo žydų gelbėtoju. Neatgailaujančiam mergišiui, sugebančiam pelnytis iš karo, Oskarui Šindleriui dirbo tik Lenkijos žydai, ši pigi darbo jėga gamino virtuvinius įrankius Trečiajam reichui. Tačiau, tapęs uždaro geto, kuriame buvo priversti gyventi Krokuvos žydai, žiaurios likvidacijos liudininku, Šindleris suprato, kad nacizmas yra tikrasis blogis. Jo darbuotojai išsiunčiami į darbo stovyklas, čia jiems vadovauja sadistiškas nacistas Amonas Giotė. Padedamas savo buhalterio Icchako Šterno, Šindleris ėmė sudarinėti sąrašą „svarbiausių“ žydų. Papirkęs Giotę, Šindleris sugebėjo iš stovyklos išlaisvinti 1100 žmonių ir užtikrinti jų saugumą įdarbinęs savo amunicijos gamykloje Čekoslovakijoje. Nuostabus Spielbergo filmas yra itin jaudinantis, stebina savo vaizdingumu ir nepalieka abejingų.

Bedarbis Kitaekas suklastoja dokumentus ir tampa turtingos šeimos atžalos korepetitoriumi. Iš pradžių viskas klostosi puikiai, bet vieną dieną pradeda dėtis keisti dalykai.

Novelistas Jackas Torrance`as tampa Overlook viešbučio prižiūrėtoju aukštai vienišuose Kolorado kalnuose. Būdamas šeimos žmogumi, jis kartu su savimi pasiima ir žmoną bei sūnų. Pradeda dėtis keisti dalykai, kai sūnus Danny`s pamato baisius paveisklus varomus jėga, vadinama "švytėjimu". Tai labai paveikia Jack`o psichiką. Praradęs kūrybinį įkvėpimą ir medžiojamas viešbučio demonų, jis patiria psichologinį lūžį. Įvykiai pakrypsta į dar blogesnę pusę.

Komercinis erdvėlaivis Nostromo skrenda namo į žemę. Kompiuteris užfiksuoja SOS signalą iš netoliese esančios planetos ir iš žemės gauna nurodymą ištirti, kas šaukiasi pagalbos. Po komplikuoto nusileidimo dalis komandos susiruošia ištirti vietovę. Netrukus jie aptinka nežinomų padarų lizdavietę su begale kiaušinių, o laivo kompiuteris iššifruoja gautą signalą ne kaip pagalbos šauksmą, o kaip įspėjimą. Pajudinus vieną iš kiaušinių, įgulos laukia mirtinas pavojus.

Vietname žmonės virto profesionaliais žudikais. Džokeris, Gyvulių Motina, Gomeris, Eitbolas, Kaubojus ir kiti - įtraukti į kruviną karo mėsmalę jūrų pėstininkai, muštruojami žiauraus leitenanto D.I., besineriančio iš kailio, kad jo auklėtiniai taptų visiškais bedvasiais gyvuliais, niekšais, padugnėmis ar dar kažkuo baisiau.

1898-aisiais Klondaike siautėja aukso karštligė. Vienišas aukso ieškotojas, kaip ir daugelis kitų, atvyksta ieškoti laimės ir netrukus aptinka dosnią aukso gyslą. Tačiau ne vien ją – jis atranda meilę ir triukšmingus nuotykius, kurie visam laikui pakeičia jo ir dar kelių žmonių gyvenimus.

Filmo „Žmogus-Voras: Toli nuo namų“ pabaigoje žmonija sužino, kas slepiasi po paslaptingojo superherojaus kauke. Nors Piteris Parkeris džiaugiasi, kad savo dvigubo gyvenimo nebereikia slėpti nuo savo merginos, vis tik padidėjęs žmonių dėmesys vaikinui ir jo artimiesiems nemenkai apsunkina gyvenimą. Suvokęs, kad yra galimybė pakeisti susidariusią situaciją, Piteris pagalbos kreipiasi į daktarą Streindžą. Daktarui, kaip žinia, pavaldžios tokios laiko ir erdvės paslaptys, kokios paprastiems žmonėms net nesisapnuoja. Streindžas gali pakeisti realybę taip, kad niekas ir toliau nežinotų tiesos apie žmogų-vorą. Tiesa, „niekas“ išties reiškia visus: ir Piterio merginą, ir šeimą, ir draugus. Suvokęs, kad tokia kaina galbūt yra per didelė, nei jis norėtų mokėti, Piteris pabando sustabdyti Streindžą ir tuomet ištinka katastrofa.

