Geras - Blondis, keliaujantis ginkluotas šaulys su stipriu asmeniniu savigarbos jausmu.Blogas - Angelo Akis, sadistiškas samdomas žudikas.Bjaurus - Tukas, meksikietis banditas, išdavikas, kuris visada laikosi tiktai savo nuomonės.Pilietinio karo metu, jie ieško lobio, palaidoto kapinėse. Kiekvienas žino tik dalelę tikslios informacijos, taigi šiuo momentu jie priklausomi vienas nuo kito. Tačiau, niekas nėra linkęs dalintis...
Tam tikruose sluoksniuose Viljamas Manis buvo žinomas ir vertinamas, tačiau ilgainiui pradėjęs bodėtis savo gyvenimu, samdomas žudikas tapo fermeriu ir su vaikais apsigyveno atokioje fermoje. Nauja patirtis ir naujos problemos sukėlė dar didesnę sumaišti herojaus gyvenime. Pastovus pinigų stygius pastūmėjo Viljamą Manį vėl imtis ankstesnės veiklos. Jis sutinka nužudyti du kaubojus, juolab kad jie pagal Laukinių Vakarų įstatymus nusipelnė tokio atpildo. Elegiškas ir anti-vesterniškas filmas apie Laukinius Vakarus - keturių Oskarų laureatas.
1860-aisiais leitenantą Džoną Danbarą perkėlė tarnauti į tolimą užkaborį laukinėse prerijose. Ten jį nuolat kankina baimė, nes netoliese gyvena Siksų genties indėnai. Jis neramiai laukia kovos. Tačiau atsitinka pats netikėčiausias dalykas – Džonas su jais susidraugauja. Tai sukelia naujų problemų – jis patenka į patį naujųjų Amerikos užkariautojų ir indėnų konflikto židinį.
1876-ieji. Kapitonas Natanas Algrenas, gerbiamas JAV armijos karininkas veteranas, gyvena šlovingos praeities prisiminimais. Kadaise jis rizikavo gyvybe dėl savo šalies ir piliečių, žinojo, kas yra draugystė, atsidavimas, auka, tačiau laikai nuo JAV pilietinio karo pabaigos gerokai pasikeitė. Pragmatizmas pakeitė drąsą, nuo žemės paviršiaus išnyko tokios vertybės kaip pasiaukojimas ir garbė. Natanas Algrenas jaučiasi prarandąs savo sielą, nesuvokiąs modernėjančio pasaulio, nerandąs jame vietos. Kitame pasaulio krašte tokios pat mintys ramybės neduoda kitam kariui. Tai Katsumoto - garbingiausias samurajų kovotojas. Vakarietiškos tradicijos, modernaus pasaulio atributai - telegrafo linijos, geležinkeliai – viskas, atrodo, tik griauna tas dvasines vertybes, kurias vertino samurajai ir už kurias ištisus šimtemčius kovojo. Vertybes, kurių laikosi ir kurios tebėra tokios pat svarbios nepailstančios sielos kariui Katsumoto.
Pagrindinio filmo herojaus vardas - Viljamas Bleikas (Johnny Depp), t.y. toks pat, kaip ir garsaus anglų poeto. Jis vyksta į "Laukinių Vakarų" užkampyje įsikūrusį miestelį, kur jam pažadėta buhalterio vieta. Deja, Viljamas pavėluoja - jo vieta jau užimta, o į pasipiktinusio buhalterio protestus fabriko savininkas atsako gana nedviprasmiškai - išsitraukdamas šautuvą. Amerikos pasienio miestelyje herojus atrodo lyg balta varna ir vis dėlto jis randa sau artimą žmogų - salūne dirbančią merginą. Tačiau būtent dėl jos Viljamas įsivelia į konfliktą. Jis priverstas kuo greičiau sprukti… Pasiklydusį ir sunkiai sužeistą Viljamą Bleiką suranda labai keistas indėnas, vardu Niekas (Gary Farmer). Jis įsitikinęs, jog tai - iš numirusiųjų prisikėlęs garsusis poetas! Kartu jie leidžiasi į keistą mistišką kelionę po prievartos ir chaoso kupiną "Laukinių Vakarų" pasaulį…
Nuo praeities pabėgti bandantys kaubojai gano gyvulius atviruose laukuose ir gyvena šalia jų, toli nuo galiojančių įstatymų. Kai negailestingas piktasis fermeris Dentonas Baksteris pabando juos išvyti iš apylinkių, taikus kaubojų gyvenimas padaro žiaurų posūkį ir pavirsta šiukrščiausiu ir įtempčiausiu susišaudymu iš visų matytų filmuose, nes du vyrai kovoja dėl garbės, teisingumo ir sparčiai nykstančio gyvenimo būdo.
1890-ieji. Milžiniška šėlstanti smėlio audra, galingas skėrių antplūdis, užtemdantis negailestingai kepinančią saulę, ir kiti sunkiai protu suvokiami mirtini spąstai. Tai tik keletas nepaprastai pavojingų kliūčių, kurios laukia šauniausio Vakaruose ilgų distancijų raitelio – amerikiečio „Pony Express“ kurjerio Frenko Hopkinso – ir jo mustango Idalgo. Jiedu dalyvauja sunkiausiose ir pavojingiausiose lenktynėse „Ugnies vandenynas“. Frenkas – pirmasis ne karališko kraujo ir ne arabiškos kilmės vyras, arabų šeicho pakviestas dalyvauti šiose lenktynėse. Čia varžosi geriausi ristūnai ir raiteliai, jiems ne tik tenka įveikti tris tūkstančius mylių saulės išdegintoje Arabijos dykumoje, bet ir perprasti piktus priešininkų kėslus.
XIX amžius, dešimt metų nuo pirmosios dalies įvykių. Zoro - arba tiesiog Alechandro - gyvena ramų gyvenimą su žmona Elena ir augina judviejų sūnų. Tačiau atsiranda misija, verta prikelti iš pelenų Zoro: slapta organizacija nenori, kad Kalifornijos valstija taptų Amerikos dalimi. Zoro imasi veiklos, tačiau dėmesio stoka nervina Eleną. Netrukus herojus bus išmestas iš namų, o dėl prarastos mylimosios meilės teks pakovoti su vaikystės laikų draugu.
Laiminga ir linksma Kameronų šeima, gyvena Pidmonte, Pietų Karolinoje. Šeimos name nuolat girdisi vaikų juokas. Šioje šeimoje penki vaikai - trys stiprūs berniukai ir dvi žavingos mergaitės. Pas Kameronus atvyksta seni draugai iš Pensilvanijos, deputatas Ostinas Stounmenas su dukterimi Elze ir dviem sūnumis Filu ir Tetu. Po atvykimo, vienas deputato sūnus Filas įsimyli Margaretą, vyriausiąją daktaro Kamerono dukrą, o Bendžaminas įsimylėjo Elzę, pamatęs tik jos nuotrauką. Tačiau prasideda Pilietinis karas tarp Šiaurės ir Pietų, jis supriešina amerikiečius, skirtingose pusėse atsiduria ir Kameronai bei Stoumenai. Benas Kameronas vis dar jaučia draugiškus jausmus Stoumenui, bet tiesa svarbiau už draugystę. Kartą jis pamato, kaip keli baltaodžiai berniukai gąsdina juodaodį, apsigaubę paklodėmis. Tai duoda impulsą sukurti naują organizaciją, kuri kovotų už Ameriką. Benas Kameronas ne tik sukuria Kuklusklaną, bet ir tampa jo lyderiu, pasivadina Naujuoju drakonu.