Po žmonos ir jos meilužio nužudymo bankininkas Andrew Dufresne nuteisiamas kalėti Šoušenko kalėjime. Bėgant metams, jis išlaiko viltį ir svajones išeiti laisvėn ir ilgainiui užsitarnauja pagarbą iš kitų kalinių, ypač vieno - “Red“ Reddingo, kuris savo rankose laikė visą kalėjimo juodąją rinką. Andrew tampa įtakingu nuteistuoju. Bet ar taps jo svajonės realybe?

Filmo herojus – romantiškas keistuolis, kuris tik mamos padedamas išvengia nevispročių mokyklos. Nuo vaikystės invalidas, vaikščioja tik su specialiais protezais. Tačiau atsikračius protezų paaiškėja, jog jis gali greitai bėgioti ir gerai žaisti amerikiečių futbolą. Per futbolą patenka į koledžą. Vietnamo kare nuo žūties išgelbėja visą kuopą ir tampa didvyriu. Vos pradėjęs žaisti stalo tenisą, sėkmingai apgina armijos garbę. Nuo vaikystės draugauja su mergaite, kurią įsimyli, tačiau atsako sulaukia ne iš karto. Jis tampa milijardieriumi, nors išlieka kvailas, geraširdis ir naivus. Jam sekasi, jis visur pirmas. Ar tik kvailys gali būti geras, nesavanaudis ir kilnus?

Ar žmonijai lemta mirti Žemėje? Ar vis tik mes, kaip rasė, sugebėsime rasti būdų, kaip užkariauti beribę Visatą ir susikurti naujus namus kol kas dar neatrastose planetose? Grupė bebaimių astronautų, vadovaujamų profesionalaus lakūno ir inžinieriaus Kuperio, iškeliauja į kosmoso gelmes ieškoti atsakymų ir atrasti naujų pasaulių.

Pietų Bostone gyvena keturi draugai – eiliniai dvidešimtmečiai. Jų laisvalaikis nesiskiria nuo tūkstančių kitų vaikinų. Tačiau vienas kompanijos narys – Vilas Hantingas – turi unikalią prigimtinę dovaną: jis – genijus. Kai matematikos profesorius pastebi jo gabumus, jis primygtinai reikalauja, kad Vilas liautųsi švaistyti savo talentą ir pirmiausiai nusiunčia jį pas psichologą. Savaitiniai susitikimai su nieko nepasiekusiu, bet kadaise daug žadančiu psichoterapeutu, naudingi abiem – ir pacientui, ir psichologui.

Džokeris, ko gero, yra vienas spalvingiausių blogiukų kino istorijoje. „Gimęs“ 1940 m., be daugybės komiksų, Džokeris iki šiol yra pasirodęs daugiau nei 250-yje filmų, televizijos serialų, knygų ir vaizdo žaidimų. Didžiuosiuose ekranuose Džokeris debiutavo 1966-aisiais, tačiau tikra megažvaigžde tapo 1989 m., kuomet jį suvaidino pats Džekas Nikolsonas. Venecijos kino festivalyje Geriausiu metų filmu pripažintoje juostoje režisierius Todd Phillips pateikia dar nematytą Džokerio atsiradimo istoriją. Gotamo mieste savo vietos gyvenime nerandantis Artūras Flekas (aktorius Joaquin‘as Phoenix‘as) dienomis dirba samdomu klounu, o vakarais stengiasi prasimušti kaip „stand-up“ komikas. Deja, nesėkmingai. Suirzęs, nusivylęs ir kartėlio kupinas Flekas vieną dieną tampa chuliganų auka. Galutinai nusivylęs ir ėmęs prarasti sveiką protą, Flekas pamažu ima virsti cinišku, žiauriu ir negailestingu Džokeriu.

Režisieriaus Christopher Nolan epinis trileris pasakoja apie amerikiečių fiziką J. Robertą Openheimerį, vadovavusį atominės bombos kūrimo programoje „Manheteno projektas“. R. Openheimeriui priklauso idėja suburti visus fizikus, dirbančius atominės bombos srityje, į vieningą mokslinį centrą Los Alamose, JAV.