Brendimas kartais primena duobėtą kelią – būtent taip atrodo vienuolikmetei Riley Anderson, kurios tėtis gavo naują darbą ir iš jaukaus gimtojo miesto šeima persikelia į niekad nepailstantį San Francisko didmiestį. Kaip ir visus žmones, Riley per gyvenimą lydi penkios emocijos: Laimė, Nelaimė, Baisulys, Pyktis ir Bjaurastis. Mieli ir spalvingi nuotaikų žmogučiai yra įsikūrę mergaitės galvoje – moderniame emocijų valdymo centre ir kasdien jai pataria sprendžiant kasdienes problemas mokykloje bei namie. Persikrausčius į naują miestą, Riley emocijų būstinėje kyla sąmyšis – mergaitei nepatinka naujoji mokykla ir ją kankina senųjų draugų ilgesys. Nors Riley galvoje tūnanti Laimė kaip įmanydama stengiasi jai įpūsti pozityvių minčių, likusios emocijos nesutaria, kaip mergaitė turėtų priimti naująjį savo gyvenimą. Ar pavyks Laimei įkalbėti Nelaimę ir Baisulį padėti mergaitei į pasaulį pažvelgti šviesesnėmis spalvomis?

Meilės mieste Paryžiuje gyvena jauna, žavi ir naivi mergina vardu Amelija. Nuo pat vaikystės į pasaulį ji žiūrėjo visai kitokiomis akimis. Sukrėsta netikėtos mamos mirties (tiesiai ant jos užkrito nuo Noterdamo katedros nušokusi savižudė turistė iš Kanados) ir visiškai nekreipiančio į ją dėmesio gydytojo tėčio, kuris buvo prilietęs dukrelę tik vieną kartą ir tai per medicininį patikrinimą, ji pradėjo domėtis labai keistais dalykais - pastebėti pačius nereikšmingiausius dalykus. Užaugusi Amelija dirba kavinėje ir gyvena išnuomotame bute Monmartro rajone, bet jaučiasi labai vieniša. Tačiau ateina diena, po kurios viskas apsiverčia aukštyn kojom. Per televizorių pamačiusi reportažą apie tragišką princesės Dianos mirtį, Amelija paleidžia iš rankų buteliuko kamštelį, kuris nurieda iki kambario sienos ir išjudina iš vietos vieną plytą. Už jos mergina suranda senovišką dėžutę su nepažįstamo žmogaus nuotrauka, plastmasiniais kareivėliais ir kitokiomis smulkmenomis.

Tai istorija apie berniuką Harį Poterį, kuris 10 metų pragyveno po laiptais ir tikėjo apgaulingais dėdės ir tetos pasakojimais, kad jo tėvai žuvo autoavarijoje, nors iš tikrųjų jie buvo nužudyti per Helovyno šventę. Per vieną savo gimtadienį Haris Poteris vis dėlto išsiaiškina visą teisybę apie tėvus ir apie randą savo galvoje. Be to, jis gauna netikėtą pasiūlymą-laišką, kurį atnešė pašto pelėda,- mokytis Hogvartso jaunųjų raganiukų ir burtininkų mokykloje, kur Hario laukia daug draugų ir daug priešų. Vienas tokių yra tamsos lordas Voldemortas, kuris suorganizavo Hario Poterio tėvų nužudymą, o dabar ketina Anapilin išsiųsti ir talentingąjį berniuką. Prasideda nepamirštami nuotykiai: jis išmoksta keisčiausių burtų, tampa kvidičo ( lyg ir krepšinio ant šluotų ) čempionu, padeda išperinti slibiniūkštį ir, slepiamas neregimojo apsiausto, leidžiasi į pavojingą žygį. Su keletu tikrų draugų Haris Poteris eina pasitikti stebuklingos savo lemties...

