Padedamas leitenanto Džimo Gordono ir advokato Charvio Dento, Betmenas ruošiasi sunaikinti kriminalines organizacijas, kurios savo nusikaltimais ir išsišokimais vargina miesto gyventojus. Šis bedradarbiavimas duoda nemažai naudos, bet netrukus juos ima persekioti gerai įbaugintiems Gotemo gyventojams pažįstamas piktadarys Džiokeris.
Filmo herojus – romantiškas keistuolis, kuris tik mamos padedamas išvengia nevispročių mokyklos. Nuo vaikystės invalidas, vaikščioja tik su specialiais protezais. Tačiau atsikračius protezų paaiškėja, jog jis gali greitai bėgioti ir gerai žaisti amerikiečių futbolą. Per futbolą patenka į koledžą. Vietnamo kare nuo žūties išgelbėja visą kuopą ir tampa didvyriu. Vos pradėjęs žaisti stalo tenisą, sėkmingai apgina armijos garbę. Nuo vaikystės draugauja su mergaite, kurią įsimyli, tačiau atsako sulaukia ne iš karto. Jis tampa milijardieriumi, nors išlieka kvailas, geraširdis ir naivus. Jam sekasi, jis visur pirmas. Ar tik kvailys gali būti geras, nesavanaudis ir kilnus?
Staiga mirus romėnų imperatoriui Markui Aurelijui, jo protingą ir ištikimą generolą Maksimą neteisėtai įkalina ir gladiatorių kovoms nuteisia klastingas Marko sūnus Komodas. Tapęs naujuoju imperatorium Komodas bijo, kad Maksimas, naudodamasis savo valdžia bei geru vardu, gali nuversti jį ir pats užimti sostą. Tačiau Maksimas greitai pelno šlovę ir kaip gladiatorius. Jis tikisi atkurti tikėjimą užmirštomis vertybėmis ir nugalėti klestinčią korupciją.
Reičelė Solando dingo kaip į vandenį. Ji ištrūko pro užrakintas kameros duris. Praėjo nepastebėta pro kelias apsaugos užkardas. Išėjo palikusi abi poras batų ir... paslaptingą skaičių seką ant popieriaus lapo. Du pareigūnai, atvykę tirti mistiško Reičelės Solando dingimo, netrukus pasijus izoliuoti saloje, kurią nuo žemyno visiškai atskirs didžiausia per tris dešimtmečius audra. Kol vėjas ir vanduo nenuplovė paskutinių Reičelės Solando pėdsakų, jie privalės įminti jos dingimo mįslę ir atskleisti paslaptis, kurias saugo Kuždesių sala.
Komercinis erdvėlaivis Nostromo skrenda namo į žemę. Kompiuteris užfiksuoja SOS signalą iš netoliese esančios planetos ir iš žemės gauna nurodymą ištirti, kas šaukiasi pagalbos. Po komplikuoto nusileidimo dalis komandos susiruošia ištirti vietovę. Netrukus jie aptinka nežinomų padarų lizdavietę su begale kiaušinių, o laivo kompiuteris iššifruoja gautą signalą ne kaip pagalbos šauksmą, o kaip įspėjimą. Pajudinus vieną iš kiaušinių, įgulos laukia mirtinas pavojus.
Antarktidoje dedasi keisti dalykai.. Žmonės ir gyvuliai per akimirksnį pasikeičia - sužvėrėja ir puola viską, kas gyva. Antarktidą tyrinėję amerikiečiai mokslininkai netrukus supranta susidūrę su šiurpiais ateiviais, užgrobiančiais Žemės gyventojų kūnus...
