„Šindlerio sąrašas“ – tai tikrais faktais paremta Steveno Spielbergo epinė drama apie holokaustą Antrojo pasaulinio karo metais ir žmogų, kuris netikėtai tapo žydų gelbėtoju. Neatgailaujančiam mergišiui, sugebančiam pelnytis iš karo, Oskarui Šindleriui dirbo tik Lenkijos žydai, ši pigi darbo jėga gamino virtuvinius įrankius Trečiajam reichui. Tačiau, tapęs uždaro geto, kuriame buvo priversti gyventi Krokuvos žydai, žiaurios likvidacijos liudininku, Šindleris suprato, kad nacizmas yra tikrasis blogis. Jo darbuotojai išsiunčiami į darbo stovyklas, čia jiems vadovauja sadistiškas nacistas Amonas Giotė. Padedamas savo buhalterio Icchako Šterno, Šindleris ėmė sudarinėti sąrašą „svarbiausių“ žydų. Papirkęs Giotę, Šindleris sugebėjo iš stovyklos išlaisvinti 1100 žmonių ir užtikrinti jų saugumą įdarbinęs savo amunicijos gamykloje Čekoslovakijoje. Nuostabus Spielbergo filmas yra itin jaudinantis, stebina savo vaizdingumu ir nepalieka abejingų.
Bedarbis Kitaekas suklastoja dokumentus ir tampa turtingos šeimos atžalos korepetitoriumi. Iš pradžių viskas klostosi puikiai, bet vieną dieną pradeda dėtis keisti dalykai.
Nemigos kamuojamas Džekas lankosi įvairiuose nelaimėlių susitikimuose, klausosi jų išpažinčių ir drauge verkia. Jis skraido lėktuvais, kiekvienąkart tikėdamasis katastrofos. Tačiau kartą skrisdamas jis sutinka spalvingą asmenybę. Tailerio gyvenimas nepaprastas - nerūpestingas ir linksmas. Jis kartais linksmai ir nerūpestingai paprašo trenkti jam į galvą... Džekas neatsisako. Todėl tarp draugų užverda rimtos muštynės, ir netrukus jiedu įkuria klubą, kur vaikinai gali muštis iki sąmonės netekimo...
L.DiCaprio vaidinamas herojus valdo kontorą, kurios darbuotojai sugeba pasinerti į žmonių sapnus bei implantuoti naują informaciją ar panaikinti seną. Naujas užsakymas – už viliojantį atlyginimą reikia įsiskverbti į sėkmingo verslininko smegenis bei įrašyti informaciją, kuri leistų jo konkurentams pakoreguoti verslininko mąstyseną. Domas Cobb – talentingas vagis. Jis geriausias savo srities specialistas, kai kalbama apie ko nors išgavimą ar ko vertingo nukniaukimą, kol žmogus miega, o jo sąmonė tuo metu – pati pažeidžiamiausia.
Dvylikos metų mergaitė Matilda, grįžusi iš parduotuvės savo bute randa iššaudytą šeimą bei jame dar siautėjančius gangsterius. Mergaitę išgelbėja kaimynas Leonas, kuris yra samdomas žudikas. Matilda paprašo, kad vyras išmokytų ją šios profesijos subtilybių.
Pagal tikrą istoriją sukurta biografinė drama, pasakojanti apie netikėtą inteligentiško, talentingo juodaodžio pianisto Donaldo Širlio ir netašyto italų kilmės apsaugininko iš Bronkso – Frenkio „Lūpos“ Valelongos draugystę. Praėjusio amžiaus viduryje (filmo veiksmas vyksta septintajame dešimtmetyje) pietinėse Amerikos valstijose dar galiojo segregacijos įstatymai, pagal kuriuos buvo legalu neįsileisti ar neaptarnauti juodaodžių įvairiose paslaugų ir pramogų vietose.
