„Dievas yra. Jis gyvena Briuselyje. Tai – tikras niekšas, esantis blogiu savo žmonai ir dukteriai“ – tokiais dešimtmetės Eos žodžiais prasideda „Naujausias testamentas“. Ea – Dievo dukra, nekenčianti psichopatiškai besielgiančio tėvo, su didžiausiu malonumu gadinančio žmonėms gyvenimą. Mėgstantis katastrofas ir nelaimingus įvykius, jis dievina kurti kiaulės dėsnius, tyčiojasi iš savo sūnaus Jėzaus Kristaus, muša dukterį ir negali pakęsti žmonos. Neapsikentusi beširdžio tėvo elgesio, Ea žmonėms išsiunčia jų mirties datas ir pabėga iš namų, pasiryžusi susirasti savuosius apaštalus ir parašyti „Naujausią Testamentą“. Žemėje kyla sąmyšis, o siauru tuneliu skalbyklėje į žmonių pasaulį atkeliauja pats Dievas, ketinantis ne ištaisyti padėtį, o viso labo išperti kailį dukrai, pasiryžusiai pasaulį paversti geresne vieta rytojui.