„Šindlerio sąrašas“ – tai tikrais faktais paremta Steveno Spielbergo epinė drama apie holokaustą Antrojo pasaulinio karo metais ir žmogų, kuris netikėtai tapo žydų gelbėtoju. Neatgailaujančiam mergišiui, sugebančiam pelnytis iš karo, Oskarui Šindleriui dirbo tik Lenkijos žydai, ši pigi darbo jėga gamino virtuvinius įrankius Trečiajam reichui. Tačiau, tapęs uždaro geto, kuriame buvo priversti gyventi Krokuvos žydai, žiaurios likvidacijos liudininku, Šindleris suprato, kad nacizmas yra tikrasis blogis. Jo darbuotojai išsiunčiami į darbo stovyklas, čia jiems vadovauja sadistiškas nacistas Amonas Giotė. Padedamas savo buhalterio Icchako Šterno, Šindleris ėmė sudarinėti sąrašą „svarbiausių“ žydų. Papirkęs Giotę, Šindleris sugebėjo iš stovyklos išlaisvinti 1100 žmonių ir užtikrinti jų saugumą įdarbinęs savo amunicijos gamykloje Čekoslovakijoje. Nuostabus Spielbergo filmas yra itin jaudinantis, stebina savo vaizdingumu ir nepalieka abejingų.

Bedarbis Kitaekas suklastoja dokumentus ir tampa turtingos šeimos atžalos korepetitoriumi. Iš pradžių viskas klostosi puikiai, bet vieną dieną pradeda dėtis keisti dalykai.

Nemigos kamuojamas Džekas lankosi įvairiuose nelaimėlių susitikimuose, klausosi jų išpažinčių ir drauge verkia. Jis skraido lėktuvais, kiekvienąkart tikėdamasis katastrofos. Tačiau kartą skrisdamas jis sutinka spalvingą asmenybę. Tailerio gyvenimas nepaprastas - nerūpestingas ir linksmas. Jis kartais linksmai ir nerūpestingai paprašo trenkti jam į galvą... Džekas neatsisako. Todėl tarp draugų užverda rimtos muštynės, ir netrukus jiedu įkuria klubą, kur vaikinai gali muštis iki sąmonės netekimo...

L.DiCaprio vaidinamas herojus valdo kontorą, kurios darbuotojai sugeba pasinerti į žmonių sapnus bei implantuoti naują informaciją ar panaikinti seną. Naujas užsakymas – už viliojantį atlyginimą reikia įsiskverbti į sėkmingo verslininko smegenis bei įrašyti informaciją, kuri leistų jo konkurentams pakoreguoti verslininko mąstyseną. Domas Cobb – talentingas vagis. Jis geriausias savo srities specialistas, kai kalbama apie ko nors išgavimą ar ko vertingo nukniaukimą, kol žmogus miega, o jo sąmonė tuo metu – pati pažeidžiamiausia.

Prieš metus į Žemę atvykęs ir beveik visus šešis Begalybės Akmenis susirinkęs galingasis Tanas (aktorius Josh‘as Brolin‘as) įvykdė savo pažadą: saugodamas Žemės ateitį, išnaikino pusę žmonijos. Tarp jų – ir ne vieną Keršytoją. Likusių gyvų superherojų perspektyvos taip pat nėra šviesios. Atrodo, kova pralaimėta galutinai. Tačiau Keršytojai taip lengvai nepasiduoda. Surasti naują viltį jiems padeda netikėtai sulauktas pastiprinimas. Iš pradžių prie susilpnėjusių herojų būrio prisijungia Skruzdėliukas ir Vapsva (akt. Paul‘as Rudd‘as ir Evangeline Lilly), o vėliau – ir viena galingiausių Visatos herojų, Kapitonė Marvel (akt. Brie Larson). Išlikusieji Keršytojai nutaria mesti paskutinį iššūkį Tanui, stoti į lemiamą kovą ir pabandyti atitaisyti Tano padarytą skriaudą bei atkurti tvarką Visatoje.

