Lu Blūmas – vienišas smulkus vagišius. Vieną naktį jis patenka į nusikaltimo vietą ir stebi, kaip čia dirba naujienų medžiotojai žurnalistai. Jis nusiperka pigią vaizdo kamerą, policijos radijo skaitytuvą ir pats pradeda medžioklę. Automobilių avarijos, vagysčių aukos – viskas yra žaidimo dalis. Bet konkurencija didelė: Džo Loderis šiame lauke senas vilkas, turintis kontaktų tarp policininkų bei patikimą naujienų pirkėją vietinėje televizijoje. Tačiau Lu turi geresnę uoslę kraujui. Jis atkakliai ieško kuo labiau šokiruojančių scenų. Pasirodo, Lu turi ir menininko akį: jei nelaimės scena nepakankamai iškalbinga, jis padarys viską, kad nelaimė atrodytų kuo tragiškiau.
Jauna, žavi baltaodė mergina kviečia savo juodaodį vaikiną savaitgalį aplankyti jos tėvus, kurie gyvena nuošalioje vietoje užmiestyje. Vaikinas jaudinasi, kaip jį – juodaodį – priims merginos tėvai. Iš pradžių viskas klostosi labai lengvai, šiltai ir liberaliai. Tačiau po kurio laiko, vaikiną ima trikdyti daugelis keistų dalykų, vykstančių tuose namuose. Jis supranta, kad visi ten sutikti juodaodžiai yra dingę asmenys realiame gyvenime. Tiesa pamažu iškyla į paviršių, kai vaikinas nusprendžia iš ten dingti. Tada ir paaiškėja, kad visa šeima, o kartu ir jo mergina yra įkūrę juodaodžių pardavimo turtingiems amerikiečiams versliuką. Mergina verbuodavo juodaodžius vaikinus ir merginas, kad pristatytų savo tėvams, o šie parduotų juo „rinkoje“ kaip organų donorus. Ar pavyks vaikinui ištrūkti gyvam, priklausys tik nuo sėkmės ir atsitiktinumų.
Policijos psichologas Aleksas Krosas sužino, kad dingo jo dukterėčia. Jis atvyksta į koledžą, kur ji mokėsi. Pasirodo, ji tapo dar viena gudraus ir žiauraus maniako auka. Jis grobė ne šiaip gražuoles, o talentingas, gražias merginas ir laikė uždarytas požemyje, kur jos privalėjo laikytis nustatytų taisyklių. Nusikalusiųjų nebuvo gailimasi...
Mokslininkas, visą gyvenimą pašventęs žmogaus persikūnijimo idėjai, tampa nusikaltėlių auka. Banditai nužudo geriausią draugą, sudegina laboratoriją ir visiškai pakeičia gyvenimą. Mokslininką visi laiko mirusiu. Jo veidas taip sužalotas, kad niekas neatpažįsta. Ir nieko nebelieka, kaip tik pasitelkti savo persikūnijimo idėją ir imtis įmantraus keršto...
Valterio Sparovo rankas patenka keista knyga. Tai romanas, kuriame viskas sukasi apie skaičių "23". Herojus vis labiau sutrinka, kai pastebi, kad knygos veiksmas sutampa su jo paties gyvenimo faktais. Yra tik vienas skirtumas – vietoje laukiamos laimingos pabaigos... knyga pasibaigia ties žmogžudyste.
Neramus ir pakeistas kunigas keliauja į Romą tirti keistos savo auklėtojos mirties. Jaunas kunigas atranda, kad galbūt paslaptinga mirtis gali būti „Nuodėmės valgytojo“, senovės figūros, susiejančios kunigus, kurie valgydavo kūno kūną - prisiimti atsakomybę už mirusiųjų neatleistas nuodėmes, atleidimas nuo mirusiųjų.