78-erių metų Karlas Fredriksenas svajojo apie tai, kad pripūs daugybę balionų ir išskris pasižvalgyti į Pietų Amerikos laukinę gamtą. Vieną gražią dieną senukas pagaliau ryžosi… Pūtė ir pūtė ir pagaliau pripūtė tūkstančius spalvotų balionų, kurie atplėšė jo seną namelį pakėlė į orą. Tačiau jis net baisiausiame košmare neįsivaizdavo, kad netrukus į jo duris (beje, kabančias kelių kilometrų aukštyje) pasibels ne kas kitas, o labiausiai nekenčiamas vaikas iš visų, kiek tik jis pažįsta – Raselas…

Vietname kariavęs medžiotojas netikėtai įžengia į tragiškai pasibaigusios narkotikų perdavimo operacijos sceną: aplinkui žmonių lavonai, nukautas šuo, susprogdinti automobiliai sušaudytais stiklais, pilnas sunkvežimis kokaino ir lagaminėlis su milijonu dolerių.Apie geresnį gyvenimą svajojęs vyrukas pinigus pasisavina ir savanoriškai pavirsta auka, kurią nuolat persekioja paslaptingas psichopatas ir nuoširdusis šerifas.

Brendimas kartais primena duobėtą kelią – būtent taip atrodo vienuolikmetei Riley Anderson, kurios tėtis gavo naują darbą ir iš jaukaus gimtojo miesto šeima persikelia į niekad nepailstantį San Francisko didmiestį. Kaip ir visus žmones, Riley per gyvenimą lydi penkios emocijos: Laimė, Nelaimė, Baisulys, Pyktis ir Bjaurastis. Mieli ir spalvingi nuotaikų žmogučiai yra įsikūrę mergaitės galvoje – moderniame emocijų valdymo centre ir kasdien jai pataria sprendžiant kasdienes problemas mokykloje bei namie. Persikrausčius į naują miestą, Riley emocijų būstinėje kyla sąmyšis – mergaitei nepatinka naujoji mokykla ir ją kankina senųjų draugų ilgesys. Nors Riley galvoje tūnanti Laimė kaip įmanydama stengiasi jai įpūsti pozityvių minčių, likusios emocijos nesutaria, kaip mergaitė turėtų priimti naująjį savo gyvenimą. Ar pavyks Laimei įkalbėti Nelaimę ir Baisulį padėti mergaitei į pasaulį pažvelgti šviesesnėmis spalvomis?

Paskutiniosios trilogijos dalies veiksmas žiūrovus nukelia į ateitį. Sunaikinus mutantus ir jų pasaulį čia liko tik Loganas ir Profesorius X. Loganas jau susenęs ir beprarandantis savo ypatingas galias: kūnas nebepajėgia pats išgydyti patirtų žaizdų, todėl jo oda išvagota senų randų. Profesorius X irgi nebe toks, kaip anksčiau – jį įveikė Alzhaimerio liga, todėl jis beveik nieko nebepamena. Nusilpę ir pavargę herojai vis dėlto bus priversti stoti į dar vieną kovą prieš blogį ir išgelbėti jauną mergaitę Laurą, kuri yra labai panaši į Loganą. Galbūt mutantų pasaulis dar turi vilčių atgimti?

Šioje juostoje superherojai Kapitonas Amerika (akt. Chris Evans), Toras (akt. Chris Hemsworth), Geležinis Žmogus (akt. Robert Downey Jr.) bei Halkas (akt. Mark Ruffalo) suvienys jėgas ir drauge stos į kovą su blogio jėgomis. Superherojų akiratyje netikėtai pasirodęs priešas kelia grėsmę pasaulio saugumui. Nikas Furis (akt. Samuel L.Jackson) – tarptautinės taikos palaikymo organizacijos S.K.Y.D.A.S vadovas suvokia, jog pasaulis, atsidūręs ant katastrofos ribos neišsivers be superherojų pagalbos. Todėl keturi didžiavyriai turi suremti jėgas ir užbėgti įvykiams už akių. Aušta didis mūšis žmonijos istorijoje, galimai pakeisiantis esamą santvarką.

Po 15-os metų, kai 1963 Helovyno naktį nužudė savo seserį, Maiklas Majersas pabėga iš psichiatrinės ligoninės ir grįžta į mažą Hadonfyldo miestelį Ilinojuje, kad vėl galėtų žudyti.

Žavus, gana turtingas, išsilavinęs, inteligentiškas 26-erių tarnautojas Patrikas Batemanas dirba Vostryte. Dienomis gyvena įprastai tvarkingą ir nepriekaištingą jau nemažai pasiekusio jauno valdininko gyvenimą – prabangūs apartamentai, prabangi ir stilinga apranga, deranti tokios padėties jaunam vyriškiui. Kasdienė rytinė mankšta, ilgas stilingas prausimasis, kūno puoselėjimo procedūros, kremai, masažai ir, pagaliau, darbas, apsiribojantis “susitikimų su svarbiais asmenimis” kalendoriaus pildymu. Tiesą sakant, jam darbas labai nepatinka, bet valdininkas kaip įmanydamas stengiasi visą atlikti tobulai. O naktis jis leidžia visai netradiciškai, įgyvendindamas savo susikurtąją „amerikietiškąją svajonę“ kaip užkietėjęs prievartautojas ir žudikas. Jam patinka “pirkti” prostitutes, patinka seksas be jokių apribojimų.