Pirmoji epopėjos dalis pasakoja apie berniuką - Luką Skaivokerį, gyvenantį drauge su dėde ir teta nedidelėje fermoje Tatunio planetoje. Berniukas trokšta mokytis, tačiau dėdei jis reikalingas padėti tvarkyti ūkį. Tuo metu galaktiką užvaldo žiaurus tironas, galintis sunaikinti visas planetas. Jam pasipriešina princesė Lėja. Ji išsiunčia pasiuntinį su robotu androidu į valdovo kosminį laivą. Čia reikia surasti "Mirties žvaigždę", galinčią sunaikinti galaktiką. Tatunio dykumoje sutinka Luką...
Komercinis erdvėlaivis Nostromo skrenda namo į žemę. Kompiuteris užfiksuoja SOS signalą iš netoliese esančios planetos ir iš žemės gauna nurodymą ištirti, kas šaukiasi pagalbos. Po komplikuoto nusileidimo dalis komandos susiruošia ištirti vietovę. Netrukus jie aptinka nežinomų padarų lizdavietę su begale kiaušinių, o laivo kompiuteris iššifruoja gautą signalą ne kaip pagalbos šauksmą, o kaip įspėjimą. Pajudinus vieną iš kiaušinių, įgulos laukia mirtinas pavojus.
Džokeris, ko gero, yra vienas spalvingiausių blogiukų kino istorijoje. „Gimęs“ 1940 m., be daugybės komiksų, Džokeris iki šiol yra pasirodęs daugiau nei 250-yje filmų, televizijos serialų, knygų ir vaizdo žaidimų. Didžiuosiuose ekranuose Džokeris debiutavo 1966-aisiais, tačiau tikra megažvaigžde tapo 1989 m., kuomet jį suvaidino pats Džekas Nikolsonas. Venecijos kino festivalyje Geriausiu metų filmu pripažintoje juostoje režisierius Todd Phillips pateikia dar nematytą Džokerio atsiradimo istoriją. Gotamo mieste savo vietos gyvenime nerandantis Artūras Flekas (aktorius Joaquin‘as Phoenix‘as) dienomis dirba samdomu klounu, o vakarais stengiasi prasimušti kaip „stand-up“ komikas. Deja, nesėkmingai. Suirzęs, nusivylęs ir kartėlio kupinas Flekas vieną dieną tampa chuliganų auka. Galutinai nusivylęs ir ėmęs prarasti sveiką protą, Flekas pamažu ima virsti cinišku, žiauriu ir negailestingu Džokeriu.
Karšta 1983-iųjų vasara. 17-metis svajotojas Elijas tingiai leidžia dienas tėvų namuose Šiaurės Italijoje. Jis klausosi muzikos, groja pianinu, skaito knygas, žaidžia tinklinį, droviai flirtuoja su merginomis, nepraleidžia maudynių ir naktinių pramogų, kol į vilą šešioms savaitėms iš JAV atvyksta jaunas akademikas Oliveris. Jį kaip asistentą tyrimui apie graikų-romėnų kultūrą pasikviečia Elijo profesorius tėvas. Pasitikintis savimi išvaizdus žydų kilmės amerikietis stilingai rengiasi ir puikiai atrodo. Iš pradžių Elijas gan šaltai ir arogantiškai reaguoja į naują kaimyną, bet jau netrukus jie dviese važinėjasi dviračiais po apylinkes. Elijas nedrąsiai pradeda rodyti dėmesį spontaniškam 24-erių Oliveriui ir netrukus tarp jų įsiplieskia aistra.
„Bohemijos Rapsodija“ – legendinės britų roko grupės „Queen“, jų muzikos ir išskirtinio vokalisto Fredžio Merkurio, ne tik nugalėjusio stereotipus, bet ir tapusio vienu populiariausių muzikantų visoje planetoje, šventė! Fenomenalus ir meteorinis grupės išsiveržimas... Jų ikoniškos dainos ir revoliucinis skambesys! Grupę skaldantys užkulisiai ir Fredžio nekontroliuojamas gyvenimo būdas... Ir vieną įsimintiniausių pasirodymų „Live Aid“ koncerte, kurio metu visi 72 tūkstančiai stadione susirinkę žiūrovai kartu su grupe plojo, lingavo ir šokinėjo – tai iki šiol laikomu geriausiu visų laikų gyvojo roko pasirodymu istorijoje.