78-erių metų Karlas Fredriksenas svajojo apie tai, kad pripūs daugybę balionų ir išskris pasižvalgyti į Pietų Amerikos laukinę gamtą. Vieną gražią dieną senukas pagaliau ryžosi… Pūtė ir pūtė ir pagaliau pripūtė tūkstančius spalvotų balionų, kurie atplėšė jo seną namelį pakėlė į orą. Tačiau jis net baisiausiame košmare neįsivaizdavo, kad netrukus į jo duris (beje, kabančias kelių kilometrų aukštyje) pasibels ne kas kitas, o labiausiai nekenčiamas vaikas iš visų, kiek tik jis pažįsta – Raselas…
Aštuonmetis Koulas Syras atrodė kaip ir visi jo bendraamžiai - paprastas, mielas berniukas. Tačiau jis turėjo paslaptį, apie kurią kartą papasakojo tik psichologui Malkolmui Krovui, kuris berniuko viduje įžvelgė žymiai vyresnio paciento, kurio pagydyti nepavyko, problemas. Daktaras buvo ne vienintelis, kuris tą paslaptį sužinojo. "Aš matau mirusiuosius",- paprastai prasitaria aštuonmetis Koulas, kai Malkolmui pavyksta pasibelsti į jo sielą. Už šių žodžių slypi baisi nežinia ir vis artėjantis skausmingas suvokimas, jog šeštasis pojūtis, kurį turi berniukas, yra nesuvaldomas ir pražūtingas. Mirusieji, kurie aplanko Koulą - piktos, pasimetusios sielos, besiblaškančios ir vis dar nerandančios sau vietos. Ar vaikas tiesiog mato viską, kas yra aplink mus? Ar dar įmanoma apsaugoti berniuką nuo jo šeštojo pojūčio?
Sukrečiančios istorijos centre – „Titanike“ įsiplieskę dviejų socialinės ir turtinės prarajos skiriamų jaunų žmonių – septyniolikmetės aukštuomenės damos Rouz ir valkataujančio dailininko Džeko, paskutinę akimirką kortomis išlošusio bilietą ir įsėdusio į laivą, – jausmai. Tačiau jų meilei lemta liepsnoti tik vieną naktį... Po 84 metų 101-ų sulaukusi Rouz proanūkei papasakos šią tragiškos meilės ir didžiausios katastrofos istoriją...
Trečias nuotykių ieškotojo Indianos Džounso žygis bus dar pavojingenis ir įdomesnis. Dabar jam reikės surasti šventąją taurę, kurią, anot legendų, paskutinės vakarienės metu naudojo Jėzus Kristus. Teigiama, kad bet kuris žmogus, išgėręs iš šios taurės, taps amžinai jaunu.Šiuo paslaptingu grobiu susidomi ir didžiausi Indianos Džounso priešai - naciai. Hitlerio vadovaujami galvažudžiai pagrobia jo tėvą profesorių Henry Džounsą, kuris turi specialų dienoraštį ir detalius žemėlapius, pagal kuriuos galima surasti paslaptingiausius lobius, o tarp jų ir šventąją taurę. Indiana Džounsas išvyksta į Vokietiją gelbėti tėvo ir viso pasaulio.
22-ejų metų koledžo absolventui Kristoferiui Makandelsui prieš akis – daug žadanti ateitis. Tačiau užuot iš karto puolęs naudotis jos teikiamais privalumais, vaikinas nusprendžia leistis į nežinomybę ieškoti nuotykių. Visa tai, kas jam nutinka šioje kelionėje, pakeičia vaikino pasaulį, požiūrį, svajones... Iš naivaus idealisto, trokštančio patirti kažką didingo, jis tampa tragiška figūra, bandančia surasti pusiausvyrą tarp žmogaus ir gamtos. Savo kelionėje Kristoferis sutinka pačių įvairiausių žmonių, atspindinčių visas Amerikos visuomenės puses. Godžiai sugeriantis visus naujus įspūdžius, vaikinas šioje kelionėje į tiesą ir laimę pamažu susikuria naują savo vidinį pasaulį. Aktorius Seanas Pennas vėl atsisėdo į režisieriaus kėdę ir šįkart į didįjį ekraną perkėlė Jono Krakauerio to paties pavadinimo kelionių romaną, Jungtinėse Valstijose tapusį bestseleriu ir noriai skaitomą jau kelių amerikiečių kartų.
