„Šindlerio sąrašas“ – tai tikrais faktais paremta Steveno Spielbergo epinė drama apie holokaustą Antrojo pasaulinio karo metais ir žmogų, kuris netikėtai tapo žydų gelbėtoju. Neatgailaujančiam mergišiui, sugebančiam pelnytis iš karo, Oskarui Šindleriui dirbo tik Lenkijos žydai, ši pigi darbo jėga gamino virtuvinius įrankius Trečiajam reichui. Tačiau, tapęs uždaro geto, kuriame buvo priversti gyventi Krokuvos žydai, žiaurios likvidacijos liudininku, Šindleris suprato, kad nacizmas yra tikrasis blogis. Jo darbuotojai išsiunčiami į darbo stovyklas, čia jiems vadovauja sadistiškas nacistas Amonas Giotė. Padedamas savo buhalterio Icchako Šterno, Šindleris ėmė sudarinėti sąrašą „svarbiausių“ žydų. Papirkęs Giotę, Šindleris sugebėjo iš stovyklos išlaisvinti 1100 žmonių ir užtikrinti jų saugumą įdarbinęs savo amunicijos gamykloje Čekoslovakijoje. Nuostabus Spielbergo filmas yra itin jaudinantis, stebina savo vaizdingumu ir nepalieka abejingų.

Po susitikimo su Gven Staisi, Bruklino rajono draugiškasis Žmogus-Voras katapultuojasi per Multivisatą, kur susitinka su Žmonių-vorų komanda, kuriai pavesta apsaugoti patį jos egzistavimą. Tačiau kai herojai susiginčija, kaip susidoroti su nauja grėsme, Milesas atsiduria vienas prieš kitus Žmones-Vorus. Jam teks surasti savyje drąsos, ryžto bei jėgų ir imtis iniciatyvos, kad išgelbėtų tiek Multivisatą, tiek – svarbiausia – savo artimus ir mylimus žmones.

„Top Gun“ mokykloje, kurią pats kadaise baigė, Maverikas instruktuoja būsimus pilotus. Vienu iš jo mokinių pasirodo esąs Bredlis Bredšou – tragiškai žuvusio Niko Bredšou sūnus, svajojantis skraidyti taip, kaip tai darė tikra legenda tapęs jo tėvas. Aktyvus jaunuolis nuolatos Maverikui primena prieš tris dešimtmečius įvykusią tragediją, kurią šis būtų linkęs jau užmiršti.

Gražiame pajūrio miestelyje, Italijos Rivjeroje, vienas jaunas berniukas Lukas išgyvena nepamirštamą vasarą, kupiną dželato, makaronų ir nesibaigiančių pasivažinėjimų motoroleriu. Šiais nuotykiais Lukas dalinasi su naujai atrastu geriausiu draugu Alberto, tačiau visoms šioms linksmybėms grasina giliai glūdanti paslaptis: bičiuliai yra jūros monstrai iš kito pasaulio, esančio tiesiai po vandens paviršiumi.

Polą Atreidą, kartu su visa savo kilminga gimine priverstą keliauti į tolimą, atšiaurią ir vieną pavojingiausių Visatoje dykumų planetą Arakį, dar vadinamą Kopa. Nors atšiaurus gyvenimui, Arakis yra ypatinga planeta, kadangi tik joje yra išgaunama vertingiausia Visatos medžiaga, pažadinanti ypatingas žmogaus proto galias. Daugėjant intrigų dėl siekio valdyti šio neįkainojamo ištekliaus gavybą, Polas ir jo motina priversti iškeliauti pas fremenus – dykumose gyvenančius vietinius Arakio gyventojus. Prasideda Polo Atreido kelionė link to, kuo tapti jam lemta nuo pat gimimo: žmogumi, kuris pakeis ne tik savo giminės, bet viso Arakio bei visos Visatos istoriją.

Po beveik 13 metų režisierius James Cameron kviečia sugrįžti į fantastinį Pandoros pasaulį, kur vanduo susieja viską – prieš gimstant ir po mirties. Po konflikto tarp žmonių kolonizatorių ir vietinių Na‘vi genties atstovų, buvęs jūrų pėstininkas Džeikas Salis (akt. Sam Worthington) tapo tikru Na‘vi genties nariu ir dabar gyvena su savo nauja šeima. Bet pažįstama grėsmė sugrįžta užbaigti tai, kas buvo pradėta anksčiau ir Džeikas privalo įkvėpti Neytiri (akt. Zoe Saldana) bei visą Na‘vi armiją, kad apsaugotų jų planetą.

