Šeiferio muzikos mokyklos studentas Endriu (akt. Miles Teller) svajoja tapti didžiu būgnininku. Regis, talentingo vaikino svajonė yra ranka pasiekiama – jaunuolį pastebi geriausio šalies džiazo orkestro dirigentas (akt. J. K. Simmons), užnugaryje vadinamas tiesiog genijumi. Pamažu Endriu noras tapti geriausiu virsta apsėdimu ir manija, o geležiniu kumščiu orkestrui diriguojantis Flečeris vis labiau stumia jį už žmogaus galimybių ribos. Tačiau ar Endriu pasiryžęs įgyvendinti svajonę pagal radikalius ir protu nesuvokiamus dirigento įgeidžius, ar tėra silpnas ir palūžti linkęs verksnys?

Kaip ir dauguma paauglių, septyniolikmetė Stela – nuo kompiuterio priklausoma, draugus dievinanti vlogerė. Priešingai negu dauguma bendraamžių, mergina dienas leidžia ligoninėje, taikstydamasi su džiaugsmo nekeliančia cistinės fibrozės diagnoze. Pavojinga liga reguliuoja Stelos gyvenimą, kupiną rutinos, griežtai nustatytų ribų ir geležinės valios reikalaujančios savikontrolės. Griežtai sustyguota kasdienybė susvyruoja, ligoninėje pasirodžius žavingam pacientui Vilui. Jaunuolių santykiai vystosi klastingos ligos šešėlyje, cistinei fibrozei diktuojant pagrindinę taisyklę – būtinybę laikytis saugaus trijų žingsnių atstumo ir išvengti bet kokio fizinio kontakto. Širdį užliejus pirmajai meilei, Stela ir Vilas tetrokšta peržengti ribas – sulaužyti juos varžančias taisykles ir pulti į vienas kito glėbį, tačiau ar jiedu išdrįs rizikuoti savo ir mylimųjų gyvybėmis? O gal meilė egzistuoja ir per tris žingsnius iki tavęs?

„Paryžius, Teksasas“ – tai nestandartinis kelio filmas, pasakojantis apie Travisą, vyrą, pasiklydusį savo asmeniniame pragare. Jau ketverius metus mirusiu laikomas Travisas vėl pasirodo Amerikos dykumose prie Meksikos sienos. Netrukus jo atvažiuoja pasiimti brolis Voltas, kuris visus tuos metus augino dabar jau septynmetį jo sūnų Hanterį. Vaikas iš naujo susipažįsta su savo tėvu, o Travisas iš naujo atranda savo atminties kloduose pasiklydusį sūnų. Galų gale jie nusprendžia į šeimą susigrąžinti mamą.

Filmas pulsuoja gyvenimu, širdį veriančiomis istorijomis ir aukština politinį aktyvizmą, tad jau dabar jį galima pavadinti modernaus queer kino klasika. Režisierius remiasi asmenine patirtimi, kad pavaizduotų, kaip gyveno ir veikė AIDS aktyvistų grupė „ACT UP-Paris“ praėjusio amžiaus 10-ąjį dešimtmetį. Istorija prasideda nuo grupės susirinkimo. Jos nariai dėlioja veiksmų ir debatų strategiją, prisijungia ir grupelė naujokų, kurie sutinkami labai šiltai. Tarp jų – ir ŽIV neturintis Natanas, kurio dėmesį vis patraukia nuoširdus ir atviras grupės narys Šenas. Natanui vis labiau įsitraukiant į aktyvistų veiklą – susirinkimus, protestus medicinos laboratorijose, švietimą mokyklose, politinius mitingus – romantiški santykiai su Šenu stiprėja.

Po visuotinio susinaikinimo dykuma virtęs pasaulis paniręs į chaosą. Vienoje iš nedaugelio vis dar žaliuojančių ir apie ateitį galvojančių oazių gyvena „Daugybės Motinų“ bendruomenė. Jos tiki, kad pasaulio ateitis – vaikai ir pasiryžusios padaryti viską, kad juos apsaugotų. Deja, tai padaryti pavyksta ne visuomet. Didžiulė baikerių gauja užpuola „Daugybę Motinų“ ir pagrobia keliasdešimt vaikų, tarp jų – ir Furiosą. Žiauraus karo vado Demento vadovaujami plėšikai netrukus atvyksta į Citadelę, kurią valdo vėliau tikra legenda tapsiantis piktadarys, pulkininkas Džozefas Mūras, išgarsėsiantis „Nemirtingojo Džo“ vardu. Dviem piktadariams susikovus dėl valdžios, jaunajai Furiosai teks pasitelkti visą savo drąsą, išmintį ir įgūdžius, kad išgyventų. Bet būsimoji imperatorė nenusiteikusi vien tik išgyventi – ji tvirtai pasiryžusi padaryti viską, kad sugrįžtų namo.

"This Is Spinal Tap" shines a light on the self-contained universe of a metal band struggling to get back on the charts, including everything from its complicated history of ups and downs, gold albums, name changes and undersold concert dates, along with the full host of requisite groupies, promoters, hangers-on and historians, sessions, release events and those special behind-the-scenes moments that keep it all real.