Nina – jauna ir talentinga balerina, visiškai atidavusi save baletui. Mergina gyvena su mama Erica, kuri kontroliuoja kiekvieną merginos žingsnį ir reikalauja maksimaliai gerai ir meistriškai šokti ir pasiekti balerinos karjeros viršūnę. Savaime suprantama, Nina niekada neturėjo jokio asmeninio gyvenimo. Teatre baletmeisteris Thomas Leroy kuria naują "Gulbių ežero" versiją. Pagrindinio vaidmens atlikėja keičiama jaunesne ir talentingesne. Kanditatė į jos vietą – Nina, turėsianti suvaidinti baltąją ir juodąją gulbes, įkūnijančias nekaltumą ir aistrą, šviesiąją ir tamsiąją asmenybės puses. Mergina idealiai atitinka visus pagrindinio vaidmens atlikėjai keliamus reikalavimus. Tačiau ar sugebės tyra ir švelni Nina įtikanamai suvaidinti aistringą ir pagiežingą juodąją gulbę?
Peg Boggs, vietinei Avon kosmetikos platintojai vienintelė dienos viltis sena pilis gatvės pabaigoje. Čia ji sutinka Edwardą, kurio kūrėjas mirė nespėjęs jo pabaigti. Peg nusprendžia vaikiną įsivaikinti, tad parsiveža namo. Edwardas ir jo „žirklinės“ rankos sudrumsčia ramią miestelio bendruomenę. Didelio pasisekimo sulaukia jo talentas kirpti plaukus ir gyvatvores. Tačiau gyvenimas ne visada būna mielas...
Arnoldas Schwarzeneggeris vaidina šiurpių nuotykių gausioje dramoje, kurioje kareiviai susiduria su nematomu priešu. Jo galia pranoksta moderniausius ginklus. A. Schwarzeneggerio veikėjas su kitais kariais CŽV užsakymu atvyksta į vieną Centrinės Amerikos valstybę vaduoti belaisvių, pakliuvusių į partizanų rankas. Atvykę į džiungles, kariai susiduria su mirtį sėjančia nežemiška jėga: Grobuonis nėra Žemės gyventojas. Filme gausu įspūdingų specialiųjų efektų ir aršių mūšių scenų.
Kelionės laike tęsiasi. Martis sėkmingai grįžta į savo laiką, tačiau netikėtai gauna laišką nuo daktaro Brauno. Pasirodo, kad jis – įstrigęs 1885-uosiuose. Taigi Martis keliauja į Laukinius Vakarus ir turi išgelbėti daktarą Brauną nuo mirties…
Ledynmetis prasideda, iš dalies, dėka hyperaktyvaus, besimaivančio priešistorinio graužiko – pusiau voverės, pusiau žiurkės Skrato. Mamutas Manfredas atsiduria netinkamoje vietoje, bet tinkamu metu. Nenoromis jis tampa tinginio Sido gynėju. Iš pradžių Manfredas nenori turėti nieko bendro su žmonių palikuoniu. Bet kai palaižūniškas, aštriadantis tigras Diego pasisiūlo prisiimti atsakomybę už Roshaną, nepatiklus mamutas, turintis negerų įtarimų, nusprendžia pats pasirūpinti mažuoju berniuku…
Senovės Graikijoje dviejų legendinių mylimųjų – Pario, Trojos princo, ir Elenos, Spartos karalienės, - aistra įplieskia karą, kuris sužlugdė civilizaciją. Kai Paris pagrobia Eleną iš jos vyro karaliaus Menelajo, kyla milžiniškas konfliktas. Konfliktas su Menelajumi reiškia konfliktą su Agamemnonu, galingu Mikėnų valdovu, kuris netrukus ima vienyti graikų karius žygiui į Troją tam, kad sugrąžintų Heleną ir apgintų suterštą brolio garbę. Nors iš tiesų tai tėra gudri priedanga Agamemnono asmeniniams tikslams pasiekti: nugalėjęs Troją, jis taptų vieninteliu didžiosios imperijos karaliumi. Milžiniška siena apsupta Troja, valdoma Karaliaus Priamo ir ginama princo Hektoro, buvo vienintelė likusi citadelė, kurios negalėjo pralaužti dar nei viena armija. Miestiečiai tikėjosi, kad ir šį kartą jie sugebės apginti miestą.