Meilės mieste Paryžiuje gyvena jauna, žavi ir naivi mergina vardu Amelija. Nuo pat vaikystės į pasaulį ji žiūrėjo visai kitokiomis akimis. Sukrėsta netikėtos mamos mirties (tiesiai ant jos užkrito nuo Noterdamo katedros nušokusi savižudė turistė iš Kanados) ir visiškai nekreipiančio į ją dėmesio gydytojo tėčio, kuris buvo prilietęs dukrelę tik vieną kartą ir tai per medicininį patikrinimą, ji pradėjo domėtis labai keistais dalykais - pastebėti pačius nereikšmingiausius dalykus. Užaugusi Amelija dirba kavinėje ir gyvena išnuomotame bute Monmartro rajone, bet jaučiasi labai vieniša. Tačiau ateina diena, po kurios viskas apsiverčia aukštyn kojom. Per televizorių pamačiusi reportažą apie tragišką princesės Dianos mirtį, Amelija paleidžia iš rankų buteliuko kamštelį, kuris nurieda iki kambario sienos ir išjudina iš vietos vieną plytą. Už jos mergina suranda senovišką dėžutę su nepažįstamo žmogaus nuotrauka, plastmasiniais kareivėliais ir kitokiomis smulkmenomis.
Šiltas vasaros rytas šiaurės Misūryje, JAV. Penktosios Niko ir Eimės vestuvių metinės. Pakuojamos dovanos, laukia romantiška šventė. Tačiau netikėtai dingsta Eimė. Vyras atrodo veikiau sutrikęs nei prislėgtas netekties, nors ir žino, kad yra pagrindinis įtariamasis, o iš Eimės dienoraščio paaiškėja, kad ši lyderė perfekcionistė galėtų išvesti iš pusiausvyros bet ką. Didėjant policijos ir žiniasklaidos spaudimui Nikas keistai išsisukinėja, kol akivaizdžiai įtūžta – net dvynė jo sesuo akimirką suabejoja brolio nekaltumu. Tiesa yra kur kas tamsesnė, painesnė ir šiurpesnė, nei galima numanyti.
Harlanas Tombris yra itin sėkmingas (ir, žinoma, turtingas) rašytojas, švenčiantis 85-erių metų sukaktį. Šia proga į jo namus suvažiuoja visa didžiulė Harlano šeima. Kitą rytą po puikaus vakarėlio Harlanas randamas negyvas. Bylą tiriantis detektyvas Blankas labai greitai ima įtarti, kad mirtis nebuvo tokia natūrali, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Uždraudęs gausiai susirinkusiems giminaičiams bei tarnams išeiti iš namo, detektyvas pasiraitoja rankoves ir ima aiškintis, kas padėjo Harlanui persikelti į aną pasaulį.
Filmas nukelia į Čikagą, kai čia veikė ,,sausas” įstatymas. Sąžiningas, bet naivus federalinis agentas Elijotas Nesas dažnai klysta, bando suvaldyti įžūlius gangsterius ir jų legendinį vadeivą Al Caponę. Į pagalbą ateina sąžiningas policininkas ir jiedu tampa nepaperkamais kovotojais su mafija. Prie jų prisijungia taiklus šaulys Džiuzepė ir buhalteris iš Vašingtono Volesas. Keturiese prieš Al Caponę…
Jauna, žavi baltaodė mergina kviečia savo juodaodį vaikiną savaitgalį aplankyti jos tėvus, kurie gyvena nuošalioje vietoje užmiestyje. Vaikinas jaudinasi, kaip jį – juodaodį – priims merginos tėvai. Iš pradžių viskas klostosi labai lengvai, šiltai ir liberaliai. Tačiau po kurio laiko, vaikiną ima trikdyti daugelis keistų dalykų, vykstančių tuose namuose. Jis supranta, kad visi ten sutikti juodaodžiai yra dingę asmenys realiame gyvenime. Tiesa pamažu iškyla į paviršių, kai vaikinas nusprendžia iš ten dingti. Tada ir paaiškėja, kad visa šeima, o kartu ir jo mergina yra įkūrę juodaodžių pardavimo turtingiems amerikiečiams versliuką. Mergina verbuodavo juodaodžius vaikinus ir merginas, kad pristatytų savo tėvams, o šie parduotų juo „rinkoje“ kaip organų donorus. Ar pavyks vaikinui ištrūkti gyvam, priklausys tik nuo sėkmės ir atsitiktinumų.