Istoriją sudaro trys dalys, aprėpiančios afroamerikiečio vaikino Širono vaikystę, paauglystę ir brandos metus. Būdamas vaikas jis gyvena su vieniša motina skurdžiame Majamio priemiestyje. Moteriai svarbiau gauti dozę narkotikų nei pasirūpinti vaiku. Berniukas labai kuklus, smulkaus sudėjimo ir dėl to dažnai prie jo priekabiauja kiti vaikai. Jį apsiima globoti narkotikų dileris Chuanas ir jo draugė Teresa. Paauglystėje situacija ne ką geresnė – prie vaikino kabinėjasi ir iš jo tyčiojasi bendraklasiai. Tačiau Široną draugiškai priima Kubos amerikietis Kevinas. Būtent šie du žmonės – Chuanas ir Kevinas padeda Šironui subręsti, pažinti save ir tapti tokiu, kokiu jis yra.

Juosta pasakoja apie mažą kaimelį Goksung (iš kurio ir kilo filmo pavadinimas, kadangi užrašius vietovės pavadinimą kiniškais rašmenimis, gaunamas žodis, kuris reiškia raudojimą), kurio gyventojai kenčia nuo paslaptingos baisios ligos. Pagrindinis filmo veikėjas, policijos seržantas Jong Goo (akt. Kwak Dowon), kartu su vietinės policijos pajėgomis yra sukrėstas šios „ligos“ pasėkmių – kaimas nuolat kenčia nuo itin žiaurių ir nepaaiškinamų žmogžudysčių, o jų kaltininkai demonstruoja simptomus, panašius į zombių. Aukų skaičius auga ir paties Jong Goo dukra suserga mįslingąja liga, todėl pastarasis nusprendžia suvienyti jėgas su paslaptinga moterimi ir vietiniu šamanu tam, kad išvaduotų kaimo žmones nuo keisto prakeiksmo.

Patersono gyvenimas - gryna romantika: jis dirba autobuso vairuotoju Patersone, Naujajame Džersyje, o laisvalaikiu rašo poeziją mylimai žmonai Laurai. Patersonas poetiškai vertina kasdienybės poezijos grožį ir visur susitinka su poetais - tokia yra miesto magija - poetų Alleno Ginsbergo ir Williamo Carloso Williamso gimtinė. Patersonas rašo "į stalčių" ir net nesvajoja apie leidybą, tačiau vienas mažas įvykis keičia jo planus.

Du paprasti astronomai leidžiasi į milžinišką žiniasklaidos turą, kad įspėtų žmoniją apie artėjančią kometą, kuri sunaikins Žemės planetą.

Laikraščio „The Washington Post“ žurnalistai gauna ypač slaptus dokumentus, įrodančius net keturių JAV prezidentų veidmainiavimą Vietnamo klausimu. Tuometinė laikraščio leidėja Katarina Greham (aktorė Meryl Streep) ir vyriausias redaktorius Benas Bradlis (Tom‘as Hanks‘as) susiduria su milžinišku vyriausybės atstovų spaudimu, šantažu ir grasinimais, siekiant sustabdyti kontroversiškas publikacijas. „The Post“ straipsniai, parengti nutekėjusių „Pentagono dokumentų“ pagrindu, tapo tikra bomba Amerikos politiniame gyvenime ir amžiams išliko kaip vienas sudėtingiausių ir pavojingiausių epizodų žiniasklaidos laisvės istorijoje.

Vertikalus kalėjimas, kiekviename lygyje po kamerą. 2 žmonės kameroje. Tik viena maisto platforma ir 2 minutės per dieną pasimaitinti nuo jos. Begalinis košmaras įkalintas skylėje.

Jaunas ginklakalys Balianas priverstas bėgti iš savo gimtinės. Jis prisideda prie kryžiuočių riterių būrio, kuriam vadovauja jo tėvas. Tačiau viename mūšyje tėvas sunkiai sužeidžiamas ir prieš mirtį spėja paskelbti savo sūnų riteriu. Šis prisiekia ištikimybę Jeruzalės karaliui. Balianas netrunka pagarsėti kaip narsus ir patyręs kovotojas. Išvaizdus ir garbingas jaunas vyras atkreipia karaliaus sesers gražuolės Sibilės dėmesį. Jis pelno nuostabios moters palankumą, tačiau įsigyja mirtiną priešą – juo tampa kilmingasis Gajus de Lusinjanas, Sibilės vyras, tamplierių ordino riterių vadas. Pavydo apakintas Gajus su savo negailestingais riteriais užpuola musulmonų karavaną, kurį ginti pavesta drąsiajam Balianui, ir taip išprovokuoja karą su šimtus kartų didesne galingojo Egipto valdovo Saladino kariuomene.

