Filmo herojai – mafijozai, jų žmonos, samdomi žudikai ir kitokie kriminalinių skaitalų personažai – daug kalba, cituoja Bibliją, mąsto apie gyvenimą, žudo, sėdi kavinėse. 1995 m. už geriausią scenarijų filmas laimėjo "Oskarą" bei gavo dar 6 nominacijas.
Lietingas rudens vakaras neatpažįstamai apverčia aukštyn kojom kelių žmonių likimus. O DAE-SU atsibunda nuo dirbtinio apsvaiginimo ir greitai išsiaiškina, kad jis buvo pagrobtas dėl niekam nežinomų priežasčių ir uždarytas privačiame kalėjime. Per televiziją vyras netyčia išgirsta apie žiauriai nužudytą savo žmoną, jo paties kraują įvykio vietoje ir be žinios pradingusią mažąją dukrelę, kurios jis nespėjo pasveikinti su gimtadieniu. Jis visiškai nieko neprisimena, nesuvokia kurioje pasaulio vietoje yra izoliuotas nuo visuomenės ir neįsivaizduoja kiek dar laiko teks praleisti prabangiai įrengtame kambaryje be langų bei durų. Psichologinė ir fizinė kančia baigiasi tik po 15 metų, kai O DAE-SU tiesiog praranda sąmonę nuo nervus paralyžuojančių dujų ir pramerkia akis jau nežinomo miesto gatvėje. Vyras atgauna laisvę lygiai taip pat netikėtai, kaip ir pateko į paslaptingąjį kalėjimą.
Genialiojo italų kino režisieriaus Bernardo Bertolučio („Paskutinis tango Paryžiuje", „Svajotojai", „Pavogtas grožis") epinėje juostoje pasakojama dramatiška paskutiniojo Kinijos Imperatoriaus Pu Yi gyvenimo istorija. Vos trejų metų sulaukusiam vaikui atiteko garbingiausias titulas, sostas, turtai, valdžia. 1908-aisiais metais niekas nė neįtarė, kad mažasis Imperatorius bus paskutinysis galingos ir senos dinastijos, tūkstančius metų valdžiusios Kiniją, sosto paveldėtojas...
Šono gyvenimas šiuo metu nėra pats nuostabiausias. Jo mergina, pavargusi nuo kasdieninių pasimatymų vietiniame bare, jį palieka. Šono laikini pavaldiniai jo nelaiko rimtu vadovu, o kambariokai ketina vienas kitam perkąsti gerklę. Negana to – Londonas yra užtvindytas begalės zombių ir Šonui tenka ne tik pačiam gelbėtis, o dar ir išgelbėti nuo zombių savo kambariokus, tėvus ir buvusią merginą.
Kai visa šeimynėlė išskrido į Paryžių švęsti Kalėdų, aštuonmetis pabudo ir suvokė paliktas visiškai vienas. O ką daryti, jei kaip tik per Kalėdas namą nusižiūrėjo pikti vagys? Gintis ir ginti namus!
Kovos su terorizmu būrio vadui pavyksta atkeršyti už nužudytą sūnelį - žudikas Kastoras Trojus miršta, o jo brolis atsiduria už grotų. Tačiau netrukus detektyvas Arčeris sužino, kad nusikaltėliai viename Niujorko pastatų spėjo paslėpti bombą. Kur ji, žino tik Kastoro brolis. Staiga mokslininkai pasiūlo Arčeriui neįtikėtiną dalyką. Pasirodo, kad jo mirtinas priešas nežuvo, o yra komos būsenos. Mokslininkai siūlo jo veidą uždėti detektyvui, kad šis apsimestų Kastoru ir sužinotų viską, ko jam reikia. Eksperimentas pavyksta, tačiau įvykiai pakrypsta nenumatyta linkme. Netikėtai atsigavęs Kastoras priverčia mokslininkus uždėti jam Arčerio veidą...
Romantiškas, ką tik iš kalėjimo išėjęs nusikaltėlis Seiloras, nepaisydamas įsipareigojimų policijai, leidžiasi į kelionę po Kaliforniją su paaugle Lulu. Tačiau jos motina negali susitaikyti su dukters pasirinkimu ir jų ieškoti pasiunčia samdomą žudiką, kuris nerūpestingą meilužių kelionę paverčia bėgimu nuo mirties.
Kevinas grįžta! Tačiau šįkart jis Niujorke ir turi pakankamai grynųjų ir kredito kortelių paversti niekada nemiegantį miestą į niekada nesibaigiančių žaidimų aikštelę! Bet Kevinas vienas ilgai nebus. Vis dar neatsigavę po pastarojo susitikimo su Kevinu, liūdnai pagarsėję Šlapi banditai Haris ir Marvas irgi patraukia į Niujorką – jie rezga stambią šventinę vagystę. Kevinas sutinka juos su daugybe spąstų, kurių žiopliai plėšikai kol gyvi nepamirš!
Džonas Šaftas – bebaimis Niujorko policijos detektyvas. Visuomet vilkintis juodą odinį apsiaustą Džonas Šaftas nepripažįsta jokių autoritetų, ginčus linkęs spręsti kumščiais ir todėl dažnai konfliktuoja su kolegomis. Šis pareigūnas tiria painias ir sudėtingas, dažnai su rasizmu susijusias bylas. Vieną naktį šalia naktinio baro žiauriai nužudomas juodaodis vaikinas. Atvykęs į nusikaltimo vietą, Džonas Šaftas nė kiek neabejoja, kad tai garsėjančio žiaurumu rasisto Valterio Vadeo rankų darbas. Vienintelė Džono Šafto viltis - baro padavėja, kuri matė kaip baltaodis rasistas turtuolis užmušė tą juodaodį smūgiuodamas per galvą su beisbolo lazda. Tačiau mergina bijo susidorojimo ir atsisako liudyti teisme. Neturėdamas reikalingų įkalčių teisėjas paleidžia vaikiną už piniginį užstatą, kurį sumoka jo tėvas turtuolis. Vos išėjęs iš kalėjimo Valteris pabėga į Šveicariją. Pralaimėjęs Džonas Šaftas palieka Niujorko policiją ir savais metodais imasi tirti šią bylą.