Antrosios „Sergėtojų“ dalies veiksmas vyksta praėjus porai mėnesių nuo pirmojo filmo pabaigos. Piteris sužino tiesą apie savo tėvą, o tai – kartu su jausmais Gamorai – priverčia galvoti apie savo šeimą. Pirmoje dalyje pasiaukojęs Grutas šiame filme yra mažas medelis, kurį Roketas saugo kaip savo akį. Bičiuliai susiranda naujų sąjungininkų, įgyja naujų priešų ir toliau smagiai kelia sumaištį Galaktikoje.
„Atvykimas“. Įtampos kupina juosta apie kontaktą su nežemiška civilizacija. Klausimas, ar esame vieni šioje begalinėje visatoje, žmoniją kamuoja jau labai seniai. Tačiau kad ir kiek apie tai būtų mąstyta, pirmasis kontaktas su svetima civilizacija visuomet bus netikėtas ir gąsdinantis. Kai vieną dieną skirtingose pasaulio vietose nusileidžia keliolika milžiniškų kosminių laivų, daugybė žmonių puola į paniką. Tačiau kai kelias dienas nieko blogo nenutinka, žmonės ima ruoštis užmegzti kontaktą. Valdžios atstovai pagalbos kreipiasi į vieną geriausių pasaulio lingvisčių Luizą Benks (aktorė Amy Adams). Jai skiriama užduotis pabandyti užmegzti pirmąjį kontaktą ir išsiaiškinti atvykėlių ketinimus Žemės atžvilgiu. Pirmą kartą patekusi į ateivių laivą, Luiza net neįsivaizduoja, nuo ko pradėti. Tačiau po kelių valandų pora jos idėjų pasiteisina: svetimieji akivaizdžiai linkę bendrauti. Prasideda sunkioji darbo dalis
Fantastikos filmas „Kapitonė Marvel“ pristato JAV oro pajėgų pilotės Carol Danvers, tapsiančios viena iš galingiausių visatos herojų, istoriją. Veiksmas vyksta praeito amžiaus devintajame dešimtmetyje, Žemei patekus į galaktikos karo vidurį tarp dviejų ateivių rasių, todėl „Kapitonė Marvel“ yra visiškai naujas nuotykis iš niekad ankščiau dar nematytos „Marvel“ kino visatos praeities.
Kovojant su blogiu, kartais tenka žaisti nelabai švariai. Kuomet žmonijai ima grasinti dar nematytas pavojus, paslaptingos vyriausybinės organizacijos vadovė Amanda Voler pasiūlo netradicinę išeitį: prieš blogį kovoti dar didesniu blogiu. Kam statyti į didžiulį pavojų savo profesionalius žmones, kai galima pasinaudoti jau nuteistais nusikaltėliais? Maksimalaus saugumo kalėjimuose dienas leidžiantiems nusikaltėliams pasiūlomas sandoris: už įkalinimo trukmės sutrumpinimą dirbti vyriausybei. Kiekvienam su sąlygomis sutikusiam kaliniui įmontuojamas poodinis sprogmuo – draudimas nuo netikėtumų. Taigi iš didžiausių žmonijos nusikaltėlių, pasižyminčių išskirtiniais gabumais, drąsa, sumanumu ir neturėjimu ką prarasti, suformuojamas nedidelis smogiamasis herojų būrys, kuriam skiriamos pavojingiausios užduotys pasaulyje – tikros savižudžių misijos.