Marona – nedidukė labradoro mišrūnė. Nepalenkiamai atsidavusi ir nuoširdi – ji pripildydavo šviesos ir tyrumo kiekvienus namus, palikdavo ryškų pėdsaką savo šeimininkų gyvenimuose. Šie vienas po kito vadino ją skirtingais vardais, tikriausiai tik tiek ir prisiminė, tačiau Marona kiekvieną jų apsupdavo tik meile. Savo paskutiniąją valandą kalytė prisimena visus kadaise sutiktus ir besąlygiškai mylėtus žmones ir nusprendžia, kad laimė susideda iš trijų dalykų – pastogės, mylinčio šeimininko ir gero kaulo.
2027 m., praėjus 18 metų po to, kai moterys chaotiškame pasaulyje tapo nevaisingomis, ir mirus jauniausiam žemės gyventojui, žmonijai gresia išnykimas. Londone su valstybės tarnautoju Teo Faronu susisiekia jo buvusi žmona ir teroristų grupuotės vadeiva Džuliana ir paprašo jo pervežti jauną moterį, vardu Ky, į pabėgėlių miestą pajūryje. Kelionės metu Teo sužino, kad moteris yra nėščia. Jis bando ją apsaugoti ir pristatyti taikiai grupuotei, vykdančiai gyvybės projektą laive „Rytojus“, bei suteikti žmonijai vilties.
Buvęs JAV kariuomenės jūrų pėstininkas gauna asmens sargybinio darbą Meksikos sostinėje. Kai nusikaltėliai pagrobia ir nužudo jo saugomo verslininko mažąją dukrelę, profesionalus karininkas nusprendžia pats viską išsiaiškinti ir surengti kaltininkams savo teismą.
Po motinos mirties 14-metę Manuelą išsiunčia į Potsdame įsikūrusią internatinę merginų mokyklą. Čia vyrauja griežta tvarka ir tikslios taisyklės, o Manuela sunkiai pritampa draudimų pilnoje aplinkoje ir užsidaro savyje. Vienintelė, kuri supranta Manuelą, yra jos mokytoja Eliza. Kartą, švęsdama sėkmingą mokyklos spektaklio premjerą, Manuelą prisipažįsta meilę Elizai. Už tai Manuela atsidurs karceryje, o mokytoja bus priversta išvykti. Uždraustas nacistinėje Vokietijoje, filmas „Merginos su uniformomis“ užima ypatingą vietą kino istorijoje kaip vienas pirmųjų̨ kino pasakojimų apie moterų̨ meilę. Jame papasakota istorija įkvėpė ne vieną filmo scenarijų, tarp kurių vėlyvesnė siužeto adaptacija su Romy Schneider.
Remiantis tikrais faktais sukurta istorija apie Lori Dženson, 1975 m. įsidarbinusią Minesotos anglies kasyklose. Ji ir kitos moterys, dirbusios kasykloje, daugelį metų kentėjo bendradarbių vyrų seksualinį priekabiavimą, pradedant patyčiomis, pornografiniais grafiti ir dar blogiau. Galiausiai 1984 m. Lori Džeison kreipėsi į teismą ir pirmąkart JAV istorijoje laimėjo bylą dėl seksualinio priekabiavimo.
Nuteistasis išeina į laisvę ir bando įrodyti savo nekaltumą. Aplinkiniai jo saugosi ir bijo. Tikra sesuo nusisuko, policininkas seka kiekvieną jo žingsnį, nauji kolegos darbe pasirengę bet kuriuo momentu užmušti jį. Tuo pat metu mieste pasirodo žudikas – manijakas...
Kažkoks taksistas, puikiai nusimanantis kriminalistikoje, užduoda mįsles paraližuotam nelaimingo atsitikimo metu genijui-kriminalistui Linkolnui Raimui. Pagrobiama milijonierių santuokinių pora, nužudomas vyras, o kada jo kūną suranda neseniai dirbanti policijoje Emilija Donahi, nusikaltimo vietoje palikti įkalčiai nurodo vietą ir laiką kada bus nužudyta ir milijonieriaus žmona. Raimas, sukrėstas tuo, kaip tiksliai ir atidžiai Emilija surinko įkalčius pirmojo nužudymo vietoje, kuri, kad juos išsaugoti netgi sustabdė traukinį, įtraukia ją į komandą tiriančia šią šiurpią bylą. Kartu jie pradeda žudiko paiešką, kuris jau paruošė sekančią auką – mįslę. Emilija tampa akimis, ausimis ir rankomis prikaustyto prie lovos Raimo, bet jam ir į galvą negalėjo ateiti, kad jis ir pats yra dalis šio kruvino pamišėlio plano.
Policijos psichologas Aleksas Krosas sužino, kad dingo jo dukterėčia. Jis atvyksta į koledžą, kur ji mokėsi. Pasirodo, ji tapo dar viena gudraus ir žiauraus maniako auka. Jis grobė ne šiaip gražuoles, o talentingas, gražias merginas ir laikė uždarytas požemyje, kur jos privalėjo laikytis nustatytų taisyklių. Nusikalusiųjų nebuvo gailimasi...
Takashi Miike - šių dienų japonų kino atradimas, darboholikas, chuliganas ir pabaisa. Kasmet jis sukuria po 4-5 filmus. Iš viso jo filmografiją sudaro per 50 labai skirtingų filmų. Skamba jūsų mobilusis telefonas. Tačiau vietoje įprastos melodijos, girdite visai nepažįstamą garsą. Nespėjote atsakyti ir atsiranda užrašas :„vienas praleistas skambutis“. Skambinusio numeris - jūsų telefono numeris. Skambučio laikas keistas, jis rodo ateitį - ši data išaus po trijų dienų. Atsakiklyje jūsų balsas, nereikšmingos frazės ir staiga... priešmirtinis klyksmas... Jums atrodo, kad tai kažkieno piktas pokštas. Tačiau jums gyventi liko trys dienos. Režisieriaus Takeši Mike komentaras: „Praleistas skambutis“- tai tikrai baisus filmas. Man pačiam baisu jį žiūrėti. Bet kita vertus tai istorija apie meilę. Baimė padeda atrasti save . Ir galbūt tada, tu rasi nuostabią meilę.“