„Šindlerio sąrašas“ – tai tikrais faktais paremta Steveno Spielbergo epinė drama apie holokaustą Antrojo pasaulinio karo metais ir žmogų, kuris netikėtai tapo žydų gelbėtoju. Neatgailaujančiam mergišiui, sugebančiam pelnytis iš karo, Oskarui Šindleriui dirbo tik Lenkijos žydai, ši pigi darbo jėga gamino virtuvinius įrankius Trečiajam reichui. Tačiau, tapęs uždaro geto, kuriame buvo priversti gyventi Krokuvos žydai, žiaurios likvidacijos liudininku, Šindleris suprato, kad nacizmas yra tikrasis blogis. Jo darbuotojai išsiunčiami į darbo stovyklas, čia jiems vadovauja sadistiškas nacistas Amonas Giotė. Padedamas savo buhalterio Icchako Šterno, Šindleris ėmė sudarinėti sąrašą „svarbiausių“ žydų. Papirkęs Giotę, Šindleris sugebėjo iš stovyklos išlaisvinti 1100 žmonių ir užtikrinti jų saugumą įdarbinęs savo amunicijos gamykloje Čekoslovakijoje. Nuostabus Spielbergo filmas yra itin jaudinantis, stebina savo vaizdingumu ir nepalieka abejingų.

Bedarbis Kitaekas suklastoja dokumentus ir tampa turtingos šeimos atžalos korepetitoriumi. Iš pradžių viskas klostosi puikiai, bet vieną dieną pradeda dėtis keisti dalykai.

Nemigos kamuojamas Džekas lankosi įvairiuose nelaimėlių susitikimuose, klausosi jų išpažinčių ir drauge verkia. Jis skraido lėktuvais, kiekvienąkart tikėdamasis katastrofos. Tačiau kartą skrisdamas jis sutinka spalvingą asmenybę. Tailerio gyvenimas nepaprastas - nerūpestingas ir linksmas. Jis kartais linksmai ir nerūpestingai paprašo trenkti jam į galvą... Džekas neatsisako. Todėl tarp draugų užverda rimtos muštynės, ir netrukus jiedu įkuria klubą, kur vaikinai gali muštis iki sąmonės netekimo...

L.DiCaprio vaidinamas herojus valdo kontorą, kurios darbuotojai sugeba pasinerti į žmonių sapnus bei implantuoti naują informaciją ar panaikinti seną. Naujas užsakymas – už viliojantį atlyginimą reikia įsiskverbti į sėkmingo verslininko smegenis bei įrašyti informaciją, kuri leistų jo konkurentams pakoreguoti verslininko mąstyseną. Domas Cobb – talentingas vagis. Jis geriausias savo srities specialistas, kai kalbama apie ko nors išgavimą ar ko vertingo nukniaukimą, kol žmogus miega, o jo sąmonė tuo metu – pati pažeidžiamiausia.

Prieš metus į Žemę atvykęs ir beveik visus šešis Begalybės Akmenis susirinkęs galingasis Tanas (aktorius Josh‘as Brolin‘as) įvykdė savo pažadą: saugodamas Žemės ateitį, išnaikino pusę žmonijos. Tarp jų – ir ne vieną Keršytoją. Likusių gyvų superherojų perspektyvos taip pat nėra šviesios. Atrodo, kova pralaimėta galutinai. Tačiau Keršytojai taip lengvai nepasiduoda. Surasti naują viltį jiems padeda netikėtai sulauktas pastiprinimas. Iš pradžių prie susilpnėjusių herojų būrio prisijungia Skruzdėliukas ir Vapsva (akt. Paul‘as Rudd‘as ir Evangeline Lilly), o vėliau – ir viena galingiausių Visatos herojų, Kapitonė Marvel (akt. Brie Larson). Išlikusieji Keršytojai nutaria mesti paskutinį iššūkį Tanui, stoti į lemiamą kovą ir pabandyti atitaisyti Tano padarytą skriaudą bei atkurti tvarką Visatoje.

