„Šindlerio sąrašas“ – tai tikrais faktais paremta Steveno Spielbergo epinė drama apie holokaustą Antrojo pasaulinio karo metais ir žmogų, kuris netikėtai tapo žydų gelbėtoju. Neatgailaujančiam mergišiui, sugebančiam pelnytis iš karo, Oskarui Šindleriui dirbo tik Lenkijos žydai, ši pigi darbo jėga gamino virtuvinius įrankius Trečiajam reichui. Tačiau, tapęs uždaro geto, kuriame buvo priversti gyventi Krokuvos žydai, žiaurios likvidacijos liudininku, Šindleris suprato, kad nacizmas yra tikrasis blogis. Jo darbuotojai išsiunčiami į darbo stovyklas, čia jiems vadovauja sadistiškas nacistas Amonas Giotė. Padedamas savo buhalterio Icchako Šterno, Šindleris ėmė sudarinėti sąrašą „svarbiausių“ žydų. Papirkęs Giotę, Šindleris sugebėjo iš stovyklos išlaisvinti 1100 žmonių ir užtikrinti jų saugumą įdarbinęs savo amunicijos gamykloje Čekoslovakijoje. Nuostabus Spielbergo filmas yra itin jaudinantis, stebina savo vaizdingumu ir nepalieka abejingų.
Filmo pasakojimas dėliojamas iš pagrindinio herojaus Aleksejaus, kurio prototipas yra pats Andrejus Tarkovskis, prisiminimų ir sapnų, į kuriuos sugrįžta jo motina, kaimo pievos, vaikystės namas, taip pat žmona Natalija ir sūnus Ignatas. Filmas apima tris laiko atkarpas – prieškarį, karą ir pokarį. Tačiau esminis įvykis, palikęs Aleksejaus gyvenime įspaudą – tėvų skyrybos. Filme herojaus nematome, tik girdime. Tačiau tai, kas matoma, yra jo atspindys.
Genialiojo italų kino režisieriaus Bernardo Bertolučio („Paskutinis tango Paryžiuje", „Svajotojai", „Pavogtas grožis") epinėje juostoje pasakojama dramatiška paskutiniojo Kinijos Imperatoriaus Pu Yi gyvenimo istorija. Vos trejų metų sulaukusiam vaikui atiteko garbingiausias titulas, sostas, turtai, valdžia. 1908-aisiais metais niekas nė neįtarė, kad mažasis Imperatorius bus paskutinysis galingos ir senos dinastijos, tūkstančius metų valdžiusios Kiniją, sosto paveldėtojas...
II pasaulinis karas Ramiojo vandenyno salose. Grupei kareivių duota užduotis – užimti vienoje salelėje aukštumą. Jauni kareiviai įnirtingai kaunasi su japonais. Jauni vyrai kaunasi ne už kokią nors idėją ar šalį. Jie kovoja už save, šalia esančius draugus, jų laukiančias mylimąsias ir motinas. Jie kare galvoja ne apie Ameriką, o apie tai, kaip išlikti per pragarišką susišaudymą.
Filmo siužetas II pasaulinio karo pradžioje vokiečių alpinistų (jų tarpe ir garsus alpinistas Hainrichas Hareris) ekspedicija išvyksta į britų Indiją. Tačiau britams paskelbus karą nacistinei Vokietijai, ekspedicijos dalyviai suimami ir uždaromi į kalėjimą. Po keleto nesėkmingų bandymų Hareris su keliais kitais kaliniais pasprunka. Jis atsiskiria nuo kitų ir per Himalajus traukia į Tibetą. Prie jo prisijungia ir Pėteris Aufšnaiteris. Po alinančios kelionės, keliautojai galiausiai pasiekia uždraustąjį miestą – Lasą. Čia jie maloniai priimami ne tik vietinių gyventojų, bet ir valdžios atstovų. Tibetą valdo dar nedidelis berniukas – Dalai Lama XIV (Kundunas). Jis labai susidomi atvykėliais ir Hareris tampa jo mokytoju ir draugu. Tačiau Kinijoje valdžią paima komunistai ir reiškia pretenzijas į Tibeto žemes. Jie visiškai ignoruoja Tibeto kultūrą, naikina šventyklas ir žudo gyventojus.
Tikrais įvykiais paremtas filmas „Paslėptas gyvenimas“ pasakoja tylaus didvyrio Franco Jagerštaterio istoriją. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Austrijos valstietis atsisakė kautis nacistinės Vokietijos pusėje. Kaltinimų išdavyste ir egzekucijos grėsmės akivaizdoje Franco Jagerštaterio dvasios stiprybę palaikė tvirtas tikėjimas, neblėstanti meilė žmonai Fani bei savo vaikams.
1941 m. gruodžio 7 d. įvyko vienas didžiausių oro mūšių žmonijos istorijoje - Japonijos oro pajėgos atakavo JAV kariuomenės karinę bazę Perl Harbore, Havajuose. Po šio įvykio JAV paskelbė karą Japonijai ir įsitraukė į Antrąjį pasaulinį karą. Du geriausi draugai Reifas ir Denis patenka į karo veiksmų sukūrį. Dideli išbandymai, meilė, drama, karas, neblėstanti draugystė – visa tai jiems tenka patirti savo kailiu.
1942 metų sausio 20 dienos rytą viloje ant Vanzės ežero kranto, Berlyne, susirinko pagrindiniai nacių režimo atstovai. Reinhardas Heidrichas juos sukvietė į susitikimą, po kurio surengti pusryčiai. Vienintelė to ryto darbotvarkės tema buvo tai, ką naciai vadino galutiniu žydų klausimo sprendimu, – sistemingo masinio milijonų žydų žudymo visoje Europoje organizavimas. Susitikime, kuris įėjo į istoriją kaip Vanzės konferencija, buvo nulemtas tragiškas vienuolikos milijonų žydų likimas.