Harlanas Tombris yra itin sėkmingas (ir, žinoma, turtingas) rašytojas, švenčiantis 85-erių metų sukaktį. Šia proga į jo namus suvažiuoja visa didžiulė Harlano šeima. Kitą rytą po puikaus vakarėlio Harlanas randamas negyvas. Bylą tiriantis detektyvas Blankas labai greitai ima įtarti, kad mirtis nebuvo tokia natūrali, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Uždraudęs gausiai susirinkusiems giminaičiams bei tarnams išeiti iš namo, detektyvas pasiraitoja rankoves ir ima aiškintis, kas padėjo Harlanui persikelti į aną pasaulį.

Mažai dėmesio savo dukrai Sū-an skiriantis išsiskyręs investicinių fondų vadybininkas Sokas-vū lipa į greitąjį traukinį, kuris važiuoja iš Seulo į Busaną. Kelionės metu prasideda apokalipsė, daugelis Žemės gyventojų virsta grobį medžiojančiais zombiais. Traukiniui važiuojant Busano link keleiviai kovoja dėl savo ir savo artimųjų gyvybės, ne tik su zombiais, bet ir vienas su kitu.

Šioje juostoje superherojai Kapitonas Amerika (akt. Chris Evans), Toras (akt. Chris Hemsworth), Geležinis Žmogus (akt. Robert Downey Jr.) bei Halkas (akt. Mark Ruffalo) suvienys jėgas ir drauge stos į kovą su blogio jėgomis. Superherojų akiratyje netikėtai pasirodęs priešas kelia grėsmę pasaulio saugumui. Nikas Furis (akt. Samuel L.Jackson) – tarptautinės taikos palaikymo organizacijos S.K.Y.D.A.S vadovas suvokia, jog pasaulis, atsidūręs ant katastrofos ribos neišsivers be superherojų pagalbos. Todėl keturi didžiavyriai turi suremti jėgas ir užbėgti įvykiams už akių. Aušta didis mūšis žmonijos istorijoje, galimai pakeisiantis esamą santvarką.

„Atvykimas“. Įtampos kupina juosta apie kontaktą su nežemiška civilizacija. Klausimas, ar esame vieni šioje begalinėje visatoje, žmoniją kamuoja jau labai seniai. Tačiau kad ir kiek apie tai būtų mąstyta, pirmasis kontaktas su svetima civilizacija visuomet bus netikėtas ir gąsdinantis. Kai vieną dieną skirtingose pasaulio vietose nusileidžia keliolika milžiniškų kosminių laivų, daugybė žmonių puola į paniką. Tačiau kai kelias dienas nieko blogo nenutinka, žmonės ima ruoštis užmegzti kontaktą. Valdžios atstovai pagalbos kreipiasi į vieną geriausių pasaulio lingvisčių Luizą Benks (aktorė Amy Adams). Jai skiriama užduotis pabandyti užmegzti pirmąjį kontaktą ir išsiaiškinti atvykėlių ketinimus Žemės atžvilgiu. Pirmą kartą patekusi į ateivių laivą, Luiza net neįsivaizduoja, nuo ko pradėti. Tačiau po kelių valandų pora jos idėjų pasiteisina: svetimieji akivaizdžiai linkę bendrauti. Prasideda sunkioji darbo dalis

Nelaisvėje, Sakkar planetoje, be savo kūjo kalintis Toras vieną dieną išgirsta, kad Asgarde vyksta labai negeri dalykai – valdžią į savo rankas perima piktadarė Hela. Asgardui gresia sunaikinimas. Norėdamas grįžti į gimtinę ir išgelbėti jos ateitį, Toras yra priverstas stoti į gladiatorišką kovą su senu savo draugu – Halku. Kova dėl išlikimo prasideda. Šio filmo režisieriumi, daugelio nuostabai, tapo Naujosios Zelandijos kino kūrėjas Taika Waititi. „Toras: Ragnarokas“ yra pirmasis jo tokio didelio biudžeto filmas, tačiau T. Waititi kūryba daugeliui buvo žinoma – jis yra juodosios komedijos „Ką mes veikiame šešėliuose“ autorius.

