„Šindlerio sąrašas“ – tai tikrais faktais paremta Steveno Spielbergo epinė drama apie holokaustą Antrojo pasaulinio karo metais ir žmogų, kuris netikėtai tapo žydų gelbėtoju. Neatgailaujančiam mergišiui, sugebančiam pelnytis iš karo, Oskarui Šindleriui dirbo tik Lenkijos žydai, ši pigi darbo jėga gamino virtuvinius įrankius Trečiajam reichui. Tačiau, tapęs uždaro geto, kuriame buvo priversti gyventi Krokuvos žydai, žiaurios likvidacijos liudininku, Šindleris suprato, kad nacizmas yra tikrasis blogis. Jo darbuotojai išsiunčiami į darbo stovyklas, čia jiems vadovauja sadistiškas nacistas Amonas Giotė. Padedamas savo buhalterio Icchako Šterno, Šindleris ėmė sudarinėti sąrašą „svarbiausių“ žydų. Papirkęs Giotę, Šindleris sugebėjo iš stovyklos išlaisvinti 1100 žmonių ir užtikrinti jų saugumą įdarbinęs savo amunicijos gamykloje Čekoslovakijoje. Nuostabus Spielbergo filmas yra itin jaudinantis, stebina savo vaizdingumu ir nepalieka abejingų.

Nemigos kamuojamas Džekas lankosi įvairiuose nelaimėlių susitikimuose, klausosi jų išpažinčių ir drauge verkia. Jis skraido lėktuvais, kiekvienąkart tikėdamasis katastrofos. Tačiau kartą skrisdamas jis sutinka spalvingą asmenybę. Tailerio gyvenimas nepaprastas - nerūpestingas ir linksmas. Jis kartais linksmai ir nerūpestingai paprašo trenkti jam į galvą... Džekas neatsisako. Todėl tarp draugų užverda rimtos muštynės, ir netrukus jiedu įkuria klubą, kur vaikinai gali muštis iki sąmonės netekimo...

L.DiCaprio vaidinamas herojus valdo kontorą, kurios darbuotojai sugeba pasinerti į žmonių sapnus bei implantuoti naują informaciją ar panaikinti seną. Naujas užsakymas – už viliojantį atlyginimą reikia įsiskverbti į sėkmingo verslininko smegenis bei įrašyti informaciją, kuri leistų jo konkurentams pakoreguoti verslininko mąstyseną. Domas Cobb – talentingas vagis. Jis geriausias savo srities specialistas, kai kalbama apie ko nors išgavimą ar ko vertingo nukniaukimą, kol žmogus miega, o jo sąmonė tuo metu – pati pažeidžiamiausia.

Prieš metus į Žemę atvykęs ir beveik visus šešis Begalybės Akmenis susirinkęs galingasis Tanas (aktorius Josh‘as Brolin‘as) įvykdė savo pažadą: saugodamas Žemės ateitį, išnaikino pusę žmonijos. Tarp jų – ir ne vieną Keršytoją. Likusių gyvų superherojų perspektyvos taip pat nėra šviesios. Atrodo, kova pralaimėta galutinai. Tačiau Keršytojai taip lengvai nepasiduoda. Surasti naują viltį jiems padeda netikėtai sulauktas pastiprinimas. Iš pradžių prie susilpnėjusių herojų būrio prisijungia Skruzdėliukas ir Vapsva (akt. Paul‘as Rudd‘as ir Evangeline Lilly), o vėliau – ir viena galingiausių Visatos herojų, Kapitonė Marvel (akt. Brie Larson). Išlikusieji Keršytojai nutaria mesti paskutinį iššūkį Tanui, stoti į lemiamą kovą ir pabandyti atitaisyti Tano padarytą skriaudą bei atkurti tvarką Visatoje.

Pagal tikrą istoriją sukurta biografinė drama, pasakojanti apie netikėtą inteligentiško, talentingo juodaodžio pianisto Donaldo Širlio ir netašyto italų kilmės apsaugininko iš Bronkso – Frenkio „Lūpos“ Valelongos draugystę. Praėjusio amžiaus viduryje (filmo veiksmas vyksta septintajame dešimtmetyje) pietinėse Amerikos valstijose dar galiojo segregacijos įstatymai, pagal kuriuos buvo legalu neįsileisti ar neaptarnauti juodaodžių įvairiose paslaugų ir pramogų vietose.