Pagal tikrą istoriją sukurta biografinė drama, pasakojanti apie netikėtą inteligentiško, talentingo juodaodžio pianisto Donaldo Širlio ir netašyto italų kilmės apsaugininko iš Bronkso – Frenkio „Lūpos“ Valelongos draugystę. Praėjusio amžiaus viduryje (filmo veiksmas vyksta septintajame dešimtmetyje) pietinėse Amerikos valstijose dar galiojo segregacijos įstatymai, pagal kuriuos buvo legalu neįsileisti ar neaptarnauti juodaodžių įvairiose paslaugų ir pramogų vietose.

Pirmoji epopėjos dalis pasakoja apie berniuką - Luką Skaivokerį, gyvenantį drauge su dėde ir teta nedidelėje fermoje Tatunio planetoje. Berniukas trokšta mokytis, tačiau dėdei jis reikalingas padėti tvarkyti ūkį. Tuo metu galaktiką užvaldo žiaurus tironas, galintis sunaikinti visas planetas. Jam pasipriešina princesė Lėja. Ji išsiunčia pasiuntinį su robotu androidu į valdovo kosminį laivą. Čia reikia surasti "Mirties žvaigždę", galinčią sunaikinti galaktiką. Tatunio dykumoje sutinka Luką...

Džokeris, ko gero, yra vienas spalvingiausių blogiukų kino istorijoje. „Gimęs“ 1940 m., be daugybės komiksų, Džokeris iki šiol yra pasirodęs daugiau nei 250-yje filmų, televizijos serialų, knygų ir vaizdo žaidimų. Didžiuosiuose ekranuose Džokeris debiutavo 1966-aisiais, tačiau tikra megažvaigžde tapo 1989 m., kuomet jį suvaidino pats Džekas Nikolsonas. Venecijos kino festivalyje Geriausiu metų filmu pripažintoje juostoje režisierius Todd Phillips pateikia dar nematytą Džokerio atsiradimo istoriją. Gotamo mieste savo vietos gyvenime nerandantis Artūras Flekas (aktorius Joaquin‘as Phoenix‘as) dienomis dirba samdomu klounu, o vakarais stengiasi prasimušti kaip „stand-up“ komikas. Deja, nesėkmingai. Suirzęs, nusivylęs ir kartėlio kupinas Flekas vieną dieną tampa chuliganų auka. Galutinai nusivylęs ir ėmęs prarasti sveiką protą, Flekas pamažu ima virsti cinišku, žiauriu ir negailestingu Džokeriu.

Karšta 1983-iųjų vasara. 17-metis svajotojas Elijas tingiai leidžia dienas tėvų namuose Šiaurės Italijoje. Jis klausosi muzikos, groja pianinu, skaito knygas, žaidžia tinklinį, droviai flirtuoja su merginomis, nepraleidžia maudynių ir naktinių pramogų, kol į vilą šešioms savaitėms iš JAV atvyksta jaunas akademikas Oliveris. Jį kaip asistentą tyrimui apie graikų-romėnų kultūrą pasikviečia Elijo profesorius tėvas. Pasitikintis savimi išvaizdus žydų kilmės amerikietis stilingai rengiasi ir puikiai atrodo. Iš pradžių Elijas gan šaltai ir arogantiškai reaguoja į naują kaimyną, bet jau netrukus jie dviese važinėjasi dviračiais po apylinkes. Elijas nedrąsiai pradeda rodyti dėmesį spontaniškam 24-erių Oliveriui ir netrukus tarp jų įsiplieskia aistra.

Režisieriaus Christopher Nolan epinis trileris pasakoja apie amerikiečių fiziką J. Robertą Openheimerį, vadovavusį atominės bombos kūrimo programoje „Manheteno projektas“. R. Openheimeriui priklauso idėja suburti visus fizikus, dirbančius atominės bombos srityje, į vieningą mokslinį centrą Los Alamose, JAV.