Bertranas išgyvena klasikinę vidurio amžiaus krizę. Vieną dieną pasivaikščioti išėjusio Bertrano dėmesį patraukia vietinio baseino reklama. Ten Bertranas susipažįsta su kitais vyrais, kurie baseine viliasi gauti impulsą antrai jaunystei. Internete radę informaciją apie organizuojamą vyrų sinchroninio plaukimo pasaulio čempionatą, vyrai užsidega. Pasisamdę buvusią sportininkę, alkoholikę Delfinę, jie ryžtasi nugalėti savas krizes ir… tapti čempionais.

Septyni nepažįstami žmonės, kurių kiekvienas turi savo purviną paslaptį, susitinka Tahoe ežero pakrantėje įsikūrusiame pasenusiame ir tamsią praeitį menančiame viešbutyje „El Royale“. Vieną lemtingą naktį visi svečiai gaus vieną – paskutinę – galimybę išpirkti savo nuodėmes... Kol praeities klaidos nenuvedė jų į pragarą.

Grinčas – žalias, storas, gauruotas padaras paplokščiu snukiu, plonais pirštais ir grėsmingomis geltonomis akimis. Nenuostabu, kad jis gyveno vienas, atsiskyręs nuo jį nuolat pašiepiančių ir jo prisibijančių miesteliūkščio gyventojų. Kai iki šv. Kalėdų buvo likę 3 dienos, 17 valandų ir 33 minutės, Grinčas galutinai supyko ant triukšmingų kaimynų, besilinksminančių ir belaukiančių šventės bei gausybės dovanėlių... Įniršęs Grinčas nutaria pavogti visas dovanėles. Per naktį Grinčas išsineša visas dovanas, o rytą išgirsta šventinį šurmulį. Supratęs, kad ne dovanos per Kalėdas svarbiausia, Grinčas laužo galvą, kaip jas grąžinti...

Loganų šeima verčiasi gan sunkiai, o problemos puola nesibaigiančia virtine. Džimis Loganas sukuria genialų apiplėšimo planą, kurį jam padės įgyvendinti brolis Klaidas ir sesuo Meli. Dar reikalingas žmogus nusimanantis apie sprogimus ir bombas, o toks yra Džo Bomberis. Vienintelė problema – laiką jis leidžia įkalinimo įstaigoje. Tačiau genialus Loganų planas numatė ir tai...

Japonijos kaime, švelniai čiurlenančios upės ir šlamančių medžių draugijoje, vienišas tėvas Takumi augina dukrą Haną. Jų ramus gyvenimas sudrumsčiamas, kai Tokijo kompanija paskelbia planus netoliese statyti prabangų kempingą. Kaime augant įtampai ir baimei, kad vanduo bus negrįžtamai užterštas, Takumi tampa vienu iš pasipriešinimo lyderių.

Originaliame, pirmajame filme „28 dienos po...“ Didžiosios Britanijos sostinėje siautėja galingas virusas. Jo plitimui pakanka menkiausio kraujo lašelio, o virusas pasireiškia žiauria neapykanta visiems, kas dar neinfekuoti. Per keturias savaites Londonas iš klestinčio miesto pavirsta išprotėjusių žmonių nusiaubta dykyne. Likę sveikieji apsisprendžia palikti namus ir mažomis grupelėmis pabėga iš viruso karalyste tapusios sostinės. Naujoje juostoje „28 savaitės po...“ vaizduojami įvykiai prasideda praėjus maždaug septyniems mėnesiams po pirmojo filmo istorijos. Jungtinės Valstijos paskelbia, jog nugalėjo virusą, o didžiulė Amerikos karių ir medikų grupė imasi užduoties sugrąžinti gyvenimą į Didžiosios Britanijos sostinę. Tikėdamiesi vėl gyventi normalų gyvenimą, į Londoną ima grįžti pabėgėliai. Tačiau niekas nežino, kad vieno iš sugrįžtančiųjų organizme tūno mutavęs virusas. Dar galingesnis, dar klastingesnis ir pragaištingesnis. Londono gatvėse užverda tikras pragaras...

Viename iš Čikagos rajonų, kur kadaise stovėjo „Cabrini-Green“ būsto projektai, kaimynystės gyventojai nuo seno dalinasi legenda apie žudiką su kabliu vietoje rankos. Ši legenda taip pat teigia, kad penkis kartus pasakius jo vardą žiūrint į veidrodį, jis ateis tavęs nužudyti. Šiais laikais, praėjus daugiau nei dešimtmečiui po paskutinio „Cabrini-Green“ bokšto griūties, dailininkas Anthony McCoy kartu su mylimąja, galerijos direktore Brianna Cartwright, nusprendžia apsigyventi prabangiame lofte, neatpažįstamai pasikeitusiame „Cabrini“ rajone. Kai Anthony sutikęs kaimynystės senbuvį sužino siaubingąją Bitininko istoriją, jis pradeda tyrinėti šios makabriškos istorijos detales tapydamas savo studijoje, tokiu būdu nesąmoningai atverdamas duris į sudėtingą praeitį, kuri iššaukia bauginančią smurto bangą, pakeisiančią jo likimo kursą.