Karšta 1983-iųjų vasara. 17-metis svajotojas Elijas tingiai leidžia dienas tėvų namuose Šiaurės Italijoje. Jis klausosi muzikos, groja pianinu, skaito knygas, žaidžia tinklinį, droviai flirtuoja su merginomis, nepraleidžia maudynių ir naktinių pramogų, kol į vilą šešioms savaitėms iš JAV atvyksta jaunas akademikas Oliveris. Jį kaip asistentą tyrimui apie graikų-romėnų kultūrą pasikviečia Elijo profesorius tėvas. Pasitikintis savimi išvaizdus žydų kilmės amerikietis stilingai rengiasi ir puikiai atrodo. Iš pradžių Elijas gan šaltai ir arogantiškai reaguoja į naują kaimyną, bet jau netrukus jie dviese važinėjasi dviračiais po apylinkes. Elijas nedrąsiai pradeda rodyti dėmesį spontaniškam 24-erių Oliveriui ir netrukus tarp jų įsiplieskia aistra.

Režisieriaus Christopher Nolan epinis trileris pasakoja apie amerikiečių fiziką J. Robertą Openheimerį, vadovavusį atominės bombos kūrimo programoje „Manheteno projektas“. R. Openheimeriui priklauso idėja suburti visus fizikus, dirbančius atominės bombos srityje, į vieningą mokslinį centrą Los Alamose, JAV.

Džokeris, ko gero, yra vienas spalvingiausių blogiukų kino istorijoje. „Gimęs“ 1940 m., be daugybės komiksų, Džokeris iki šiol yra pasirodęs daugiau nei 250-yje filmų, televizijos serialų, knygų ir vaizdo žaidimų. Didžiuosiuose ekranuose Džokeris debiutavo 1966-aisiais, tačiau tikra megažvaigžde tapo 1989 m., kuomet jį suvaidino pats Džekas Nikolsonas. Venecijos kino festivalyje Geriausiu metų filmu pripažintoje juostoje režisierius Todd Phillips pateikia dar nematytą Džokerio atsiradimo istoriją. Gotamo mieste savo vietos gyvenime nerandantis Artūras Flekas (aktorius Joaquin‘as Phoenix‘as) dienomis dirba samdomu klounu, o vakarais stengiasi prasimušti kaip „stand-up“ komikas. Deja, nesėkmingai. Suirzęs, nusivylęs ir kartėlio kupinas Flekas vieną dieną tampa chuliganų auka. Galutinai nusivylęs ir ėmęs prarasti sveiką protą, Flekas pamažu ima virsti cinišku, žiauriu ir negailestingu Džokeriu.

Meilės mieste Paryžiuje gyvena jauna, žavi ir naivi mergina vardu Amelija. Nuo pat vaikystės į pasaulį ji žiūrėjo visai kitokiomis akimis. Sukrėsta netikėtos mamos mirties (tiesiai ant jos užkrito nuo Noterdamo katedros nušokusi savižudė turistė iš Kanados) ir visiškai nekreipiančio į ją dėmesio gydytojo tėčio, kuris buvo prilietęs dukrelę tik vieną kartą ir tai per medicininį patikrinimą, ji pradėjo domėtis labai keistais dalykais - pastebėti pačius nereikšmingiausius dalykus. Užaugusi Amelija dirba kavinėje ir gyvena išnuomotame bute Monmartro rajone, bet jaučiasi labai vieniša. Tačiau ateina diena, po kurios viskas apsiverčia aukštyn kojom. Per televizorių pamačiusi reportažą apie tragišką princesės Dianos mirtį, Amelija paleidžia iš rankų buteliuko kamštelį, kuris nurieda iki kambario sienos ir išjudina iš vietos vieną plytą. Už jos mergina suranda senovišką dėžutę su nepažįstamo žmogaus nuotrauka, plastmasiniais kareivėliais ir kitokiomis smulkmenomis.