Meilės mieste Paryžiuje gyvena jauna, žavi ir naivi mergina vardu Amelija. Nuo pat vaikystės į pasaulį ji žiūrėjo visai kitokiomis akimis. Sukrėsta netikėtos mamos mirties (tiesiai ant jos užkrito nuo Noterdamo katedros nušokusi savižudė turistė iš Kanados) ir visiškai nekreipiančio į ją dėmesio gydytojo tėčio, kuris buvo prilietęs dukrelę tik vieną kartą ir tai per medicininį patikrinimą, ji pradėjo domėtis labai keistais dalykais - pastebėti pačius nereikšmingiausius dalykus. Užaugusi Amelija dirba kavinėje ir gyvena išnuomotame bute Monmartro rajone, bet jaučiasi labai vieniša. Tačiau ateina diena, po kurios viskas apsiverčia aukštyn kojom. Per televizorių pamačiusi reportažą apie tragišką princesės Dianos mirtį, Amelija paleidžia iš rankų buteliuko kamštelį, kuris nurieda iki kambario sienos ir išjudina iš vietos vieną plytą. Už jos mergina suranda senovišką dėžutę su nepažįstamo žmogaus nuotrauka, plastmasiniais kareivėliais ir kitokiomis smulkmenomis.

Šiltas vasaros rytas šiaurės Misūryje, JAV. Penktosios Niko ir Eimės vestuvių metinės. Pakuojamos dovanos, laukia romantiška šventė. Tačiau netikėtai dingsta Eimė. Vyras atrodo veikiau sutrikęs nei prislėgtas netekties, nors ir žino, kad yra pagrindinis įtariamasis, o iš Eimės dienoraščio paaiškėja, kad ši lyderė perfekcionistė galėtų išvesti iš pusiausvyros bet ką. Didėjant policijos ir žiniasklaidos spaudimui Nikas keistai išsisukinėja, kol akivaizdžiai įtūžta – net dvynė jo sesuo akimirką suabejoja brolio nekaltumu. Tiesa yra kur kas tamsesnė, painesnė ir šiurpesnė, nei galima numanyti.

Filmas, pagrįstas tikrais įvykiais. Pagrindinė herojė, vardu Helena Keler, septynmetė mergaitė. Vaikystėje ji patyrė sunkią ligą, po kurios visiškai prarado klausą ir regėjimą. Daugelį metų mergaitė negalėjo bendrauti su aplinkiniu pasauliu, bet vieną dieną jos viltį praradę tėvai kreipėsi pagalbos į Perkinso mokyklą akliesiems, kurios direktorius ryžosi pasiųsti pas juos, dvidešimtmetę mokytoją iš Bostono, Enę Salivan - beveik aklą moterį, sutikusią mokyti Heleną. Nors iš pradžių mergaitė priešinosi, palaipsniui išmoko bendrauti su Ene prisilietimais.

Po visuotinio susinaikinimo dykuma virtęs pasaulis paniręs į chaosą. Vienoje iš nedaugelio vis dar žaliuojančių ir apie ateitį galvojančių oazių gyvena „Daugybės Motinų“ bendruomenė. Jos tiki, kad pasaulio ateitis – vaikai ir pasiryžusios padaryti viską, kad juos apsaugotų. Deja, tai padaryti pavyksta ne visuomet. Didžiulė baikerių gauja užpuola „Daugybę Motinų“ ir pagrobia keliasdešimt vaikų, tarp jų – ir Furiosą. Žiauraus karo vado Demento vadovaujami plėšikai netrukus atvyksta į Citadelę, kurią valdo vėliau tikra legenda tapsiantis piktadarys, pulkininkas Džozefas Mūras, išgarsėsiantis „Nemirtingojo Džo“ vardu. Dviem piktadariams susikovus dėl valdžios, jaunajai Furiosai teks pasitelkti visą savo drąsą, išmintį ir įgūdžius, kad išgyventų. Bet būsimoji imperatorė nenusiteikusi vien tik išgyventi – ji tvirtai pasiryžusi padaryti viską, kad sugrįžtų namo.

