Herojiška meilės ir keršto istorija perduodama iš kartos į kartą. Ją skaito mielas senelis savo sergančiam anūkui. Beskaitant pasakos eilutes, istorija atgyja: gražuolė princesė, gyvenanti fantastiškame pasaulio kampelyje, sutinka savo gyvenimo meilę, tačiau šis, neturtingas darbininkas, išplaukęs laivu, nebesugrįžta. Prabėga penkeri metai. Princesė, nebetikėdama, kad jos mylimasis gyvas, išteka už turtingo sosto paveldėtojo. Deja, vestuvių nuotaką aptemdo trys nusikaltėliai. Kas ryšis gelbėti gražuolę?

Žvejai aptinka leisgyvį vyriškio kūną, išmestą ant jūros kranto. Jis labai sunkiai sužeistas ir nieko neprisimena: nei kas jis yra, nei kas jam atsitiko. Viskas, kas liko iš paslaptingai ištrintos jo praeities - šlaunyje implantuotas milžiniškos sąskaitos Šveicarijos banke numeris, neeiliniai lingvistiniai bei savigynos sugebėjimai. Kamuojamas visiškos nežinios, Bornas nusprendžia išsiaiškinti savo praeitį.

Filmas paremtas knyga „Bylos istorija: Mano diena teisme su Holokausto neigėju.“ Filme pasakojama apie Deboros E. Lipštad (akt. Reičel Vais), bylą dėl istorinės tiesos prieš Deividą Irvingą (akt. Timotis Spal), kuris apkaltino ją šmeižtu, kuomet ji apkaltino jį Holokausto neigimu. Anglijos teisminėje sistemoje, įrodymų našta tenka kaltinamajam. Dėl šios priežasties Lipštad bei jos advokatai turėjo įrodyti, jog Holokaustas įvyko.

Lara Džin ir Pyteris ką tik pakeitė savo santykius nuo apsimetinėjimo į oficialiai oficialius, bet tada netikėtai pasirodo jos sena laiškų meilė.

Pirmasis ir paskutinis pernai anapilin iškeliavusio žymaus islandų kompozitoriaus Jóhanno Jóhannssono filmas paremtas kultiniu Olafo Stapledono mokslinės fantastikos romanu tokiu pat pavadinimu ir fotografo Jano Kempenaerso knyga „Spomeniks“. Ties vaidybinio ir dokumentinio kino riba balansuojantis kūrinys sujungia muziką, vaizdą ir Tildos Swinton pasakojimą. Ji kreipiasi į šiandienius žmones iš ateities žmonių rūšies ir permąsto žmonijos laimėjimus bei ydas.