Pagal tikrą istoriją sukurta biografinė drama, pasakojanti apie netikėtą inteligentiško, talentingo juodaodžio pianisto Donaldo Širlio ir netašyto italų kilmės apsaugininko iš Bronkso – Frenkio „Lūpos“ Valelongos draugystę. Praėjusio amžiaus viduryje (filmo veiksmas vyksta septintajame dešimtmetyje) pietinėse Amerikos valstijose dar galiojo segregacijos įstatymai, pagal kuriuos buvo legalu neįsileisti ar neaptarnauti juodaodžių įvairiose paslaugų ir pramogų vietose.

Džokeris, ko gero, yra vienas spalvingiausių blogiukų kino istorijoje. „Gimęs“ 1940 m., be daugybės komiksų, Džokeris iki šiol yra pasirodęs daugiau nei 250-yje filmų, televizijos serialų, knygų ir vaizdo žaidimų. Didžiuosiuose ekranuose Džokeris debiutavo 1966-aisiais, tačiau tikra megažvaigžde tapo 1989 m., kuomet jį suvaidino pats Džekas Nikolsonas. Venecijos kino festivalyje Geriausiu metų filmu pripažintoje juostoje režisierius Todd Phillips pateikia dar nematytą Džokerio atsiradimo istoriją. Gotamo mieste savo vietos gyvenime nerandantis Artūras Flekas (aktorius Joaquin‘as Phoenix‘as) dienomis dirba samdomu klounu, o vakarais stengiasi prasimušti kaip „stand-up“ komikas. Deja, nesėkmingai. Suirzęs, nusivylęs ir kartėlio kupinas Flekas vieną dieną tampa chuliganų auka. Galutinai nusivylęs ir ėmęs prarasti sveiką protą, Flekas pamažu ima virsti cinišku, žiauriu ir negailestingu Džokeriu.

Režisieriaus Christopher Nolan epinis trileris pasakoja apie amerikiečių fiziką J. Robertą Openheimerį, vadovavusį atominės bombos kūrimo programoje „Manheteno projektas“. R. Openheimeriui priklauso idėja suburti visus fizikus, dirbančius atominės bombos srityje, į vieningą mokslinį centrą Los Alamose, JAV.

Meilės mieste Paryžiuje gyvena jauna, žavi ir naivi mergina vardu Amelija. Nuo pat vaikystės į pasaulį ji žiūrėjo visai kitokiomis akimis. Sukrėsta netikėtos mamos mirties (tiesiai ant jos užkrito nuo Noterdamo katedros nušokusi savižudė turistė iš Kanados) ir visiškai nekreipiančio į ją dėmesio gydytojo tėčio, kuris buvo prilietęs dukrelę tik vieną kartą ir tai per medicininį patikrinimą, ji pradėjo domėtis labai keistais dalykais - pastebėti pačius nereikšmingiausius dalykus. Užaugusi Amelija dirba kavinėje ir gyvena išnuomotame bute Monmartro rajone, bet jaučiasi labai vieniša. Tačiau ateina diena, po kurios viskas apsiverčia aukštyn kojom. Per televizorių pamačiusi reportažą apie tragišką princesės Dianos mirtį, Amelija paleidžia iš rankų buteliuko kamštelį, kuris nurieda iki kambario sienos ir išjudina iš vietos vieną plytą. Už jos mergina suranda senovišką dėžutę su nepažįstamo žmogaus nuotrauka, plastmasiniais kareivėliais ir kitokiomis smulkmenomis.

Brendimas kartais primena duobėtą kelią – būtent taip atrodo vienuolikmetei Riley Anderson, kurios tėtis gavo naują darbą ir iš jaukaus gimtojo miesto šeima persikelia į niekad nepailstantį San Francisko didmiestį. Kaip ir visus žmones, Riley per gyvenimą lydi penkios emocijos: Laimė, Nelaimė, Baisulys, Pyktis ir Bjaurastis. Mieli ir spalvingi nuotaikų žmogučiai yra įsikūrę mergaitės galvoje – moderniame emocijų valdymo centre ir kasdien jai pataria sprendžiant kasdienes problemas mokykloje bei namie. Persikrausčius į naują miestą, Riley emocijų būstinėje kyla sąmyšis – mergaitei nepatinka naujoji mokykla ir ją kankina senųjų draugų ilgesys. Nors Riley galvoje tūnanti Laimė kaip įmanydama stengiasi jai įpūsti pozityvių minčių, likusios emocijos nesutaria, kaip mergaitė turėtų priimti naująjį savo gyvenimą. Ar pavyks Laimei įkalbėti Nelaimę ir Baisulį padėti mergaitei į pasaulį pažvelgti šviesesnėmis spalvomis?