Padedamas ausyse nuolat skambančios mėgiamos muzikos, Vaikis tiesiog tobulai vairuoja automobilį. Tai be galo patinka jo bosui Dokui, kadangi Vaikio darbas – po apiplėšimo pabėgti nuo bet ko, kas bando vytis Doko surinktą komandą. Kadangi vairavimas ir yra pagrindinė Vaikio aistra, pinigai jam rūpi ne itin - jam kur kas svarbiau, kad ausinėse skambėtų jo mėgstamas ritmas, o venomis plūstų adrenalinas. Šis iš pažiūros keistas jo bruožas kelia įtarimų nusikaltimo bendrininkams, ypač, impulsyviam ir psichopato bruožų turinčiam Batsui.

Geležinis žmogus – Tonis Starkas (akt. Robertas Downey‘is Jaunesnysis) – milijardierius, filantropas, mergišius ir technologijų genijus, sukuria dar vieną šedevrą – intelektualų ir itin galingą robotą Altroną. Tonio tikslai buvo kilnūs, tačiau naujasis jo kūrinys manė kitaip – jis tampa pasaulį užvaldyti trokštančiu monstru. Piktasis Altronas pasėja paniką visame pasaulyje. Jis toks rūstus ir stiprus, kad kelią jam užkirsti gali tik savo jėgas suvienyję drąsiausi žemės superherojai – Geležinis žmogus, Kapitonas Amerika, Toras, Juodoji našlė ir Sakalo akis. Bet, kad jiems būtų dar sudėtingiau – į veiksmą įsitraukia ir paslaptingi bei pavojingi naujokai Wanda Miximoff (akt. Elizabeth Olsen) ir Pietro Maximoff (akt. Aaronas Tayloras-Johnsonas). Visi kartu jie mėgins užgesinti Žemėje Altrono užkurtą pragarą.

Fantastikos filmas „Kapitonė Marvel“ pristato JAV oro pajėgų pilotės Carol Danvers, tapsiančios viena iš galingiausių visatos herojų, istoriją. Veiksmas vyksta praeito amžiaus devintajame dešimtmetyje, Žemei patekus į galaktikos karo vidurį tarp dviejų ateivių rasių, todėl „Kapitonė Marvel“ yra visiškai naujas nuotykis iš niekad ankščiau dar nematytos „Marvel“ kino visatos praeities.

Toras bando rasti vidinę ramybę, bet turi grįžti į veiksmą ir pasitelkti Valkiriją, Korgą ir Džeinę Foster, kad sustabdytų Dievų skerdiką Gorą nuo visų dievų sunaikinimo.

Kai broliai dvyniai grįžta namo ir pamato, kad jų motinos elgesys pasikeitė, o jos veidas apdengtas chirurginiais tvarsčiais, jie pradeda įtarti, kad moteris po marle nėra tai, kas ji sako esanti.

Bet kuriam žmogui, mėgstančiam pakelti akis į naktinį dangų, vienas pagrindinių kylančių klausimų yra – ar žmonės – vienintelė inteligentiška gyvybės forma Visatoje? Šis klausimas kamavo ir Klifordą Makbraidą – astronautą, pasirinktą precedento neturinčiai kelionei per visą Saulės sistemą, siekiant surasti kokių nors nežemiškos protingos rasės egzistavimo užuominų. Pirma kelionės pusė vyko pagal planą, tačiau tuomet kažkas nutiko ir Klifordas dingo iš radarų ekranų. Nuo tada iš jo nesulaukta jokio signalo. Dabar, praėjus dvidešimčiai metų, į kelionę tuo pačiu maršrutu, Neptūno link, iškeliauja Klifordo sūnus Rojus. Astronauto-inžinieriaus laukia ilga ir vieniša kelionė, ne tik ieškant nežemiškos gyvybės pėdsakų, bet ir siekiant išsiaiškinti, kas nutiko jo tėvui.