Nelaisvėje, Sakkar planetoje, be savo kūjo kalintis Toras vieną dieną išgirsta, kad Asgarde vyksta labai negeri dalykai – valdžią į savo rankas perima piktadarė Hela. Asgardui gresia sunaikinimas. Norėdamas grįžti į gimtinę ir išgelbėti jos ateitį, Toras yra priverstas stoti į gladiatorišką kovą su senu savo draugu – Halku. Kova dėl išlikimo prasideda. Šio filmo režisieriumi, daugelio nuostabai, tapo Naujosios Zelandijos kino kūrėjas Taika Waititi. „Toras: Ragnarokas“ yra pirmasis jo tokio didelio biudžeto filmas, tačiau T. Waititi kūryba daugeliui buvo žinoma – jis yra juodosios komedijos „Ką mes veikiame šešėliuose“ autorius.

Istorija prasideda praėjus trisdešimčiai metų po pirmojo filmo įvykių. Jaunas Los Andželo policijos pareigūnas K (aktorius Ryan‘as Gosling‘as) priklauso specialiam „Blade Runner“ likvidatorių padaliniui. Jo užduotis – susekti ir sunaikinti išlikusius androidus („replikantus“). Vieną dieną K sužino paslaptį, potencialiai galinčią sunaikinti žmoniją. Siekdamas išsiaiškinti, kas už to slypi, likvidatorius išsiruošia ieškoti legendinio Riko Dekarto (akt. Harrison‘as Ford‘as), pradingusio prieš 30 metų. Pagaliau suradęs savo pirmtaką, pareigūnas K supranta, kad Dekarto ieškojo ne tik jis. O tai, ką slepia buvęs „Blade Runner“ pareigūnas, gali tapti lemiamu veiksniu žmonijos išlikimo istorijoje.

Saulėtoje Kalifornijoje, didžiuliame gyvulių ūkyje, gyvena jaunas, stiprus ir protingas šuo Bakis. Senbernaro ir škotų aviganio mišrūnas pasižymi abiejų veislių geriausiomis savybėmis ir yra puikus pagalbininkas fermoje. Šuns jėgą ir protą pastebi bei vertina ne tik jo šeimininkai, bet ir pašaliečiai, tarp kurių pasitaiko ir tikrų niekadėjų. Pavyzdžiui, tokių, kurie vagia šunis, kad juos pardavę užsidirbtų. Būtent toks likimas laukia ir Bakio: jį pavagia ir išgabena į Aliaską, kur parduoda rogėms tampyti. Iš visą gyvenimą pažinotos jaukios ir saulėtos Kalifornijos patekęs į atšiauriąją Aliaską, Bakis patiria tikrą šoką. Tačiau tai – ne vienintelis sunkumas jo gyvenime. Tikrieji sunkumai tik prasideda: Bakis įkinkomas į roges su kitais šunimis – išvargusiais, pusiau sulaukėjusiais ir piktais. Prie ankstesnių šeimininkų meilės ir gerumo pripratęs Bakis greitai suvokia, kad ankstesni įpročiai čia nieko verti. Norėdamas išgyventi, šuo privalo elgtis taip, kaip ir kiti jo likimo broliai.

Itanas Hantas (akt. Tom Cruise) ir jo Specialiųjų misijų padalinys (angl. Impossible Mission Force – IMF) pradeda kol kas pavojingiausią misiją: susekti ir perimti naują ginklą, keliantį grėsmę visai žmonijai, kol jis nespėjo patekti į netinkamas rankas. Kilus pavojui Žemei ir vaidenantis Itano praeities šešėliams, prasideda mirtinos lenktynės aplink pasaulį. Susidūręs su paslaptinga galia, Itanas yra priverstas rizikuoti, nes niekas negali būti svarbiau už jo misiją – net ir gyvybės tų, kuriems jis labiausiai rūpi.

Kriminalinės dramos filmas „Gėlių mėnulio žudikai“ sukurtas pagal „New Yorker“ rašytojo David Grann to paties pavadinimo bestselerį. Godumas yra žvėris trokštantis kraujo.. Kai XX amžiaus sandūroje po jų žeme buvo aptikta nafta, Oseidžų – Ni-U-Kon-Ska – tautos žmonės (Oklahoma, JAV) per vieną naktį tapo turtingiausiais pasaulyje. Šie turtai iš karto pritraukė baltuosius piktadarius, kurie prieš imdamiesi žmogžudysčių, manipuliavo, prievartavo žmones ir pavogė tiek Oseidžų pinigų, kiek tik galėjo. Dešimtys milijonų dolerių privertė JAV federalinę valdžią paskirti FTB specialistus, kurie „padėtų“ suvaldyti finansus bei žudikišką pavydą kitose bendruomenėse, kurios dar nebuvo spėjusios praturtėti . Pagal tikrus 1921 – 1925 metų įvykius paremta kriminalinė saga „Gėlių mėnulio žudikai“, kurioje meilės keliai susikerta su skaudžia išdavyste, pasakoja apie sąmokslą nužudyti beveik šešiasdešimt Oseidžų tautos gyventojų.