II-asis pasaulinis karas eina į pabaigą. Jauna moteris izoliuotoje Džersio saloje (esančioje tarp Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos) su viltimi laukia iš fronto sugrįžtančio vyro. Didžiuliame ir gražiame dvare Grace (akt. Nicole Kidman) augina du vaikus. Ji yra įsitikinusi, kad tai yra vienintelė saugi vieta, kurioje dukrelei Anne ir sūnui Nicholasui negresia joks pavojus. Šis dvaras labai skiriasi nuo kitų gyvenamųjų vietų. Languose užuolaidos visuomet sandariai užtrauktos. Kiekvienos durys (o jų yra 50) kruopščiai užrakintos ir gali būti atrakintos tik tokiu atveju, jei vaikai leidžia laiką kitoje dvaro vietoje. Vieną dieną iš dvaro išėję trys tarnai nebegrįžta atgal. Kaip tik tą akimirką į duris pasibeldžia trys nauji pagalbininkai. Trijulė ieško darbo ir tvirtina, kad jau dirbo šiame dvare prie ankstesnių šeimininkų. Neturėdama išeities, moteris įsileidžia geranoriškai nusiteikusius tarnus. Nuo tos akimirkos dvare prasideda neįtikėtini dalykai.

2045-ieji metai. Bėgdami nuo chaotiško ir pražūtin besiritančio pasaulio, žmonės laiką mieliau leidžia virtualioje realybėje, o ypač – programoje OAZĖ. Jos kūrėjas, ekscentriškas genijus Džeimsas Halidėjus (aktorius Mark‘as Rylance‘as) prieš mirtį paskelbia OAZĖJE paslėpęs „Velykų kiaušinį“. Jį suradęs asmuo paveldės pusę trilijono dolerių ir OAZĖS nuosavybės teises. Jaunas vaikinukas Veidas Vatsas (akt. Tye Sheridan‘as) netikėtai aptinka pėdsaką, vedantį link pagrindinio prizo. Tačiau jam ir jo draugams ant kulnų lipa “Inovatyvios interneto industrijos” – galinga korporacija, dėl OAZĖS pasiryžusi padaryti bet ką.

Garsaus rašytojo Richardo Mathesono siaubo romano "Aš esu legenda" ekranizacija. Dirbtinai sukurtas negailestingas virusas išplito visoje planetoje, sunaikindamas viską. Jis neišgydomas ir nesulaikomas... Viruso nepajėgė sustabdyti net garsus mokslininkas Robertas Nevilis, nepaaiškinamomis aplinkybėmis vienintelis likęs neužkrėstas. Jis - ko gera, yra paskutinis žmogus Žemėje. Klajodamas tarp Niujorko griuvėsių jis ieško kitų išlikusių. Pasirodo, Robertas Nevilis nėra vienintelis gyvenojas planetoje, tik nuo to jam ne geriau. Kiti išgyvenusieji virto siaubingais kraugeriais mutantais ir stebi kiekvieną Nevilo žingsnį. Vampyrai laukia, kol mokslininkas padarys lemtingą klaidą - kad galėtų jį sunaikinti. Robertas supranta, kad žmonijos ateitis - jo rankose, todėl atkakliai bando virusą įveikti, imuninei sistemai panaudodamas savo kraują. Tik nelengva vienam atlaikyti griūvantį pasaulį: naktį vienišam grumtis dėl savo gyvybės, o dieną ieškoti paslaptingo viruso šaknų.

Režisierius Ridley Scott, išgarsėjęs filmais „Svetimas" (orig. „Alien", 1979) ir „Bėgantis skustuvo ašmenimis" (orig. „Blade Runner", 1982) grįžta prie mokslinės fantastikos ištakų.Grupė mokslininkų leidžiasi į pavojingą kelionę – tyrinėti slapčiausių ir pavojingiausių Visatos užkaborių. Jie dar nežino, kad ši kelionė taps jų fizinių ir psichologinių galimybių išbandymu.Nublokšti į kitą pasaulį jie ieško atsakymų į slapčiausius žmoniją kamuojančius klausimus ir siekia įminti pagrindinę pasaulio sukūrimo paslaptį. Svetimame jiems pasaulyje mokslininkai privalo stoti į pavojingą kovą už žmogiškosios rasės ateitį, stengdamiesi užkirsti kelią sunaikinimui. Novatoriška mitologija, įspūdingi specialieji efektai, 3D formatas šio žanro genijaus R.Scotto rankose pavirs į filmą, kuris į kino istoriją bus įrašytas didžiosiomis raidėmis.

Toras bando rasti vidinę ramybę, bet turi grįžti į veiksmą ir pasitelkti Valkiriją, Korgą ir Džeinę Foster, kad sustabdytų Dievų skerdiką Gorą nuo visų dievų sunaikinimo.