Harlanas Tombris yra itin sėkmingas (ir, žinoma, turtingas) rašytojas, švenčiantis 85-erių metų sukaktį. Šia proga į jo namus suvažiuoja visa didžiulė Harlano šeima. Kitą rytą po puikaus vakarėlio Harlanas randamas negyvas. Bylą tiriantis detektyvas Blankas labai greitai ima įtarti, kad mirtis nebuvo tokia natūrali, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Uždraudęs gausiai susirinkusiems giminaičiams bei tarnams išeiti iš namo, detektyvas pasiraitoja rankoves ir ima aiškintis, kas padėjo Harlanui persikelti į aną pasaulį.

Betmenas – sugrįžta į didžiuosius ekranus su istorija apie savo kaip kaukėto kovotojo už teisybę kelio pradžią. Gotamo miestui kenčiant nuo įvairiausių piktadarių ir nusikaltėlių, jaunajam milijonieriui Briusui Veinui trūksta kantrybė ir jis nusprendžia priemonių imtis pats. Siekdamas paslaptyje išlaikyti savo tapatybę, Briusas su nusikaltėliais ima kovoti vilkėdamas šikšnosparnį primenantį kostiumą, o dėkingi miesto gyventojai netrunka paslaptingąjį kovotoją pavadinti Betmenu. Padedamas ištikimo liokajaus Alfredo ir policijos leitenanto Džeimso Gordono, Betmenas netrukus susiduria su Mįsliumi – paslaptingu žudiku, nusitaikiusiu į Gotamo elitą. Sekdamas Mįsliaus pėdsakais, Betmenas bus priverstas pasikliauti keisčiausiais sąjungininkais, atras savo šeimos ryšį su Gotamo kriminaliniu pasauliu ir turės pasitelkti visą savo išmintį, jėgas bei resursus, kad įvykdytų teisingumą galingiems korumpuotiems nusikaltėliams, baimės gniaužtuose įkalinusiems jo mylimą miestą.

„Atvykimas“. Įtampos kupina juosta apie kontaktą su nežemiška civilizacija. Klausimas, ar esame vieni šioje begalinėje visatoje, žmoniją kamuoja jau labai seniai. Tačiau kad ir kiek apie tai būtų mąstyta, pirmasis kontaktas su svetima civilizacija visuomet bus netikėtas ir gąsdinantis. Kai vieną dieną skirtingose pasaulio vietose nusileidžia keliolika milžiniškų kosminių laivų, daugybė žmonių puola į paniką. Tačiau kai kelias dienas nieko blogo nenutinka, žmonės ima ruoštis užmegzti kontaktą. Valdžios atstovai pagalbos kreipiasi į vieną geriausių pasaulio lingvisčių Luizą Benks (aktorė Amy Adams). Jai skiriama užduotis pabandyti užmegzti pirmąjį kontaktą ir išsiaiškinti atvykėlių ketinimus Žemės atžvilgiu. Pirmą kartą patekusi į ateivių laivą, Luiza net neįsivaizduoja, nuo ko pradėti. Tačiau po kelių valandų pora jos idėjų pasiteisina: svetimieji akivaizdžiai linkę bendrauti. Prasideda sunkioji darbo dalis

Įvykus branduolinei apokalipsei, Australija tapo sunykusia dykuma. Po jos išlikęs Max vos ne vos išgyvena erozijos suskaidytose žemėse ir baigia prarasti žmogiškumą. Jį pagrobia Immortan Joe tarnaujantys War Boys, siekdami panaudoti jo kraują. Joe vairuotoja paslaptingoji Furiosa iš tikrųjų siekia prisipilti pilną baką benzino, tačiau paaiškėjus jos tikrajai motyvacijai, Joe pasiunčia visą armiją ją susekti. Kartu su Max jie suformuoja abejotiną sąjungą ir susiduria su labai stipriu jų spaudimu.

Nelaisvėje, Sakkar planetoje, be savo kūjo kalintis Toras vieną dieną išgirsta, kad Asgarde vyksta labai negeri dalykai – valdžią į savo rankas perima piktadarė Hela. Asgardui gresia sunaikinimas. Norėdamas grįžti į gimtinę ir išgelbėti jos ateitį, Toras yra priverstas stoti į gladiatorišką kovą su senu savo draugu – Halku. Kova dėl išlikimo prasideda. Šio filmo režisieriumi, daugelio nuostabai, tapo Naujosios Zelandijos kino kūrėjas Taika Waititi. „Toras: Ragnarokas“ yra pirmasis jo tokio didelio biudžeto filmas, tačiau T. Waititi kūryba daugeliui buvo žinoma – jis yra juodosios komedijos „Ką mes veikiame šešėliuose“ autorius.