Tintinas sendaikčių turguje randa nepaprastą senovinio laivo modelį. Jis nusprendžia nupirkti jį dovanų draugui, kapitonui Hedokui. Kapitonas, pamatęs laivo modelį, atpažįsta, jog tai jo tolimo protėvio, gyvenusio XVII a., kapitono sero Francio Hedoko laivas – „Vienaragis”. Išdykęs Tintino šuo Sniegelis sulaužo laivo modelį, o netrukus ir pavagiamas pats modelis. Vagystės pėdsakai painūs ir veda nuo vienų durų prie kitų, tik kur dingo „Vienaragio” modelis taip ir neaišku. Tačiau praradimas nublanksta prieš staigmeną: atsitiktinumo dėka – už tai Tintinas turi padėkoti Sniegeliui , sulaužiusiam „Vienaragį” – į Tintino rankas patenka senovinis pergamentas su nuorodom į piratų lobyną. Tačiau tai tik nuorodos – tikslią vietą Tintinas sužinos suradęs dar du tokius pačius laivo modelius. Tik kur jų ieškoti?
Po eilinės nesėkmės Laris įsidarbina naktiniu muziejaus sargu. Darbas atrodo lengvas ir netgi kultūringas. Tačiau kai muziejaus duris uždaro paskutinis lankytojas, palaiminga jo atmosfera akimirksniu dingsta! Tiesiog prieš Lario akis iš didingo paveikslo nužengia ir realybėje kovą tęsia romėnų gladiatoriai ir kaubojai, neandertalietis degina savo paties parodą, Atila plėšikauja kaimynystėje esančioje ekspozicijoje, o atgijęs T. Rex visiems primena, kad tai jis yra didžiausias dinozauras pasaulyje! Kaip sutramdyti patrakusius ir triukšmingus muziejaus gyventojus? Nebelieka nieko kito kaip tik kreiptis patarimo į vaškinę prezidento Ruzvelto figūrą, iš kurios prieš kelias valandas Laris garsiai pasišaipė... Tačiau ką daryti, jei šis chaosas atgyja kiekvieną naktį, o muziejaus darbuotojai griežtai atsisako patikėti nuoširdžiu Lario pasakojimu?
Skruzdėliukas Z-4195 buvo tik viena iš milijono skruzdžių. Patys suprantate, kokie buvo vargšelio šansai susipažinti su nuostabiąja princese Bala, kurią drovusis Skruzdėliukas Z jau seniai slapta mylėjo. Tačiau jausmas buvo toks stiprus, jog mažasis herojus ryžosi lengvai nepasiduoti. Pasipiktinęs sustabarėjusia skruzdėlyno luomine santvarka, Skruzdėliukas Z kreipėsi pagalbos į skruzdę – kareivį Vyverį, geriausią savo draugą, kad šis jam padėtų patekti pas princesę. Nelauktai Z gyvenimas visiškai pasikeičia – iš paprasto darbininko jis tampa skruzdžių kolonijos didvyriu. Pats to nenorėdamas, jis sukliudo generolui Mandibliui įgyvendinti savo baisų planą: sunaikinti koloniją ir vėl atkurti ją tokią, kokia patiktų tik pačiam ambicingajam generolui. Niekam iki tol nežinomas Skruzdėliukas Z tampa skruzdėlyno revoliucijos vadu, o jo neįtikėtini nuotykiai tik prasideda…