Hansas (Harry Earles) įsimylį oro trapecijos atlikėją Kleopatrą (Olga Baclanova). Kleopatra tik naudojasi jo dėmesiu dėl pramogos ir turi romaną su Herakliu (Henry Victor). Netrukus porelė išgirsta apie didelį Hanso palikimą ir nusprendžia jį pasisavinti. Kleopatrai tik reikės ištekėti už neūžaugos ir jį nunuodyti. Kadangi filmas vyksta tokioje avangardinėje aplinkoje, čia sutiksime begalę keistų personažų, kaip žmogų-skeletą, Siamo dvynes, bekojį žmogų, barzdotą moterį, asmenį turintį vyriškų ir moteriškų bruožų, protiškai atsilikusį "mažagalvį" su išplėstu veidu, žmogų-liemenį, kuris neturi nei rankų, nei kojų ir begalę kitų. Filmas tiesiog nenustoja į ekraną mėtyti vis keistesnes asmenybes laikui bėgant. Gal kas galvoja, kaip jiems pavyko padaryti tokį įtikinama grimą? Atsakymas paprastas, visi šiame filme pavaizduoti keistuoliai yra tikri išsigimėliai, užtat čia ir išryškėja filmo dokumentikos dalelės.

Daktaras Ričardas Kimblas - vienas geriausių Čikagos chirurgų. Jis gyveno puikų gyvenimą.Tačiau kartą, grįžęs namo, jis užtinka įsilaužėlį, kuriam pavyksta pasprukti. Greitai pamato ir sužeistą žmoną Helen, kuri po kelių minučių miršta.Ričardas apkaltinamas žmogžudyste, o teismas jį nuteisia myriop.Autobuse, kuriuo vežami nuteistieji, įvyksta nelaimingas atsitikimas. Ričardui pavyksta pasinaudoti tuo - jis pabėga.Vyras pasiryžęs surasti žmonos žudiką, deja, jį visur medžioja policija.

Meg Altman ir jos dukrelė Sara po skyrybų įsikelia į didžiulį namą Centriniame parke. Naujasis būstas kadaise priklausė vienam iš Niujorko milijonierių. Būste yra slapta neįprasta erdvė. Tai kambarys su storomis betoninėmis sienomis, su storo plieno durimis, su įmontuotais monitoriais, su slapta telefono linija, vandentiekio sistema, tualetu ir t. t. Nekilnojamo turto agentas paaiškina, jog tai – “panikos kambarys”, kurį įrengė ankstesnysis šeimininkas.