Po visuotinio susinaikinimo dykuma virtęs pasaulis paniręs į chaosą. Vienoje iš nedaugelio vis dar žaliuojančių ir apie ateitį galvojančių oazių gyvena „Daugybės Motinų“ bendruomenė. Jos tiki, kad pasaulio ateitis – vaikai ir pasiryžusios padaryti viską, kad juos apsaugotų. Deja, tai padaryti pavyksta ne visuomet. Didžiulė baikerių gauja užpuola „Daugybę Motinų“ ir pagrobia keliasdešimt vaikų, tarp jų – ir Furiosą. Žiauraus karo vado Demento vadovaujami plėšikai netrukus atvyksta į Citadelę, kurią valdo vėliau tikra legenda tapsiantis piktadarys, pulkininkas Džozefas Mūras, išgarsėsiantis „Nemirtingojo Džo“ vardu. Dviem piktadariams susikovus dėl valdžios, jaunajai Furiosai teks pasitelkti visą savo drąsą, išmintį ir įgūdžius, kad išgyventų. Bet būsimoji imperatorė nenusiteikusi vien tik išgyventi – ji tvirtai pasiryžusi padaryti viską, kad sugrįžtų namo.

Padedamas ausyse nuolat skambančios mėgiamos muzikos, Vaikis tiesiog tobulai vairuoja automobilį. Tai be galo patinka jo bosui Dokui, kadangi Vaikio darbas – po apiplėšimo pabėgti nuo bet ko, kas bando vytis Doko surinktą komandą. Kadangi vairavimas ir yra pagrindinė Vaikio aistra, pinigai jam rūpi ne itin - jam kur kas svarbiau, kad ausinėse skambėtų jo mėgstamas ritmas, o venomis plūstų adrenalinas. Šis iš pažiūros keistas jo bruožas kelia įtarimų nusikaltimo bendrininkams, ypač, impulsyviam ir psichopato bruožų turinčiam Batsui.

Patys pirmieji „Privataus karo“ kadrai ir finalinės Marie Colvin karinės misijos vaizdai sukrečia sugriauto Homso miesto vaizdais. Šiame kraupiu vaiduokliu virtusiame mieste vykdoma beprecedentė genocido politika, kai diktatoriaus B. Assado smogikai masiškai žudo taikius gyventojus.

Fantastikos filmas „Kapitonė Marvel“ pristato JAV oro pajėgų pilotės Carol Danvers, tapsiančios viena iš galingiausių visatos herojų, istoriją. Veiksmas vyksta praeito amžiaus devintajame dešimtmetyje, Žemei patekus į galaktikos karo vidurį tarp dviejų ateivių rasių, todėl „Kapitonė Marvel“ yra visiškai naujas nuotykis iš niekad ankščiau dar nematytos „Marvel“ kino visatos praeities.

Toras bando rasti vidinę ramybę, bet turi grįžti į veiksmą ir pasitelkti Valkiriją, Korgą ir Džeinę Foster, kad sustabdytų Dievų skerdiką Gorą nuo visų dievų sunaikinimo.

Kovojant su blogiu, kartais tenka žaisti nelabai švariai. Kuomet žmonijai ima grasinti dar nematytas pavojus, paslaptingos vyriausybinės organizacijos vadovė Amanda Voler pasiūlo netradicinę išeitį: prieš blogį kovoti dar didesniu blogiu. Kam statyti į didžiulį pavojų savo profesionalius žmones, kai galima pasinaudoti jau nuteistais nusikaltėliais? Maksimalaus saugumo kalėjimuose dienas leidžiantiems nusikaltėliams pasiūlomas sandoris: už įkalinimo trukmės sutrumpinimą dirbti vyriausybei. Kiekvienam su sąlygomis sutikusiam kaliniui įmontuojamas poodinis sprogmuo – draudimas nuo netikėtumų. Taigi iš didžiausių žmonijos nusikaltėlių, pasižyminčių išskirtiniais gabumais, drąsa, sumanumu ir neturėjimu ką prarasti, suformuojamas nedidelis smogiamasis herojų būrys, kuriam skiriamos pavojingiausios užduotys pasaulyje – tikros savižudžių misijos.