Quentin‘as Tarantino neabejotinai yra vienas originaliausių mūsų laikų kino kūrėjų. Kiekviena nauja jo juosta sukelia šurmulį visame pasaulyje. Ne išimtis ir šis, devintasis jo filmas, kuriame tikrovė susipina su išmone, o realiai gyvenę žmonės paklūsta nežabotai režisieriaus fantazijai. 1969-ųjų Los Andželas, pati Holivudo „Aukso amžiaus“ pabaiga. Juostos centre – pagal žymiojo aktoriaus Burt‘o Reynolds‘o paveikslą sukurtas pagrindinis herojus Rikas Daltonas ir jo geriausias bičiulis bei dubleris Klifas Butas. Kentėdami nuo mažėjančios vaidmenų pasiūlos ir desperatiškai siekdami išlaikyti ankstesnį statusą bei gyvenimo būdą, vyrukai įsipainioja į pačias neįtikėtiniausias istorijas, kurių fone – ir būsimasis žudikas Čarlis Mensonas, ir jo nužudytoji aktorė Šeron Teit, ir daugybė kitų to meto žvaigždžių.

Andrėja, jauna mergina iš mažo miestelio, vos tik baigusi koledžą gauna darbą. Ji pradeda dirbti garsaus ir įtakingo madų žurnalo leidėjos ir vyriausiosios redaktorės Mirandos Pristli asistente. Andrėja atsiduria įstaigoje, kur už kiekvieno kampo tik ir girdisi „Prada!“, „Armani!“, „Versace!“. Kiekvieną mielą dieną Andrėjos ištvermė bandoma trumpais griežtais nurodymais telefonu: nupirkti specialiai redaktorei pasiūtus „Chanel“ teniso šortukus, Mirandos padūkėlėms dukroms asmeniniu lėktuvu į Paryžių nuskraidinti naujausią, dar knygynų lentynose nepasirodžiusią knygą apie Harį Poterį, patiekti Mirandai latte kavą tokio tirštumo, kokio ji labiausiai mėgsta ir t.t. Užduotys sunkėja nuo paprasčiausiai nemalonių iki tiesiog nežmoniškų, ir Andrėja pamažu pradeda suvokti, kad tas darbas, dėl kurio jos bendraamžės kristų negyvos, ją gali nuvaryti į kapus.

Kai brolių Šerlokų sesuo Enola sužino, kad jų mama dingo, ji leidžiasi jos ieškoti. Ji pergudrauja savo įžymųjį brolį, pabėga iš namų Londone, sutinka inspektorių Lestreidą ir pradeda ieškoti jaunojo lordo.

Po teroristinio išpuolio Kijevo operos teatre CŽV agentas bendradarbiauja su didžiosios Britanijos žvalgyba, norėdamas pasipriešinti Rusijos oligarchui, kuris padarė savo kapitalą ginklų prekyboje. Norėdami tai padaryti, agentai naudoja laiko inversiją, kuri priverčia įvykius, ir kurie jau įvyko, grįžti atgal.

Jaunuolis Tomas pabunda požemyje ir neatsimena nieko, tik savo vardą. Netrukus jis patenka į neįprastą savo likimo draugų bendruomenę, kurioje vien jauni vaikinai – praradę atmintį ir... įkalinti painiame labirinte. Kiekvieną mėnesį jų gretas papildo po vieną naujoką. Labirinte įkalintų vaikinų tikslas vienas – išgyventi. Rasti išėjimą ir pabėgti. Susipažinęs su labirinto senbuviais Tomas sužino, kad tarp jų yra ir tokių, kurie išėjimo ieško jau antrus metus. Ar kam nors yra pavykę ištrūkti? Kas juos uždarė į šį labirintą ir kokiu tikslu?

Gyvenimas niekada nelepino Apolo Krydo. Dabar jis ruošiasi didžiausiai kovai savo gyvenime. Kovai su priešu, kuris jau gerai pažįstamas jo šeimai. Krydą paruošti kovai rįžtasi pats Rokis Balboa. Tačiau svarbiausia suprasti, kad kovoti reikia ne dėl garbės ar turtų, o dėl šeimos.

„Oskarą“ pelniusioje biografinėje juostoje pasakojama apie paskutinius vienos ryškiausių Holivudo ikonų Judy Garland gyvenimo metus. Judy Garland išgarsėjo vos septyniolikos suvaidinusi Dorotę filme „Ozo šalies burtininkas“. Holivudo legenda dirbo iki pat paskutinių gyvenimo metų ir net neįtarė, kad pasirodymas Londone gali būti jos paskutinis.