Du paprasti astronomai leidžiasi į milžinišką žiniasklaidos turą, kad įspėtų žmoniją apie artėjančią kometą, kuri sunaikins Žemės planetą.

Vizionieriaus režisieriaus Roberto Egerso sukurtas „Vikingas“ – veiksmo kupinas epas, pasakojantis apie jauną princą vikingą ir jo siekį atkeršyti už tėvo nužudymą.

Buvęs imtynininkas ir jo šeima pragyvenimui užsidirba koncertuodami įvairiuose šalies renginiuose. Jo vaikai svajoja prisijungti prie pasaulinės imtynininkų pramogų šou.

Interpolo agentas seka pasaulyje labiausiai ieškomą meno dirbinių vagilę. Kai Interpolas išduoda Raudonąjį pranešimą, aukščiausio lygio orderį ją sumedžioti ir sulaikyti, FTB geriausias profiliuotojas Džonas Hartlis imasi bylos. Jo pasaulinė paieška palieka jį vidury pavojingo apiplėšimo, kurio metu jis priverstas bendradarbiauti su geriausiu meno dirbinių vagiu, Nolanu Būtu, kad sulaikytų vagilę pravarde „Vyskupas“. Didelių siekių nuotykis verčia trijulę apkeliauti pasaulį per šokių aikštelę, atskirtą kalėjimą, džiungles su, jų nelaimei, vienas kito kompanija.

Ebė Abernati – motyvuota studentė, puiki mergina, kurios visai nedomina lėbavimas iki paryčių, naktiniai klubai ir atsitiktiniai santykiai. Nedomina jos ir gražuolis mergišius Trevisas Medoksas, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo visiškas plevėsa. Jis naktimis mušasi ringe už pinigus, dienomis mėgaujasi merginų dėmesiu, yra arogantiškas ir tikrai blogos reputacijos. Ebė - vienintelė mergina, kuri nenori su juo susitikinėti, todėl Trevisas prisivilioja ją apgaulingomis lažybomis. Jeigu praloš jis – turės visą mėnesį susilaikyti nuo bet kokių santykių su merginomis, o jeigu Ebė – ji turės mėnesį gyventi jo bute. Nei vienas, nei kitas nenori įsimylėti, bet lažybos suteikia jiems progą geriau pažinti vienas kitą, o beprotiška trauka viską kaip reikiant komplikuoja.

Toras bando rasti vidinę ramybę, bet turi grįžti į veiksmą ir pasitelkti Valkiriją, Korgą ir Džeinę Foster, kad sustabdytų Dievų skerdiką Gorą nuo visų dievų sunaikinimo.

Šįkart dėmesio centre atsidurs naujas antagonistas – „Skynet“ sistemos modifikuotas skysto metalo Terminatorius (akt. Gabriel Luna) – kuris yra atsiunčiamas iš ateities, kad eliminuotų Dani Ramos (akt. Natalia Reyes), žmogų-kiborgą (akt. Mackenzie Davis) bei jos draugus, tačiau kovoje už visų ateitį į pagalbą atskuba Sara Konor bei originalusis Terminatorius T-800.

Tarp Rytų ir Vakarų padalintame mieste kažkas nužudo slaptosios britų tarnybos MI6 agentą bei pasisavina itin slaptą ir kompromituojantį dvigubų agentų sąrašą. Išnarplioti susidariusios situacijos ir išgelbėti slaptosios tarnybos agentų tapatybes (o tuo pačiu – ir gyvybes) į Berlyną išsiunčiama geriausia MI6 agentė Lorena Broton, žinoma „Atominės blondinės” slapyvardžiu. Vienintelis žmogus, kuriuo ji gali pasikliauti svetimoje šalyje, apsupta priešų, yra vietinio britų žvalgybos biuro vadovas Deividas. Iš pirmo žvilgsnio – grubus ir netašytas, Deividas pasirodo besąs neįkainojamas partneris ir pagalbininkas. Pasitelkusi visus savo sugebėjimus ir nuolat žiūrėdama mirčiai į akis, Lorena ima sekti dar karštais šnipų-žudikų pėdsakais. Atominė blondinė privalo įvykdyti užduotį, išgelbėti Vakarų žvalgybą nuo sutriuškinimo ir atstatyti trapią pasaulio jėgų pusiausvyrą.

2001 m. rugsėjo 11 d. 8:46 val. vietos laiku į šiaurinį Pasaulio Prekybos Centro bokštą Niujorke rėžėsi keleivinis lėktuvas. Po 17 minučių pietinį bokštą taranavo antrasis. Jau kitą dieną buvo parengtas slaptas planas – pirmasis atsakas teroristams, kurių pėdsakai vedė į Afganistane veikusią teroristinę organizaciją „Al Qaeda“