Šiltas vasaros rytas šiaurės Misūryje, JAV. Penktosios Niko ir Eimės vestuvių metinės. Pakuojamos dovanos, laukia romantiška šventė. Tačiau netikėtai dingsta Eimė. Vyras atrodo veikiau sutrikęs nei prislėgtas netekties, nors ir žino, kad yra pagrindinis įtariamasis, o iš Eimės dienoraščio paaiškėja, kad ši lyderė perfekcionistė galėtų išvesti iš pusiausvyros bet ką. Didėjant policijos ir žiniasklaidos spaudimui Nikas keistai išsisukinėja, kol akivaizdžiai įtūžta – net dvynė jo sesuo akimirką suabejoja brolio nekaltumu. Tiesa yra kur kas tamsesnė, painesnė ir šiurpesnė, nei galima numanyti.

Harlanas Tombris yra itin sėkmingas (ir, žinoma, turtingas) rašytojas, švenčiantis 85-erių metų sukaktį. Šia proga į jo namus suvažiuoja visa didžiulė Harlano šeima. Kitą rytą po puikaus vakarėlio Harlanas randamas negyvas. Bylą tiriantis detektyvas Blankas labai greitai ima įtarti, kad mirtis nebuvo tokia natūrali, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Uždraudęs gausiai susirinkusiems giminaičiams bei tarnams išeiti iš namo, detektyvas pasiraitoja rankoves ir ima aiškintis, kas padėjo Harlanui persikelti į aną pasaulį.

Robotas kyborgas pavadintas Terminatoriumu yra atsiunčiamas iš ateities į 1984-uosius, kad nužudyti Sarą Connor, kurios tuo metu dar negimęs sūnus ateityje ves žmonių rasę į pergalę prieš mašinas. Jei Terminatoriui pasiseks, žmonija bus pasmerkta. Saros vienintelė viltis yra karys, kuris atsekė Terminatoriu iš ateities. Žmonijos likimas priklausys nuo to, kuris iš jų ras Sarą pirmasis...

„Atvykimas“. Įtampos kupina juosta apie kontaktą su nežemiška civilizacija. Klausimas, ar esame vieni šioje begalinėje visatoje, žmoniją kamuoja jau labai seniai. Tačiau kad ir kiek apie tai būtų mąstyta, pirmasis kontaktas su svetima civilizacija visuomet bus netikėtas ir gąsdinantis. Kai vieną dieną skirtingose pasaulio vietose nusileidžia keliolika milžiniškų kosminių laivų, daugybė žmonių puola į paniką. Tačiau kai kelias dienas nieko blogo nenutinka, žmonės ima ruoštis užmegzti kontaktą. Valdžios atstovai pagalbos kreipiasi į vieną geriausių pasaulio lingvisčių Luizą Benks (aktorė Amy Adams). Jai skiriama užduotis pabandyti užmegzti pirmąjį kontaktą ir išsiaiškinti atvykėlių ketinimus Žemės atžvilgiu. Pirmą kartą patekusi į ateivių laivą, Luiza net neįsivaizduoja, nuo ko pradėti. Tačiau po kelių valandų pora jos idėjų pasiteisina: svetimieji akivaizdžiai linkę bendrauti. Prasideda sunkioji darbo dalis

Jaunas kompiuterių genijus, programuotojas Kalebas dirba vienoje didžiausių interneto kompanijų pasaulyje. Kartą vaikinas laimi konkursą, kurio pagrindinis prizas – galimybė savaitę praleisti su kompanijos įkūrėju ir vadovu Neitanu. Neitano namai kalnuose, toli nuo žmonių, kartu yra ir jo mokslinių eksperimentų vieta. Degantis smalsumu Kalebas jau pirmąją dieną sužino, kad Neitanas dirba prie unikalaus projekto: dirbtinio intelekto roboto. Vaikinas dar labiau apstulbsta, kuomet pamato patį robotą: nuostabaus grožio merginą, vardu Eiva.

2045-ieji metai. Bėgdami nuo chaotiško ir pražūtin besiritančio pasaulio, žmonės laiką mieliau leidžia virtualioje realybėje, o ypač – programoje OAZĖ. Jos kūrėjas, ekscentriškas genijus Džeimsas Halidėjus (aktorius Mark‘as Rylance‘as) prieš mirtį paskelbia OAZĖJE paslėpęs „Velykų kiaušinį“. Jį suradęs asmuo paveldės pusę trilijono dolerių ir OAZĖS nuosavybės teises. Jaunas vaikinukas Veidas Vatsas (akt. Tye Sheridan‘as) netikėtai aptinka pėdsaką, vedantį link pagrindinio prizo. Tačiau jam ir jo draugams ant kulnų lipa “Inovatyvios interneto industrijos” – galinga korporacija, dėl OAZĖS pasiryžusi padaryti bet ką.

Andrėja, jauna mergina iš mažo miestelio, vos tik baigusi koledžą gauna darbą. Ji pradeda dirbti garsaus ir įtakingo madų žurnalo leidėjos ir vyriausiosios redaktorės Mirandos Pristli asistente. Andrėja atsiduria įstaigoje, kur už kiekvieno kampo tik ir girdisi „Prada!“, „Armani!“, „Versace!“. Kiekvieną mielą dieną Andrėjos ištvermė bandoma trumpais griežtais nurodymais telefonu: nupirkti specialiai redaktorei pasiūtus „Chanel“ teniso šortukus, Mirandos padūkėlėms dukroms asmeniniu lėktuvu į Paryžių nuskraidinti naujausią, dar knygynų lentynose nepasirodžiusią knygą apie Harį Poterį, patiekti Mirandai latte kavą tokio tirštumo, kokio ji labiausiai mėgsta ir t.t. Užduotys sunkėja nuo paprasčiausiai nemalonių iki tiesiog nežmoniškų, ir Andrėja pamažu pradeda suvokti, kad tas darbas, dėl kurio jos bendraamžės kristų negyvos, ją gali nuvaryti į kapus.

First of three compilation films of Kuroko no Basket.

Fantastikos filmas „Kapitonė Marvel“ pristato JAV oro pajėgų pilotės Carol Danvers, tapsiančios viena iš galingiausių visatos herojų, istoriją. Veiksmas vyksta praeito amžiaus devintajame dešimtmetyje, Žemei patekus į galaktikos karo vidurį tarp dviejų ateivių rasių, todėl „Kapitonė Marvel“ yra visiškai naujas nuotykis iš niekad ankščiau dar nematytos „Marvel“ kino visatos praeities.

Džeko Sparou seno priešo – kraupiojo kapitono Salazaro, kuris kone vienintelis gyvas ištrūko iš Bermudų trikampio, dar vadinamo Velnio trikampiu, troškimas ir tikslas – nužudyti kiekvieną jūra plaukiantį piratą, įskaitant ir Džeką. Todėl piktasis Salazaras ant jų užsiundo mirtį nešančią piratų vaiduoklių armiją. Galimybė išvengti šių šmėklų kalavijų itin menka. Vienintelė išsiblaškėlio Džeko viltis – tai pirmam rasti galingiausią jūrų artefaktą – Poseidono trišakį, kuris suteikia galių valdyti visus vandenynus ir pasaulio jūras. Tačiau, kad rastų tą trišakį Džekui teks sudaryti neįprastą sąjungą su gražuole astronome Karina Smit ir jaunu bei ambicingu Karališkojo laivyno jūreiviu Henriu. Ar šiai trijulei pavyks įveikti Salazaro armiją ir likti gyviems?..